DVI VALSTYBĖS. DVI GYVOS BALTŲ KALBOS. VIENA ISTORINĖ PAREIGA – IŠLIKTI

Nuotr. TV3.lt

Rugsėjo 22-ąją Lietuva ir Latvija mini Baltų vienybės dieną. Ji primena 1236 metų Saulės mūšį, kai baltų gentys apgynė savo žemę ir teisę joje gyventi pagal savo papročius.

Praėjo beveik aštuoni šimtmečiai. Iš kadaise gausaus baltų pasaulio šiandien liko tik dvi gyvos tautos – lietuviai ir latviai, dvi nacionalinės valstybės ir dvi gyvos baltų kalbos.

Todėl Baltų vienybės diena nėra vien proga prisiminti protėvius. Svarbiausia ne tai, kaip juos pagerbsime, o ką paliksime savo vaikams- ar po šimtmečio čia tebebus gyvybingos lietuvių ir latvių tautos, kalbančios savo kalbomis ir kuriančios savo nacionalines valstybes?

Tautoms išnykti ne visada reikia karo ar okupacijos. Jos gali trauktis ir taikos metais – mažėjant gyventojų skaičiui, silpstant šeimai, išvykstant jaunimui, nykstant gimtosios kalbos vartojimui, nutrūkstant istorinei atminčiai ir pamažu nustojant suvokti savo tautos tęstinumą kaip vertybę.




Lietuva ir Latvija susiduria su demografiniu nuosmukiu, visuomenės senėjimu ir ilgalaikėmis emigracijos pasekmėmis. Šiomis aplinkybėmis masinė darbo jėgos imigracija tampa pakaitalu šeimos politikai, gimstamumo skatinimui ir išvykusių piliečių sugrįžimui.

Todėl šiandien nepakanka sakyti, kad didžiuojamės baltų protėviais. Tauta yra ne gyventojų skaičius. Ją kuria iš kartos į kartą perduodama kalba, istorinė atmintis, kultūra, papročiai ir priklausymo savo kraštui jausmas.

Žmones galima importuoti, gyventojų skaičių papildyti atvykėliais, bet neįmanoma imigrantais atkurti lietuvių ar latvių tautos.

Lietuvių kalba nėra vien susikalbėjimo priemonė. Latvių kalba nėra tik viena iš daugelio Europoje vartojamų kalbų. Tai dvi paskutinės gyvosios baltų kalbos – unikalus Europos kultūros paveldas, už kurio išsaugojimą pirmiausia atsakome patys.

Todėl neteisinga būtų rugsėjo 22-ąją iškilmingai kalbėti apie baltų vienybę, o likusias metų dienas pasyviai stebėti, kaip mažėja lietuvių ir latvių kalbų vartojimas, kaip gilėja demografinė krizė, o nacionalinės valstybės verčiamos ekonominėmis teritorijomis, kurių gyventojų sudėtis keičiama pagal rinkos poreikius.

Lietuva nėra administravimo teritorija. Latvija – taip pat. Jos atsirado ir buvo atkurtos kaip nacionalinės valstybės, kad lietuvių ir latvių tautos galėtų pačios spręsti savo likimą, puoselėti savo kalbas ir kultūrą bei perduoti savo valstybę kitoms kartoms.

Tai nereiškia priešiškumo atvykėliui. Tai reiškia pagarbos reikalavimą nuo amžių čia gyvenančioms lietuvių ir latvių tautoms, jų valstybinėms kalboms, jų istorijai ir kultūrai.

Lietuvai ir Latvijai reikalinga bendra baltų išlikimo perspektyva: stipri šeimos ir demografinė politika, valstybinės kalbos apsauga, glaudesnis kultūrinis ir švietimo bendradarbiavimas, bendros istorinės atminties puoselėjimas, atsakinga migracijos politika ir glaudus strateginis abiejų valstybių bendradarbiavimas.

Mus jungia daugiau nei kaimynystė. Mus jungia kalbų giminystė, tūkstantmetė istorija ir suvokimas: jei lietuviai ir latviai neišsaugos baltų pasaulio, jo neišsaugos niekas.

Mūsų protėviai išsaugojo šią žemę mums. Todėl mes privalome ją išsaugoti ir perduoti savo vaikams.

Su Baltų vienybės diena, Lietuva ir Latvija!

TAUTOS FORUMAS ir „SĄJŪDIS UŽ MIŠKUS – JAUNOJI LIETUVA“.

7 days looks: 6

2 KOMENTARAI

  1. Geras straipsnis, tikra teisybė apie abi tautas. Ačiū.O lietuviams ir latviams būtina gimdyti vaikus. Jeigu turėtume valstybę, valdžia tuo rūpintųsi. Kurį laiką reiktų imtis net labai griežtų priemonių. Pvz. įvesti dideles baudas nevedusiems vyrams nuo 27 metų, o jaunoms šeimoms, kurios materialiai apsirūpinusios, irgi didelės baudos, ypač, kai augina du šunis ir vieną vaiką. Jaunos šeimos turi auginti mažiausiai keturis vaikus, kad būtų prieaugis. Juk per tokius tinginius, tautiškai nesusivokusius jaunus žmones, ir atkeliavom į šitą tašką – tauta nyksta mūsų akyse.

  2. Geras straipsnis, tikra teisybė apie abi tautas. Ačiū.O lietuviams ir latviams būtina gimdyti vaikus. Jeigu turėtume valstybę, valdžia tuo rūpintųsi. Kurį laiką reiktų imtis net labai griežtų priemonių. Pvz. įvesti dideles baudas nevedusiems vyrams nuo 27 metų, o jaunoms šeimoms, kurios materialiai apsirūpinusios, irgi didelės baudos, jeigu augina du šunis ir vieną vaiką. Juk per tokius tinginius, tautiškai nesusivokusius jaunus žmones, ir atkeliavom į šitą tašką – tauta nyksta mūsų akyse.

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Audrius Bačiulis. Ukrainos Saugumo ir Policijos vadovybę apėmusios korupcijos naujienos

Ukrainos Saugumo ir Policijos vadovybę apėmusios korupcijos naujienas nušviečia Marija Barabaš, teisininkė, kovai su korupcija skirtos NVO Sprotyv...

Prof. dr. Vytautas Radžvilas. Nacionalinis susivienijimas / Pro Patria – už lietuvišką Lietuvą be lietuvių

NS organizuoto spalio 3-osios d. mitingo išvakarėse jaunimo sambūrio Pro Patria tinklalapyje paskelbtas Eriko Meškonio straipsnis apie imigraciją...

Stasys Buškevičius. O kas, jeigu Rusija prarastų Karaliaučių?

Neseniai teko lankytis Kybartuose. Būdamas netoli geležinkelio pamačiau tranzitinį traukinį, vykstantį į Karaliaučiaus sritį. Iš pirmo žvilgsnio –...

Kas iš tikrųjų valdo valstybę, kai nusisuka jos sargai? Šalį valdo priešas – tokia galėtų būti šios dienos žiauri išvada

https://www.youtube.com/watch?v=ajb2DchG4NE Ypatingai nesiaiškinkite, kaip verslo grupės veikia politikoje, kokią daro įtaką būtent ten, kur sukasi didžiausi pinigai. Tai...