Aurimas Vaitkevičius
Jungtinės Valstijos imasi griežtų priemonių, kad sumažintų priklausomybę nuo užsienyje gaminamų bepiločių orlaivių ir jų komponentų. Prezidentas Donaldas Trumpas rugpjūčio 13 d. pasirašė proklamaciją, kuria tam tikriems importuojamiems dronams, jų dalims ir įrangai nustatomi iki 100 procentų siekiantys muitai.
Baltųjų rūmų paskelbtame faktų lape pabrėžiama, kad šiuo sprendimu siekiama ne vien apsaugoti Amerikos gamintojus. Dronai ir jų tiekimo grandinės vertinami kaip strateginis nacionalinio saugumo klausimas.
„Dronai yra pagrindinė technologija šiuolaikiniuose ginkluotuose konfliktuose“, – teigiama Baltųjų rūmų pranešime.
Didžiausias – 100 procentų ad valorem, tai yra pagal prekės vertę skaičiuojamas, muitas bus taikomas nacionalinio saugumo požiūriu jautriausiems bepiločiams orlaiviams. Šiai kategorijai priskiriami dronai, kurių maksimalus kilimo svoris viršija 25 kilogramus, taip pat terminio vaizdavimo įrangą turintys aparatai, jų dokavimo stotys ir kai kurios kritinės dalys.
Mažesniems ir mažiau sudėtingiems dronams bei daliai jų komponentų numatytas 25 procentų muitas. Tačiau artimiausioms JAV prekybos partnerėms bus taikomas švelnesnis režimas.
Bepiločiai orlaiviai yra priklausomi nuo užsienyje gaminamų kritinių komponentų
Dronai ir jų komponentai iš Europos Sąjungos, Japonijos, Lichtenšteino, Pietų Korėjos, Šveicarijos ir Taivano bus apmokestinami 15 procentų tarifu, o iš Jungtinės Karalystės – 10 procentų tarifu. Šios lengvatos galios tik tuo atveju, jeigu didžioji dalis aparatūros, programinės įrangos ir technologijų bus sukurta minėtose šalyse arba Jungtinėse Valstijose.
Tokiu būdu Vašingtonas mėgina ne tik apriboti importą iš nepatikimomis laikomų valstybių, bet ir pertvarkyti visą dronų gamybos grandinę. Baltieji rūmai pripažįsta, kad šiuo metu net ir JAV kariniams tikslams naudojami bepiločiai orlaiviai tebėra priklausomi nuo užsienyje gaminamų kritinių komponentų.
„JAV dronų gamyba turi būti sparčiai išplėsta“, – skelbiama faktų lape, šį tikslą tiesiogiai siejant su šalies nacionaliniu ir ekonominiu saugumu.
Administracijos vertinimu, priklausomybė nuo užsienio tiekėjų kelia ne tik karinių tiekimo sutrikimų, bet ir kibernetinio saugumo pavojų. Importuojama programinė įranga, ryšio moduliai, jutikliai ir kiti komponentai teoriškai gali būti panaudoti duomenims rinkti, veiklai trikdyti arba neteisėtai užsienio įtakai daryti.
Proklamacija taip pat suteikia prekybos sekretoriui teisę sukurti specialią programą įmonėms, kurios investuos į dronų ir jų komponentų gamybą Jungtinėse Valstijose. Taigi muitai tampa ne vien importo ribojimo, bet ir investicijų pritraukimo priemone.
Didžioji tarifų dalis įsigalios praėjus 21 dienai po dokumento pasirašymo. Mažiau jautriems dronų komponentams numatytas 180 dienų pereinamasis laikotarpis. Toks atidėjimas turėtų suteikti JAV įmonėms laiko persitvarkyti ir rasti alternatyvių tiekėjų.
Baltieji rūmai naująją politiką pristato kaip platesnės Trumpo strategijos dalį. Ji grindžiama požiūriu, kad nacionalinio saugumo neįmanoma užtikrinti neturint stiprios vidaus pramonės.
Dronų gamyba yra valstybės suvereniteto klausimas
„Amerikos nacionalinis saugumas ir ekonominė stiprybė priklauso nuo pagrindinių pramonės sektorių atkūrimo“, – pabrėžia prezidento administracija.
Panašią muitų politiką Trumpas anksčiau taikė plienui, aliuminiui, variui, automobiliams, sunkvežimiams, medienai ir farmacijos produktams. Teisinį pagrindą suteikia JAV Prekybos plėtros įstatymo 232-asis skirsnis, leidžiantis riboti importą, jeigu nustatoma, kad jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Dar 2025 m. birželį Trumpas pasirašė vykdomąjį įsakymą, kuriuo iškėlė tikslą įtvirtinti Amerikos lyderystę dronų kūrimo, gamybos, komercializavimo ir eksporto srityse. Pirmenybė buvo suteikta JAV pagamintiems bepiločiams orlaiviams, kartu numatant jų technologijų apsaugą nuo užsienio kontrolės ir išnaudojimo.
Naujasis sprendimas rodo, kad Vašingtonas dronus jau laiko tokia pat strategine pramonės šaka kaip ginklų, puslaidininkių ar energetikos technologijų gamybą. Ukraina ir kiti šiuolaikiniai kariniai konfliktai atskleidė, kad pigūs, masiškai gaminami bepiločiai orlaiviai gali turėti lemiamos reikšmės žvalgybai, artilerijos ugnies koregavimui ir tiesioginiams smūgiams.
Todėl JAV administracija siekia, kad prasidėjus krizei šalies kariuomenė ir pramonė nebūtų priklausomos nuo užsienio gamintojų – ypač valstybių, kurios galėtų tapti Amerikos geopolitinėmis priešininkėmis.
Trumpo žinia aiški: dronų gamyba nuo šiol yra ne vien verslo, bet ir valstybės suvereniteto klausimas. Muitais siekiama sugrąžinti gamybą į JAV, apsaugoti technologijas, sukurti naujų darbo vietų ir užsitikrinti, kad ateities karuose Amerikai nepritrūktų vienos svarbiausių šiuolaikinės kovos priemonių.
whitehouse.gov
