Advokatas, daktarinę apsigynęs iš konstitucionalizmo, Algimantas Šindeikis rašo:
AMERIKIEČIAI ATIMA IŠ D. TRUMPO KONGRESĄ. KONGRESO JAM IR TAIP NEREIKĖJO.
1. 51 NĖRA 67. VETO TAMPA ABSOLIUTUS
Konstitucijos I straipsnio 7 skirsnis: prezidento vetuotą įstatymą Kongresas gali priimti tik 2/3 balsų abejuose rūmuose. Senate tai – 67 balsai. Demokratai turės apie 51. Trūksta šešiolikos.
Vadinasi, viskas, ką naujasis Kongresas priims prieš D. Trumpo valią, baigsis jo parašu „ne“. Arba net be parašo – pocket veto, kai prezidentas tiesiog nieko nedaro.
Praktinė išvada: demokratai gavo galią D. Trumpą stabdyti, bet negavo galios valdyti JAV. Tai labai skirtingi dalykai. Ir, deja, pirmasis – visko nelemia.
2. JIS VALDYS DEKRETAIS. IR TAI JAV NE NAUJIENA, O KLASIKA
Istorija čia nuobodžiai nuosekli. Prezidentas, praradęs Kongresą, netampa nuolankesnis. Jis tampa vienašališkesnis.
Ryškiausias pavyzdys – Richardas Nixonas. Jis niekada, nė vienos dienos, neturėjo savo partijos daugumos nei Senate, nei Atstovų Rūmuose. Rezultatas? Ne nuosaikumas, o „imperinė prezidentūra”: slaptas Kambodžos bombardavimas be Kongreso žinios, Kongreso skirtų lėšų tiesiog neišleidimas (impoundment), vykdomosios valdžios privilegijos doktrina.
Būtent dėl Nixono Kongresas 1973 m. priėmė Karo galių rezoliuciją, o 1974 m. – Biudžeto lėšų neišleidimo kontrolės aktą. Atkreipkite dėmesį: Kongresas tuos įstatymus priėmė ne iš galios, o iš bejėgystės.
Ir Nixoną galiausiai nuvertė ne opozicijos dauguma. Jį nuvertė sava partija, kai Barry Goldwateris nuėjo į Ovalų kabinetą pasakyti, kad balsų Senate nebėra.
Toliau – ta pati konstitucinė valdžių padalijimo ir stabdžių bei atsvarų melodija. George’as H. W. Bushas su demokratų Kongresu (1989–1993) vetavo 44 įstatymų projektus; demokratai per ketverius metus įveikė vieną vienintelį vetą. Vieną.
George’as W. Bushas 2007–2009 m. vetavo Irako karių išvedimo grafikus tol, kol demokratai nusileido ir patvirtino finansavimą be jokių datų. O B. Obama po 2014 m. tiesiog pasakė: „turiu rašiklį ir telefoną“ – ir atsirado DACA, Clean Power Plan, Irano branduolinis susitarimas bei Paryžiaus susitarimas, sąmoningai įforminti kaip vykdomieji susitarimai (executive agreements), o ne kaip sutartys, kad nereikėtų 2/3 Senato pritarimo.
Taigi prognozė nesudėtinga. D. Trumpas valdys dekretais.
3. KO JIS NEGALĖS – Konstituciškai
A. Negalės priimti nė vieno įstatymo. Mokesčių reforma, imigracijos griežtinimas įstatymu, valstybės agentūrų naikinimas – visa tai mirs 2027 m. sausio 3 d., kai prisieks naujasis Kongresas.
B. Negalės paskirti nė vieno teisėjo. II straipsnio 2 skirsnis: teisėjus tvirtina Senatas. Demokratų pirmininkaujamas Teisės komitetas gali tiesiog nerengti klausymų. Precedentą 2016 m. sukūrė Mitchas McConnellas, beveik metus marinavęs Merricką Garlandą. Puikus precedentas. Nuo sausio jis pereina paveldėjimo keliu.
C. Negalės ratifikuoti sutarčių, patvirtinti ministrų, agentūrų vadovų, ambasadorių, federalinių prokurorų. Ir negalės gauti nė cento naujų pinigų – asignavimai prasideda Atstovų Rūmuose (I str. 7 skirsnis).
D. Negalės išvengti šaukimų liudyti. Demokratų pirmininkaujami Priežiūros, Teisės ir Žvalgybos komitetai atgaus subpoena galią („subpoena galia“ (subpoena power) reiškia JAV Kongreso komitetų konstitucinę teisę priverstinai reikalauti liudijimų ir dokumentų vykdant parlamentinius tyrimus bei vykdomosios valdžios priežiūrą, McGrain v. Daugherty, 1927). Bus klausymai, bus reikalaujama dokumentų, bus bylos dėl tų dokumentų.
4. KĄ JIS VIS TIEK GALĖS
Malonės teisė (II str. 2 skirsnis). Vienintelė prezidento galia, kurios Kongresas neliečia iš viso. Jokio Senato, jokio teismo, jokios peržiūros. Kongresas tirs – prezidentas atleis nuo bausmės. Tai maždaug kaip šachmatai su partneriu, kuriam leista bet kurią akimirką nuversti lentą.
Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado galios (II str. 2 skirsnis). Venesuela, smūgiai laivams, karinės operacijos. Karo galių rezoliucija reikalauja pranešti Kongresui per 48 val. ir pasitraukti per 60 dienų – jos faktiškai nepaisė visi prezidentai nuo 1973 m.
Nepaprastosios padėtys. Pagal 1976 m. Nacionalinių nepaprastųjų padėčių aktą Kongresas prezidento paskelbtą nepaprastąją padėtį gali panaikinti tik jungtine rezoliucija. Kurią prezidentas vetuoja. Kuriai atmesti reikia 2/3. Pastebėjote schemą? Kongreso deleguota galia veikia kaip vienpusis raktas: atiduoti lengva, atsiimti – beveik neįmanoma.
Muitai. Vasarį JAV Aukščiausiasis Teismas (Learning Resources byla) pasakė aiškiai: IEEPA pagrindu įvesti tarifai neteisėti, nes mokesčius nustato tik Kongresas. D. Trumpas tą pačią dieną puolė prie Prekybos akto 122 straipsnio, o paskui ėmė kalbėti apie 1930 m. Smoot-Hawley akto 338 straipsnį. Taip ir bus toliau: JAV Aukščiausiasis teismas pripažins dekreto pažeidimu vienu įstatymu – D. Trumpas susiras kitą.
Laikinieji pareigūnai. 1998 m. Federalinių vakansijų reformos aktas (FVRA) leidžia departamentams vadovauti be Senato – 210 dienų, o pateikus oficialią nominaciją laikrodis sustoja. D. Trumpo administracijoje „laikinai einantis pareigas“ yra ne tarpinė būsena, o karjeros viršūnė.
Valstybės tarnybos valymas. „Schedule F“ tipo mechanizmai leidžia dešimtis tūkstančių karjeros tarnautojų perkvalifikuoti į politinio pasitikėjimo pareigybes ir atleisti. Kongreso pritarimo tam nereikia.
Pinigų neišleidimas. Kongresas lėšas skirs – administracija jų „nespės“ išleisti. Teisiškai tai pažeidžia 1974 m. aktą. Praktiškai – bylinėjimasis trunka metus, o metų iki 2029-ųjų liko nedaug.
Ir pats skaudžiausias dalykas – teisėjai. Tie, kuriuos jis jau paskyrė, sėdi iki gyvos galvos (III str. 1 skirsnis, „during good Behaviour“). Jokia Senato dauguma teisėjo neatšaukia. Aukščiausiojo Teismo santykis 6:3 bus toks pat ir 2029-aisiais, ir 2039-aisiais. Rinkimai baigiasi. Teisėjai – ne.
5. IR DAR VIENA SMULKMENA, APIE KURIĄ MAŽAI KALBAMA
Pagal XXII pataisą trečios kadencijos D. Trumpas nebeturės. Tai reiškia, kad nuo vakar jis yra „šlubuojanti antis“ – prezidentas, kuriam nebereikia rinkėjų.
Žmogus be rinkėjų ir be Kongreso nėra silpnesnis. Jis yra mažiau suvaržytas.
Beje, ir grasinimas uždaryti federalinę vyriausybę (government shutdown) jam nėra grasinimas. Prezidentui, kuris federalinę valdžią vadina „giliąja valstybe“, jos uždarymas nėra bausmė. Tai – programos punktas.
O apkalta?
Atstovų Rūmai ją inicijuoja paprasta dauguma, bet nuteisti gali tik Senatas 2/3 balsų. Tai yra tie patys 67.
Trečioji apkalta būtų istorinis rekordas.
Ir trečiasis išteisinimas – taip pat.
