Migrantų balsais Švedijoje rinkimus laimėjo kairieji

Valdas Sutkus

Švedijos 2026 metų parlamento rinkimus nulėmė demografija

Praėjusią savaitę vykusius Švedijos 2026 metų parlamento rinkimus nulėmė demografija. Kairioji stovykla – socialdemokratai, radikalios kairės ir žaliųjų partijos – gavo 176 mandatus, o Ulfo Kristerssono Moderatų, Švedijos demokratų, krikščionių demokratų ir liberalų dešinysis blokas – 173. Būtina pažymėti, kad būsimoje kairiųjų vyriausybėje „auksinius balsus“ kontroliuoja būtent kraštutinės kairės, iš esmės komunistinė partija Vänsterpartiet, kuri iškovojo 30 mandatų. Jos programoje siekiama visuomenės, kuri „išsilaisvina iš kapitalizmo“, žadama gamybą išlaisvinti iš „kapitalo pančių“, keisti nuosavybės santykius, kad kuo daugiau įmonių priklausytų darbininkams, norima „išeiti iš kapitalizmo ekonominės sistemos“ ir galutiniu tikslu įvardija socialistinę visuomenę.

Galutinis tikslas – socialistinė visuomenė

Programoje net vartojama klasikinė sovietinė formulė apie socialistinę visuomenę „iš kiekvieno pagal sugebėjimus, kiekvienam pagal poreikius“. Ir, žinoma – vėl plačiai atverti sienas migrantams. Vänsterpartiet iki 1990 m. buvo visiškai komunistinė partija ir vadinosi „Vänsterpartiet kommunisterna – Kairės partija komunistai, o žlungant Sovietų Sąjungai, ji oficialiai save pervadino tiesiog Kairės partija. Ši partija jau pareiškė, kad jos balsų prireikus vyriausybei sudaryti, ji reikalaus dalyvavimo pačioje vyriausybėje.

Vos trijų mandatų persvara pakeitė valdžios kryptį. Pažvelgus, kas ir kaip balsavo, išryškėja esminė šių rinkimų aplinkybė: kairiųjų persvarą sukūrė gausus ir ryškiai už kairę balsavęs ne europietiškos kilmės elektoratas. Dvi politines stovyklas skyrė tik apie 50 tūkst. balsų.

Ne europietiškos kilmės rinkėjai balsavo už kairę

Žinių agentūra Reuters, remdamasi rinkimų dienos apklausomis, nustatė, kad 67 procentai ne europietiškos kilmės rinkėjų balsavo už kairę. Ši grupė šalyje jau sudaro apie 13 procentų visų balsavimo teisę turinčių Švedijos gyventojų. SVT – Sveriges Television, Švedijos visuomeninis transliuotojas – nuo 1991 metų per rinkimus atlieka didelę rinkėjų apklausą. Ne europietiškos kilmės rinkėjais tyrime laikomi žmonės, kurie patys augo už Europos ribų arba kurių bent vienas iš tėvų augo už Europos ribų. SVT apklausa parodė ryškią politinę asimetriją: maždaug 70 procentų ne europietiškos kilmės rinkėjų balsų – kairiesiems ir 27 procentai – dešiniesiems.

Dar ryškesnis vaizdas migrantų gausiai gyvenamose vietovėse. Reuters išanalizuotose 786 apylinkėse, kuriose bent pusė gyventojų gimė užsienyje arba abu jų tėvai gimė užsienyje, kairė, palyginti su ankstesniais rinkimais, prisidėjo 73 tūkstančius balsų. Vien šis prieaugis gerokai viršijo galutinį 50 tūkstančio balsų skirtumą tarp kairės ir dešinės blokų. Migrantų gausiai gyvenamame Stokholmo Rinkeby rajone kairė surinko apie 94 procentus balsų. 83 procentus visų Rinkeby gyventojų sudaro atvykėliai iš ne Vakarų šalių ir jų vaikai, jau gimę Švedijoje. Iš jų Afrikos kilmės gyventojai sudaro apie 50 procentų visų rajono gyventojų, Azijos kilmės – apie 31 procentą.

Iš rezultatų pašalinus visus ne europietiškos kilmės rinkėjų balsus, atiduotus iš viso abiems blokams kartu paėmus, rinkimų rezultatas būtų visiškai kitas: dabartinis 176:173 mandatų kairiųjų laimėjimas taptų maždaug 182:167 dešiniųjų partijų bloko persvara. Tai 15 mandatų poslinkis tarp politinių stovyklų, kuris dešiniesiems suteiktų tvirtą parlamentinę daugumą.

Gavę pilietybę migrantai tampa rinkėjais, o jų balsai – mandatais ir valdžia

Kristerssono dešiniųjų vyriausybė pastaruoju metu aktyviai ribojo migraciją ir griežtino pilietybės sąlygas. 2026 metais ši politika atsitrenkė į jau pasikeitusią Švedijos elektorato sudėtį. Dešimtmečius vykdyta masinė migracija pakeitė ne tik Švedijos miestus ir gyventojų sudėtį. Ji sukūrė ir naują didelį elektoratą. Gavę pilietybę migrantai tampa rinkėjais, o jų balsai – mandatais ir valdžia. 2026 metais šis elektoratas balsavo maždaug santykiu 70 prieš 27 kairiųjų naudai.

Todėl dabar svarbiausias klausimas – ką naujoji kairiųjų dauguma darys ne tik su savo partnerių iš kraštutinės kairės komunistinėmis idėjomis ekonomikoje, bet ir kaip elgsis su dešiniųjų vyriausybės įvestais migracijos apribojimais. Politinė paskata akivaizdi: kairieji mato Stokholmo Rinkeby rajono 94 procentus balsų už kairiuosius, 67 procentų visų ne europietiškos kilmės rinkėjų paramą. Tokie skaičiai politikoje turi svorį.

Švedijoje susiformavo nauja politinė grandinė: migracija keičia elektoratą, elektoratas keičia valdžią, o valdžia sprendžia, kokia bus būsima migracija. Migrantų balsų svoris nulėmė tai, kad Švedijoje rinkimus laimėjo kairieji.