Aurimas Vinckūnas
Armėnijos parlamento rinkimai tapo ne tik vidaus politikos įvykiu, bet ir svarbiu geopolitiniu signalu visam regionui. Nepaisant precedento neturinčio Maskvos spaudimo, Armėnijos rinkėjai aiškiai pasirinko provakarietišką kryptį ir suteikė premjerui Nikolui Pašinianui tvirtą mandatą tęsti šalies politinį perorientavimą.
Kremlius šiuose rinkimuose metė į kovą visą savo įtakos arsenalą. Buvo aktyvuoti agentai, propagandos tinklai, polittechnologai, skleidžiama dezinformacija, grasinama ekonominėmis pasekmėmis ir net naujais kariniais sukrėtimais regione. Armėnijos visuomenei buvo nuolat primenama apie priklausomybę nuo Rusijos rinkos, energetikos ir saugumo struktūrų.
Tačiau visa tai nedavė laukto rezultato.
Suskaičiavus apie 94 proc. balsų, Nikolui Pašinianui priklausanti partija „Pilietinė sutartis“ surinko apie 50 proc. balsų. Samvelo Karapetiano blokas „Stipri Armėnija“ gavo apie 23 proc., o „Armėnijos aljansas“ – apie 10 proc. Rezultatai iš esmės atitiko išankstines prognozes: Pašinianas buvo aiškus favoritas, o susiskaldžiusi opozicija daugeliui rinkėjų asocijavosi su prorusiška alternatyva.
Po balsavimo Pašinianas pareiškė, kad jo partija formuos vyriausybę savarankiškai. Pergalę jis apibūdino kaip Armėnijos žmonių pasirinkimą už valstybingumą, nepriklausomybę, ateitį ir taiką.
Svarbi jo žinutės dalis buvo skirta kaimynams – Azerbaidžanui ir Turkijai. Pasak premjero, Armėnijos žmonės balsavo už taiką ir regioninį bendradarbiavimą. Jis paragino kuo greičiau institucionalizuoti taiką tarp Armėnijos ir Azerbaidžano, pasirašyti taikos sutartį ir pradėti strateginius regioninius projektus. Taip pat išreiškė lūkestį, kad Turkija atidarys sieną, užmegs diplomatinius santykius ir padės pasiekti ilgai lauktą proveržį regione.
Šie rinkimai yra rimtas smūgis Maskvos lūkesčiams. Nors Armėnija neketina staiga nutraukti santykių su Rusija – daugiau nei trečdalis šalies prekybos vis dar vyksta su Rusija, o Armėnijoje tebėra dislokuoti tūkstančiai Rusijos karių – rinkimų rezultatai parodė, kad politinis spaudimas ir grasinimai nebegali užtikrinti Kremliaus pageidaujamo rezultato.
Dar svarbesnė yra platesnė šių rinkimų pamoka. Nepaisant įvairių Vakarų visuomenėse vykstančių ideologinių debatų dėl žaliosios politikos, klimato kaitos ar lyčių politikos, valstybės ir jų piliečiai vis tiek renkasi Vakarų modelį. Priežastis paprasta: demokratinėje sistemoje rinkėjo balsas turi reikšmę.
Vakarų valstybėse valdžia gali būti pakeista rinkimuose. Piliečiai gali kritikuoti vyriausybę, protestuoti, steigti opozicines partijas ir laisvai reikšti savo nuomonę. Politinė konkurencija ten nėra nusikaltimas.
Visai kitokia situacija autoritarinėse sistemose. Rusijoje, Kazachstane, Tadžikistane, Uzbekistane ar Šiaurės Korėjoje rinkėjo vaidmuo dažnai apsiriboja formaliu dalyvavimu iš anksto kontroliuojamame procese. Už netinkamą žodį galima sulaukti baudžiamojo persekiojimo, kalėjimo ar kitų represijų. Opozicinė veikla dažnai traktuojama kaip grėsmė valstybei, o ne demokratinės sistemos dalis.
Todėl Armėnijos rinkimų rezultatai yra ne tik vienos šalies vidaus politikos įvykis. Tai dar vienas priminimas, kad žmonės, gavę galimybę rinktis tarp sistemos, kurioje pilietis yra valdžios šaltinis, ir sistemos, kurioje valdžia reikalauja paklusnumo, dažniausiai renkasi pirmąją.
Armėnija dar nenutraukia ryšių su Rusija. Ji ir toliau liks Eurazijos ekonominėje sąjungoje, palaikys ekonominius santykius su Maskva ir stengsis išvengti staigių geopolitinių sukrėtimų. Tačiau rinkėjų sprendimas aiškiai parodė kryptį: ne revoliucinis šuolis, o nuoseklus judėjimas link didesnės nepriklausomybės, glaudesnių ryšių su Europos Sąjunga ir didesnės veikimo laisvės tarptautinėje arenoje.
Šį kartą laimėjo ne Kremliaus propaganda, ne grasinimai ir ne spaudimas. Šį kartą laimėjo rinkėjų pasirinkimas.
Taip ir toliau!