Vytautas Budnikas. KRUVINAS IŠPUOLIS KROKUVOJE: TRAGEDIJA TAPO POLITINĖS KOVOS ĮRANKIU

Šeši nužudyti žmonės, mažiausiai penkiolika sužeistųjų ir dar trys negyvi žmonės, aptikti įtariamojo namuose. Lenkiją sukrėtęs kruvinas išpuolis Krokuvoje sukėlė ne tik visuomenės siaubą, bet ir tapo aršia politine kova. Dar nespėjus nustatyti tikrųjų nusikaltimo motyvų, Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwińskis suskubo pareikšti apie užpuoliko sąsajas su kraštutine dešine.

Prisiminkime, kaip lapkričio 7 d., šeštadienį, apie 15 valandą į istorinę Krokuvos Turgaus aikštę automobiliu įvažiavęs ginkluotas vyras ėmė šaudyti į atsitiktinius praeivius. Miesto centras akimirksniu tapo tragedijos vieta – išsigandę žmonės bėgo slėptis į kavines, restoranus ir aplinkinių pastatų tarpuvartes.

Karinio stiliaus aprangą ir neperšaunamą liemenę vilkėjęs užpuolikas šaudė iš ilgavamzdžio ginklo – apšaudė netgi tramvajų, kurio keleiviai laimei nenukentėjo. Per išpuolį žuvo keturios moterys ir du vyrai, tarp jų – Didžiosios Britanijos pilietis. Sužeista mažiausiai penkiolika žmonių, įskaitant du policijos pareigūnus. Vieno jų būklė buvo itin sunki.

Policija sureagavo žaibiškai. Per susišaudymą užpuolikas buvo sužeistas ir sulaikytas. Įtariamasis – 24 metų Lenkijos pilietis, kurio būklė po operacijų išlieka kritinė.

Netrukus dar vienas įvykis sukrėtė visuomenę – įtariamojo namuose Ostroveco Šventokšyskio mieste policija aptiko trijų žmonių – jo tėvo, motinos ir sesers – kūnus. Šių žmonių nužudymo aplinkybės taip pat tiriamos.

Tragedijai dar nesibaigus, viešojoje erdvėje iš karto įsižiebė diskusijos ne vien apie aukas, bet ir jo priežastis, bei politines užpuoliko pažiūras.

Kairiųjų versija

Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministras Marcinas Kierwińskis spaudos konferencijoje teigė, kad pirminiai duomenys rodo, jog užpuolikas veikė vienas ir žavėjosi kraštutinių dešiniųjų ideologijomis. Vis dėlto ministras pripažino, kad šios aplinkybės dar bus tikrinamos.

Šiuos ministro žodžius mikliai pasitvėrė Lietuvos kairioji žiniasklaida.

–Viskas rodo, kad užpuolikas laikėsi labai radikalių pažiūrų. Jo vairuotame automobilyje rasta nemažai ginklų“, viskas leidžia manyti, jog jis žavėjosi kraštutinių dešiniųjų ideologijomis,– skelbia portalas Delfi“ lapkričio 7 d. straipsnįyje su iškalbinga antrašte: „Po žudynių Krokuvoje aiškėja užpuoliko pažiūros: jo automobilyje rastas ginklų arsenalas“. Jame remiamasi ministro Kierwińskio pareiškimu, kad žudikas žavėjosi kraštutinių dešiniųjų ideologijomis.

Panašius ministro žodžius citavo ir LRT. Tiesa, LRT pranešime buvo pažymėta, kad ši versija dar nepatvirtinta. Vis dėlto pati aplinkybė, kad užpuoliko politinėms pažiūroms taip greitai skirtas dėmesys, verčia klausti, kodėl dar tik pradėjus tyrimą buvo taip skubama nusikaltimui suteikti ideologinį atspalvį.

Tokią pačią „naujieną“ apie teroristo tariamas politines pažiūras ištransliavo ir visuomeninis transliuotojas.

Tokiu būdu sisteminė Lietuvos žiniasklaida noriai griebėsi Lenkijos liberaliosios valdžios pasiūlytos kraštutinės dešinės versijos, nes vos ministrui išsakius preliminarų vertinimą, apie kruviną nusikaltimą, politinė jo versija Lietuvos visuomenei buvo pateikta beveik kaip neginčijama, nors ir nebuvo jokių galutinių tyrimo išvadų.

Bet vadovaujantis tokia logika, bet kokį psichopatą galima apšaukti dešiniuoju ekstremistu.

Vis dėlto  visuomenei svarbu žinoti ir tai, kas bei kokiomis politinėmis aplinkybėmis skelbia tokias išvadas. Ministras Marcinas Kierwińskis yra ne tik Donaldo Tusko vyriausybės narys, bet ir liberaliosios, proeuropietiškos Pilietinės platformos generalinis sekretorius.

Ši politinė jėga jau daugelį metų įnirtingai kovoja dėl valdžios su konservatyviąja Lenkijos dešine. Todėl ministro skubėjimas susieti kruviną nusikaltimą būtent su kraštutinės dešinės ideologija jau savaime kelia abejones dėl tokio pareiškimo politinių motyvų.

Teroristas priklauso kairiesiems radikalams

Priešingai, nei Lietuvos informacijos šaltiniai, Lenkijos žiniasklaida neskuba paversti teroristo politiniu dešiniuoju radikalu. Antai, Televizijos „TV Republika“ interneto portalas paskelbė straipsnį pavadinimu „Vidaus reikalų ministro insinuacijos. Kierwińskis pradeda ideologinį žaidimą tragedijos fone“.

Daugelis suabejojo ministro versija dėl viešojoje erdvėje paskelbtų įtariamajam priskiriamų socialinių tinklų paskyrų nuotraukų ir įrašų. Kaip praneša „Hungarian Conservative“, juose matyti minėtas asmuo su LGBT vėliava ir dujokauke, taip pat įrašai, kuriuose šaipomasi iš krikščionybės bei popiežiaus Jono Pauliaus II. Lenkų komentatorius Edgaras Korona viešai pareiškė, kad įtariamasis buvo anarchokomunistas ir „Antifa“ simpatikas.

Portalas origo.hu praneša, kad teroristo vardas yra Michal Oksinsi. Jo Facebook profilis, įrašytas su ekrano nuotrauka, rodo, kad jis buvo antifašistas ir anarcho-komunistinis aktyvistas, kuris tyčiojosi iš krikščionybės, iš popiežiaus Jono Pauliaus II, kurį lenkų masės gerbė kaip patriotą ir šventąjį, o LGBT ideologijos simbolis taip pat pasirodė jo puslapyje.

Lenkijos dienraštis „Super Express“ taip pat paskelbė, kad 24 metų įtariamasis Michałas Oksińskis nepriklausė nei dešiniosioms partijoms, nei kraštutinės dešinės organizacijoms. Leidinio teigimu, saugumo tarnybos, išanalizavusios jo veiklą internete ir socialiniuose tinkluose, neaptiko ryšių su kraštutine dešine.

Apie tai rašo ir politikos apžvalgininkas Audrius Bačiulis, sakydamas, kad viešojoje erdvėje skelbiama informacija apie Krokuvos žudiką Michałą Oksińskį prieštarauja Lenkijos vidaus reikalų ministro skelbtai versijai apie jo  tariamas sąsajas su kraštutine dešine.

Apžvalgininkas, remdamasis paskelbtais liudijimais, taip pat teigia, kad įtariamasis „buvo anarchokomunistinis frykas, kuris tyčiojosi iš popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo ir, pasak liudininkų, nuolat nešiojo dujokaukes, dažėsi nagus juodai ir netgi dalyvavo 2020 metų protestuose už abortus Lenkijoje“.

Bačiulis griežtai kritikuoja Arūną Kumpį, vadindamas jį konservatorių propagandos (kairiosios) skleidėju, ir kaltina jį mėginimu pasinaudoti Krokuvos tragedija, kad nukreiptų visuomenės pasipiktinimą prieš Lietuvos dešiniuosius.

Todėl advokatas Bartoszas Lewandowskis, kurio komentarą paskelbė „TV Republika“, įspėjo ministrą, kad šiam derėtų neskubėti be tvirtų įrodymų, nes vėliau, jeigu paaiškėtų kitokios nusikaltimo aplinkybės, skubotas politinis vertinimas atsigręžtų prieš pačią Tusko vyriausybę.

Nepriklausomybės žygio baimė

Matyt,  suprasdamas tokį pavojų D. Tuskas paragino tragedijos akivaizdoje atsisakyti politinių žaidimų – tą pačią dieną ji pareiškė, kad tokios nelaimės akivaizdoje būtinas solidarumas su aukų šeimomis ir negali būti vietos politiniam išnaudojimui, nors jo paties vyriausybės ministras tuo metu viešai paskelbė konkrečią žudiko politinę ideologiją, nepateikdamas visuomenei jokių išsamių duomenų, kurie leistų patikrinti tokią išvadą.

Vertindama ministro Kierwińskio pareiškimą politinė opozicija neabejoja, jog toks pareiškimas yra susijęs su artėjančia Lenkijos nepriklausomybės diena – mat toje pačioje spaudos konferencijoje ministras pranešė, kad tarnybos analizuoja grėsmes lapkričio 11 d. Varšuvoje rengiamam Nepriklausomybės žygiui ir turi papildomos informacijos, dėl kurios padidintas jų parengties lygis.

Šie žodžiai dabartiniame Lenkijos politiniame kontekste nuskambėjo gana jautriai – Nepriklausomybės žygis yra vienas didžiausių šalies patriotinių renginių, kasmet sutraukiantis dešimtis tūkstančių dalyvių. Jį organizuojančios nacionalinės ir konservatyviosios jėgos nuolat susiduria su liberaliųjų politinių oponentų kritika.

Todėl sklinda gandai, kad Lenkijos saugumo tarnybos neturi jokių konkrečių duomenų apie galimą išpuolį prieš Nepriklausomybės žygio dalyvius, o grėsmės šaltiniu valdžia, matyt, laiko pačią patriotinę demonstraciją. Todėl daug kas abejoja, ar tik Krokuvos tragedija netaps pretekstu neleisti rengti dešiniųjų organizacijų renginius.

Vis dėlto premjeras D. Tuskas viešai paneigė gandus apie galimą Nepriklausomybės žygio uždraudimą, pareikšdamas, kad vyriausybė neketina drausti eitynių, o panašūs gandai tėra dezinformacija. Tuskas tik paragino piliečius susilaikyti nuo agresijos ir kontrdemonstracijų.

Kuo šios tragedijos politinis išnaudojimas svarbus Lietuvai?

Krokuvos tragedija atskleidžia iškilusią rimtą grėsmę demokratijai, nes žiniasklaidos manipuliacijų neatpažįstančiai visuomenei dar neištirtas nusikaltimas jau buvo pateiktas kaip ideologinis nuosprendis, tikslu diskredituoti politinius oponentus ir nukreipti prieš juos visuomenės pasipiktinimą.

Lietuvoje, kaip ir Lenkijoje, visuomenė skaldoma į tariamai pažangius ir atsilikusius, teisingų ir neteisingų pažiūrų piliečius- šioje atmosferoje politinis oponentas sutapatinamas su pavojumi, kurį būtina pašalinti iš viešosios erdvės.

Todėl kiekvienas mėginimas be pakankamų įrodymų susieti sunkų nusikaltimą su konkrečia politine ideologija yra priemonė ne visuomenei informuoti, o jai supriešinti.

Šiuo atveju didelė atsakomybė tenka visuomeniniam transliuotojui, kuris privalo tarnauti visai visuomenei, o ne kuriai nors politinei stovyklai. Bet jei žurnalistai skubiai ima platinti politikams naudingus kaltinimus,  neteikdami alternatyvios informacijos, visuomenė lieka be objektyvios informacijos ir  tampa absoliučiai priklausoma nuo redakcijų politinių simpatijų.

Ypač pavojinga, kai ideologinės etiketės susiejamos su piliečių teisėmis. Lietuvoje konservatyvios ar tautinės pažiūros dažniausiai yra laikomos  ekstremistinėmis, o tai saugumo argumentais gali tapti pateisinamu pagrindu politinių susirinkimų ir viešų diskusijų apribojimams.

Sprendžiant iš to, kaip santūriai sisteminė Lietuvos žiniasklaida nušviečia radikaliosios kairės smurtą ir nusikaltimus Prancūzijoje bei Italijoje, susidaro įspūdis, kad kairysis ekstremizmas Lietuvoje nėra laikomas rimta grėsme, o tautiniai ir konservatyvūs judėjimai parodomas kaip  dažniausias pavojus Lietuvos visuomenei. Pvz., „Antifa“ yra Jungtinėse Amerikos Valstijose uždrausta vidaus teroristinė organizacija, tačiau šis darinys Lietuvoje labiau globojamas ir teikia jam tribūną visa sisteminė žiniasklaida labiau negu bet kuriam  patriotiniam judėjimui. Toks nevienodas vertinimas tik įrodo, kad pati žiniasklaida yra šios svarbiausia šios ideologinės kovos dalyvė.

Todėl Krokuvos įvykiai yra labai rimtas perspėjimas Lietuvai. Dabartiniu metu demokratija nyksta ne todėl, kad piliečiams draudžiama reikšti savo nuomonę, o todėl, kad visuomenė nuolat yra pratinama tam tikras politines pažiūras (šiuo atveju tautines ir nacionalistines) laikyti pavojingomis. Tyoi ayveju varžyti politinio oponento nebereikia – pakanka jį nuolat vaizduoti kaip grėsmę visuomenei.

Parengta pagal: reuters.com; apnews.com ; tvrepublika.pl ; lrt.lt ; delfi.lt ; gov.pl ; wiadomosci.wp.pl