Tautos forumas, remiamas žinomų mokslininkų, rašytojų, meno, kultūros ir visuomenės veikėjų, griežtai pasmerkė Lietuvos mokslo tarybos (LMT) sprendimą Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metų programos tikslinio kvietimo paraiškas reikalauti teikti anglų kalba, kaip prieštaraujantį valstybinės lietuvių kalbos statusui ir pačiai lituanistikos idėjai.
Kreipimesi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo narius, Vyriausybę, Valstybinę lietuvių kalbos komisiją ir LMT pareikalauta nedelsiant atsisakyti reikalavimo lituanistikos projektų paraiškas teikti anglų kalba, užtikrinti galimybę visas paraiškas, ataskaitas ir kitus valstybės finansuojamų lituanistikos projektų dokumentus rengti lietuvių kalba bei viešai atskleisti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis toks reikalavimas buvo nustatytas.
Į šį kreipimąsi Lietuvos mokslo taryba pateikė oficialų atsakymą, kuriame teigia, kad anglų kalba reikalaujama tik pirminio paraiškų vertinimo etape, nes jį atlieka tarptautiniai ekspertai, o visi vėlesni projekto administravimo, sutarčių sudarymo, atsiskaitymo ir rezultatų pristatymo procesai vyksta lietuvių kalba. LMT taip pat aiškina, jog toks sprendimas priimtas siekiant užtikrinti nepriklausomą ir kompetentingą kompleksinių Vilniaus arkikatedros tyrimų projektų ekspertinį vertinimą bei pripažįsta, kad pirminėje kvietimo redakcijoje kalbiniai reikalavimai galėjo būti išdėstyti nepakankamai aiškiai. Taryba pabrėžia esanti pasirengusi tęsti diskusiją dėl lietuvių kalbos vaidmens moksle ir ieškoti sprendimų, kurie suderintų valstybinės kalbos apsaugą su tarptautinio mokslinio vertinimo principais.
Žemiau skelbiamas LMT paaiškinimas
DĖL LIETUVIŲ KALBOS VARTOJIMO LITUANISTIKOS PRIORITETO PROGRAMOS TIKSLINIAME KVIETIME
Lietuvos mokslo taryba (toliau – LMT) 2026 m. liepos 28 d. gavo Tautos forumo kreipimąsi dėl reikalavimo Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metais programos tikslinio kvietimo paraiškas teikti anglų kalba. Dėkojame jiems už dėmesį lietuvių kalbos vartojimui moksle. Lietuvių kalbos puoselėjimas, jos vartojimas akademinėje aplinkoje ir lituanistinių tyrimų plėtra yra svarbi Lietuvos mokslo politikos dalis ir nuosekliai įgyvendinamas LMT veiklos prioritetas.
Pirmiausia atkreipiame dėmesį, jog reikalavimas paraišką teikti anglų kalba šiame kvietime taikomas tik vienam procedūros etapui – pirminiam paraiškos vertinimui, kurį atlieka tarptautiniai ekspertai. Visos kitos kvietimo ir projekto įgyvendinimo dalys vyksta lietuvių kalba. Paskelbus kvietimo rezultatus, į finansuojamų projektų sąrašą įtrauktų projektų vadovai prieš pasirašydami projekto finansavimo sutartį privalo pateikti identiško turinio paraišką lietuvių kalba toje pačioje sistemoje https://junkis.lmt.lt.
Po to, projektų finansavimo sutartys sudaromos lietuvių kalba, projektų priežiūra, tarpinės ir galutinės ataskaitos bei jų vertinimas taip pat vyksta lietuvių kalba ir žinoma, tyrimų rezultatai Lietuvos visuomenei pristatomi lietuvių kalba.
Taigi lietuvių kalba išlieka kvietimo skelbimo, projekto administravimo, raštvedybos, sutartinių santykių, atsiskaitymo ir rezultatų pristatymo Lietuvos visuomenei kalba.
Kodėl šiame kvietime prireikė užsienio ekspertų
Lituanistikos prioriteto programa apima daug skirtingų kvietimų ir mokslinių tyrimų krypčių. Didžioji jų dalis tiesiogiai susijusi su lietuvių kalba, literatūra, Lietuvos istorija, kultūra ir kitais lituanistikos objektais – šių kvietimų paraiškos teikiamos lietuvių kalba. Tokia praktika taikoma nuo 2009 metų įgyvendinamose lituanistikos programose ir bus tęsiama kituose programos kvietimuose.
Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos tyrimams skirtas kvietimas savo turiniu ir reikalingų kompetencijų apimtimi reikšmingai skiriasi nuo įprastų šios programos kvietimų. Jo paskirtis – atrinkti projektus kompleksiniams ir tarpdisciplininiams Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimams. Numatomi tyrimai apima istoriją ir istoriografiją, archeologiją, architektūrą, menotyrą, kultūros paveldo apsaugą, pastato konstrukcijų ir požeminių erdvių tyrimus, antropologinius bei genetinius palaidojimų tyrimus ir kitas specializuotas mokslo bei inžinerijos sritis.
Tokioms paraiškoms įvertinti reikia ne vienos srities specialisto, o kelių skirtingų sričių ekspertų grupės. Lietuvoje šių kompetencijų specialistų ratas yra ribotas, be to, jie dažnu atveju susitelkę keliose institucijose. Nemaža jų dalis gali patys rengti paraiškas, dirbti paraiškas teikiančiose institucijose arba turėti kitų profesinių sąsajų su pareiškėjais. Todėl sudaryti vien specialistų iš Lietuvos grupę, kuri turėtų visas reikalingas kompetencijas ir kartu būtų nepriklausoma nuo pareiškėjų, praktiškai nėra galimybių.
LMT nuolat konsultuojasi su valstybinę kalbą prižiūrinčiomis ir kalbos politiką formuojančiomis institucijomis. Valstybinė lietuvių kalbos komisija dar 2015 m. rašte, adresuotame LMT, yra pažymėjusi: „Privalomo valstybinės kalbos vartojimo nuostata nepaneigia mokslo tarptautiškumo principo ir galimybės minėtus dokumentus ar jų dalis teikti greta valstybinės ir kitomis kalbomis, jei tai būtina tarptautinės ekspertizės ar pan. reikmėms.“
LMT pareiga – užtikrinti, kad valstybės lėšos atitektų moksliškai stipriausiam projektui, o paraiškos būtų vertinamos kompetentingai, objektyviai ir nešališkai. Specialieji teisės aktai LMT yra pavedę vykdyti konkursinį mokslinių tyrimų finansavimą ir atlikti ekspertines funkcijas, o LMT nuostatai suteikia teisę vertinti projektus kviesti tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertus. Užsienio ekspertas paraišką gali įvertinti tik ta kalba, kurią supranta, todėl būtent vertinimo etape vartojama anglų kalba – nusistovėjusi tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo kalba.
Vis dėlto, įvertinę gautas pastabas, pripažįstame, kad kvietimo tekste informacija apie kalbinius reikalavimus buvo išdėstyta nepakankamai aiškiai ir galėjo sudaryti įspūdį, jog pirmenybė teikiama anglų kalbai. Nekeisdami kvietimo kriterijų ir esmės, kvietimo teksto pradžioje dar kartą pakartojome reikalavimą, kad vėlesniame etape galutinę paraišką reikės pateikti lietuvių kalba. Šis reikalavimas buvo įrašytas prie „Papildomos informacijos“ I dalies.
Taigi LMT atsakingai vertina institucijų, akademinės bendruomenės ir visuomeninių organizacijų išsakomas pastabas bei pasiūlymus. Vieša diskusija lietuvių kalbos vartojimo moksle klausimais yra svarbi ir gali padėti geriau suderinti skirtingus, tačiau vienodai reikšmingus valstybės interesus.
Pabrėžiame, kad LMT ir toliau sieks stiprinti lietuvių kalbos vartojimą moksle kartu užtikrindama, kad valstybės finansuojamų projektų atranka būtų kompetentinga, nepriklausoma, nešališka ir atitiktų tarptautinius mokslinio vertinimo standartus.
Taip pat esame pasirengę dalykinei diskusijai dėl pasiūlymų, kurie leistų nuosekliai stiprinti lietuvių kalbos vaidmenį moksle, nepakenkiant ekspertinio vertinimo kokybei ir nepriklausomumui bei laukiame siūlymų, kaip šiuos tikslus geriausiai suderinti.
L. e. p. pirmininkas Juozas Augutis
Sunkoka įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, Prancūzijoje paraiškas frankofonijai puoselėti būtų liepiama teikti anglų kalba.
Labai teisingai pastebėta, kam reikia „užsienio ekspertų”? Ir iš kokių tautų jie bus? Nejaugi LMT tokia naivi suprasti, kad kiekviena tauta lenks į savo pusę? Ir vėl gudriai mus parduoda?
Rašo, kad Lietuvoje nebėra specialistų – nejuokinkit! Ar jums reikia visos armijos, pone Auguti? Pasikvieskit Tautos forumą, ir jie jums pasakys, kaip būti šeimininkais savo šalyje, o paskui pasikviesit 3 -4 specialistus patriotus, ir bėdos nebėra. Vargo vakarienė su tais, kurie veikia prieš savo šalies Konstituciją, o kitos tautos ploja, nes galės čia atsiboginti su visom kanopom – dirva gerai purenama, ar ne?
O kam apskritai tų „užsienio ekspertų“ reikia? Ar lietuviai patys nežino, kaip lituanistiką puoselėti?