Kai kurie žmonės mėgsta pasipuikuoti, tačiau jie tai daro iš nesupratimo, kad nėra niekuo išskirtiniai. Mūsų kūno atomai yra senesni už Žemę, o mes esame jų darinys. Kiekviename mūsų įkvėpime yra dalelių, gimusių senovės žvaigždėse. Mūsų ląstelių anglis buvo sukurta žvaigždžių krosnyse prieš Saulės gimimą. Įkvepiamas deguonis susiformavo kosminiuose sprogimuose, kurie nušvietė ankstyvąją Visatą. Mes neprasidėjome gimdami. Mūsų kūnas yra laikina materijos sankaupa, keliavusi per amžius.
Žvaigždės gali sukurti lengvesnius atomus, tačiau sunkieji atomai – auksas mūsų papuošaluose ar jodas skydliaukėje – reikalauja dviejų neutroninių žvaigždžių susidūrimo. Šie įvykiai sukuria neutronais prisotintą aplinką, kurioje susidaro sunkesni atomai nei geležis. Tai reiškia, kad mūsų kūno atomai susiformavo ne tik mirštančioje žvaigždėje, bet ir didžiausiuose jų susidūrimuose. Esame vaikščiojantis kosminės istorijos muziejus.
Atomai nenusidėvi ir nemiršta. Jie juda, jungiasi. Mūsų kraujo geležis galėjo tekėti dinozaure. Mūsų kaulų kalcis galėjo būti senovės vandenynuose. Materija keičia formas, neprarasdama savo tapatybės.
Mes rūpinamės savo turtu. Tačiau fundamentaliame lygmenyje nuosavybė išnyksta. Atomai, kurie šiandien sudaro jūsų ranką, vieną dieną vėl nugrims į dirvožemį, orą ar vandenį, taps medžiu, paukščiu, kitu žmogumi. Tai daro mus nepaprastais. Esame milijardų metų istorija. Kiekviena mūsų ląstelė yra kosminės grandinės, besitęsiančios iki pirmųjų žvaigždžių, dalis. Mes esame Visata, laikinai suformuota į žmogaus gyvenimą. Esame ir senoviniai, ir nauji.
Visatos formuojama realybė primena, kad egzistencija yra paremta judėjimu per kartas, kultūras, mokslą, smalsumą, nuostabą, baimę ir viltį, o ne ramybe. Visata nėra tuščia. Fizikai stebėjo daleles, spontaniškai atsirandančias iš kvantinio vakuumo. Tai ne metafora ar teorinė abstrakcija; tai išmatuojama realybė. Vakuumas kunkuliuoja nuo virtualių dalelių, kurios nuolat mirga, pasiskolindamos energiją iš neapibrėžtumo principo. Mokslininkai užfiksavo šiuos efemeriškus virpesius, tampančius realiomis dalelėmis. Kiekviename erdvės taške yra begalė dalelių. Tai perrašo mūsų supratimą apie pačią egzistenciją: Visata neatsirado iš nieko – ji atsirado iš galimybių kupinos tuštumos,.
Kvantiniu mastu vakuume yra beveik begalinis energijos kiekis. Daugiau nei visos žvaigždės ir galaktikos kartu sudėjus, suspaustos į vieną kubinį centimetrą. Šiuolaikinė fizika neturi paaiškinimo, iš kur ši energija atsiranda. Tai didelė fizikos paslaptis.
Visata turi ribas, o paslėpti horizontai blokuoja didžiąją realybės dalį. Kadangi šviesos greitis yra baigtinis, mes gyvename stebimos Visatos burbule. Mes negalime matyti toliau nei mūsų kosmologinis horizontas. Kadangi erdvė plečiasi greičiau už šviesą, galaktikos nyksta iš mūsų stebimos realybės. Jei Visatoje yra nuo mūsų paslėptų sričių, negalima teigti, kad Visata turi 13,8 milijardų metų amžių.
Mūsų nebūtų, jei Visata būtų bent kiek kitokia. Fizikos dėsniai balansuoja ant skustuvo ašmenų. Pakeitus gravitaciją mažyte dalimi, galaktikos nesusidarytų. Pakeitus stipriąją branduolinę sąveiką, žvaigždės užgestų arba neužsidegtų. Pakoregavus Visatos plėtimosi greitį bent viena dalimi iš 10 laipsnyje 60, viskas sugriūtų į chaosą. Visatos veiklos tikslumas kelia nuostabą, kodėl ji leidžia mums egzistuoti? Jeigu Visata būtų tobulai subalansuota, mes neegzistuotume? Mažytis disbalansas – vos 1 dalelė iš milijardo – sukūrė galaktikas, žvaigždes ir mus. Tai – stulbinanti materijos ir antimaterijos asimetrijos paslaptis. Visata veikia pagal tikslius dėsnius, bet dėsniai patys savęs nerašo.
Kai mūsų mintys nuklysta į šią Visatos didybę, ego suminkštėja, mąstome plačiau ir jaučiamės mažesni. Išdidumas išnyksta. Pavydas tampa nereikšmingas. Kosminis mąstymas padaro gyvenimą brangų. Akimirkos tampa vertingesnės.
Visatos apmąstymas didina nuolankumą, empatiją, atvirumą ir primena, kad nesame visko centras – esame sąmoninga kosmoso dalimi, bandančia jį suprasti. Kiekvienas mūsų širdies dūžis įrodo, kad kosminė istorija tęsiasi. Mes nesame išskirtiniai Visatoje. Esame jos rezultatas. Nuo šviečiančių jonvabalių iki kalbančių žmonių – visa gyvūnų karalystė dalijasi universaliu 2 hercų dažnio biologiniu ritmu. Esame visi susiję, galbūt ne tik Žemėje.
Visata iš tokių pat atomų galėjo sukurti begalinę daugybę gyvybės rūšių. Elonas Muskas perspėjo: žmonija turi ruoštis galimai ateivių invazijai ir rimtai vertinti nežemiškas grėsmes, primindamas, kad Visata pilna paslapčių, kurias mes tik pradedame suprasti.
Jonas Grigas yra akademikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras, tikrasis LMA narys.
Tik žmogus gali atrasti prasmę ir būti laimingas, atomas – ne .
Kaip atomai gali puikuotis?Jei viskas yra atomai,visatos medžiaga ir žmogus iš atomų.
Svarbiausia dabar rūpintis ilgesne žmonijos ateitimi; jei bus žmonija, bus ir visokių atradimų. Per artimiausią 100 metų visų niekaip nepadarysime, neverta plėšytis dėl pasipuikavimo nežinia prieš ką
Mes negalime moksliškai įrodyti kad turime sielą, nors ją jaučiame savyje, kartu su puikavimusi ir kitomis sielos savybėmis. Jei nėra sielos visa kita nesvarbu, o įrodyti buvimo negalime.