Tylų vasaros vakarą Dzūkijos vienkiemyje susimąsčiau, kas lemia žmogaus visavertį gyvenimą ir kaip jį pasiekti? Mums buvo sakoma, kad gyvenime reikia siekti laimės arba prasmės. Kiekvienas iš šių siekių turi savo privalumų.
Istoriškai laimė buvo apibrėžiama kaip sėkmės ir likimo rezultatas. Šiandien daugelis mano, kad ji kyla iš individualių pastangų ir sėkmės. Paklauskite danų ar suomių, kurie patenka tarp laimingiausių pasaulio žmonių, kokia yra jų paslaptis, ir jie pasakys: sumažinkite savo lūkesčius ir džiaukitės tuo, ką turite. Tai faktais pagrįsta rekomendacija. Paradoksalu, bet laimę lengviau pasiekti, jei jos nenorite per daug.
Daugelis mano, kad paaukštinimas tarnyboje, naujas automobilis ar turtai padaro laimingus. Taip, bet neilgam. Prie naujų sąlygų greit prisitaikome. Kasdieniai pasivaikščiojimai, kavos puodelis su draugu ir romantiška vakarienė suteikia dagiau laimės.
Yra ir prasmingas gyvenimas. Dažnai įsivaizduojame, kad prasmė kyla iš bandymo pakeisti pasaulį, kaip tai darė Styvas Džobsas ar Motina Teresė. Noras įgyvendinti tokią didingą viziją daugumai nepasiekiamas. Dažnai žmonės didesnį prasmės jausmą atranda rūpinantis šeima, savanoryste bendruomenėje ar religinėje praktikoje. Prasmės siekimas skatina žmones nubrėžti ribas tarp tų, kurie priklauso jų grupei, ir tų, kurie jai nepriklauso. Pavyzdžiui, autoritarai, teroristinių organizacijų nariai ar vienuoliai teigia, kad gyvena prasmingą gyvenimą.
Tačiau galima rasti ir trečią kelią – psichologiškai turtingą gyvenimą su netikėtumais, dramatišką, kupiną įvykių, daugialypį ir sudėtingą, su sustojimais, aplinkkeliais ir lūžio taškais, gyvenimą, kuris labiau primena ilgą, vingiuotą kelią, o ne daugybę ratų toje pačioje trasoje. Tokia patirtis suaktyvina psichologinę imuninę sistemą ir padaro mus atsparesnius. Psichologiškai turtingas gyvenimas įgyja prasmę ir laimę, kaip šalutinį produktą, sumažina polinkį gailėtis, jei kažkas nepavyko.. Tokie žmonės neturi norų, kad kažkas jų gailėtųsi arba jais žavėtųsi, kad būtų suprasti ar žinomi. Mokslui pasišventę žmonės yra bene mažiausiai atlyginami už jų sunkų protinį darbą, tačiau manau, kad dauguma jų gyvena psichologiškai turtingą gyvenimą.
Čilės filosofas Dr. Dario Sommer ilgamečiais tyrimais įrodė, kad moralė yra objektyvi, paremta kvantinės fizikos dėsniais, ji yra gamtos dėsnių visuma, kurių laikymasis įtakoja sąmonę, o jų pažeidimas sukelia gyvenimiškų jėgų nuosmukį ir žmogaus degradaciją. Moralė, arba žmogaus elgesį reguliuojančios normos, nėra vien tik dorybių sąrašas. Moralė yra susieta su subtiliu dvasiniu žmogaus pasauliu, jo orientacija į dvasines vertybes, į visavertį gyvenimą. Knygoje „XXI amžiaus moralė“ D. Sommer teigia, kad pagrindinė visų šiuolaikinių problemų priežastis yra būtent moralės dėsnių nepaisymas. O anglų rašytojas Ričardas Štilis rašo, kad pražūtinga klaida yra politinio gyvenimo atsiejimas nuo dorovinio, kai visi bėga paskui pinigus, kaip šuo paskui kaulą.
Dabar vykdoma globali amoralumo agresija prieš žmogiškus moralės principus. Pakanka atidžiau pažiūrėti į pasaulines visuomenės problemas ir aiškiai pamatysime veiksmus, kurie prieštarauja ne tik gamtos dėsniams, bet ir moralei bei logikai. Tai liečia valdžios santykį su visuomene, jos propaguojamą gyvenimo būdą. Pasaulį valdo nematomi galios centrai. Sprendimai gimsta Davose ir Bilderbergo susirinkimų salėse, kur finansų ir technologijų magnatai kuria taisykles, kurios pavergia tautas. Lietuvoje (ir ne tik) įsigalėjo surogatinė demokratija, kurioje sakote, ką norite, bet darote, kas jums sakoma. Politikai parsiduoda verslo grupėms ir vykdo jų užsakymus. Rinkimų sistema virto ėjimo valdžion mechanizmu, grįstu piliečių mulkinimu ir cinišku nusišalinimu nuo atsakomybės. Tokiomis sąlygomis daugumai žmonių visavertis gyvenimas yra sunkiai įmanomas.
Jonas Grigas yra akademikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras, tikrasis LMA narys.
Sprendžiant iš komentarų po straipsniais, Pozicijos skaitytojai nėra labai išprusę žmonės.
Jei yra gyvybė,tai yra ir gyvenimas.Nėra gyvybės nėra gyvenimo.Gyvybė ir gyvenimas eina kartu..O visavertis yra tik ten kur yra visa vertė.Tai yra Dievas,kuris yra gyvybė ir visavertčio gyvenimo esmė,žmogaus gyvenimo prasmė,juk žmogus yra į tikslą judanti būtis,tai yra amžinybę pilną visaverčio gyvenimo,arba visiško negyvenimo būnant gyvu atskirtu nuo gyvenimo ,jei neišlaikys gyvenimo egzamino,bandymo,testo čia žemėje kur žmogus ir gyvenimas pasirodė.
Nes mato kad žmonės, vos patys išsirinkę sau valdžią, tuojau pat ima ją pulti lyg valdžią jiems būtų išrinkę pikčiausi jų priešai .Iš kur nepasitenkinimas? Vos Lietuvoje prasidėjo atsilikusio, nekonkurentiško visų išjuokiamo brežnevinio ūkio reformos , kaip paaiškėjo, kad piliečiai iš reformatorių tikėjosi sugedusio komunistinio ūkio pataisymo, o ne sugriovimo ir išdraskymo. Su iš to sekusiomis privatizavimo neteisybėmis. Teisybės staiga panūdo piliečiai, griūvant 50 metų stebėtai komunistinei tvarkai, o ,ne efektyviai veikiančio ūkio.