Jonas Balčiūnas. Skvernelis niekada nebuvo mėgstamas herojus. Bet nesuprantamas Skirmanto Malinausko interesas bėgti priešais traukinį ir mojuoti vėliava

Skvernelis niekada nebuvo mano mėgstamas herojus. Jo pasiaiškinimas nei patvirtina, nei paneigia jo kaltę arba nekaltumą.

Man sunku patikėti, kad jis turėdamas tokius politinius užmojus būtų taip lengvai susiviliojęs pinigais.

Į žmogaus vidų neįslysi, tad neketinu užsiimti vertinimais. Vertinti galima tai kas vyksta aplink šią istoriją.

Man nesuprantamas Skirmanto Malinausko interesas bėgti priešais traukinį ir mojuoti vėliava. Kokios bebūtų priežastys, jos tikrai ne tokios kokios deklaruojamos viešumoje.

Prisiminiau vieną jo paties pasakojimų apie karjeros pradžią Respublikos laikraštyje. Išeidamas iš laikraščio jis pasakojo, koks tas laikraštis baisus, o jis buvo naivuolis nesupratęs kad dirbdamas ten šmeižia žmones.

Sena istorija neturi tiesioginio ryšio su tuo kas vyksta dabar. Nebent tai, kad jis elgiasi panašiai.

Šiuo požiūriu jis panašus į Šarūną Černiauską, kuris padavinėjo informaciją, o dabar užsiima nors ir kitokia, bet savo esme panašia veikla. Malinausko viešinami neva slaptų šaltinių duomenys negali būti kažkas kito kaip bylos medžiagos viešinimas, už kurį yra baudžiama. Tiesa, jau ne Lietuvoje.

Prieš tai paviešinti slapti bankų duomenys Lietuvoje sukėlė susižavėjimą, o ne atsakomybę. Visuomenė turi teisę nežinoti, o žiniasklaida turi teisę, bet ne pareigą neinformuoti ir netirti.

Iki šiol nežinome kokios organizacijos ar asmenys gavo USAID paramą ir už kokią veiklą, nežinome kokie visuomenininkai ir žurnalistai vyko į Izraelį su propagandine misija, išskyrus tuos, kuriems užteko kvailumo karo ir žmonių tragedijos zonoje eiti pusnuogiais į paplūdimį iškėlus du pirštus, nežinome kokie ekspertai dalyvavo garsiajame KAM susitikime, po kurio nulėkė Šakalienės galva, nežinome kokie ekspertai ir už ką gauna atlygį iš LRT.

Šis nežinojimas netrukdo gyventi, nes netampa naujienų dalimi.

Žinome tik tai, kas kažkam naudinga.