PREMJERE, O POLITIKŲ KIEME JAU APSIDAIRĖTE? AR VALSTYBĖ PADARĖ VISKĄ, KAD APSAUGOTŲ VAIKUS?
NE.
Premjeras sako iš Bažnyčios besitikintis atsakymo, ar buvo imtasi priemonių seksualiniam smurtui laiku pastebėti.
Klausimas teisingas. Tačiau kodėl jis adresuojamas tik Bažnyčiai?
Seksualinis smurtas prieš vaikus nėra vien Bažnyčios problema. Tai nėra ir vien Lietuvos problema. Tokie skandalai krečia įvairias šalis, mokyklas, sporto organizacijas, globos įstaigas, šeimas, pramogų pasaulį ir politines institucijas.
Ne išimtis ir Lietuvos politika.
Buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius, į Seimą išrinktas su TS-LKD sąrašu ir dirbęs šios partijos frakcijoje, nuteistas už seksualinius nusikaltimus prieš keturis vaikus. Nusikalstamas veikas jis vykdė būdamas Seimo nariu. 2026 m. Lietuvos apeliacinis teismas jo kaltę patvirtino.
Buvęs Seimo narys Remigijus Ačas buvo nuteistas už pasikėsinimą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu.
Buvusiam Seimo nariui ir socialdemokratui Vidui Mikalauskui buvęs auklėtinis viešai pareiškė sunkius kaltinimus dėl seksualinio elgesio su nepilnamečiais. Pats V. Mikalauskas kaltinimus neigia, todėl šio atvejo negalima tapatinti su teismo nustatyta kalte.
Tai skirtingos istorijos ir skirtingas jų teisinis statusas. Tačiau jos parodo vieną dalyką: seksualinio smurto prieš vaikus negalima paversti patogia priemone vienai pasirinktai institucijai smerkti.
Todėl premjero klausimą verta išplėsti:
PREMJERE, O POLITIKŲ KIEME JAU APSIDAIRĖTE?
Ir dar plačiau – ar valstybė pati padarė viską, kad vaikai būtų apsaugoti, nesvarbu, kur slepiasi smurtautojas – už sutanos, politiko mandato, pedagogo, trenerio, globėjo ar kito autoriteto?
Kokie saugikliai veikia mokyklose, globos ir sporto įstaigose, partijose bei valstybės institucijose? Ar apie galimą smurtą galima pranešti saugiai? Ar institucijos reaguoja laiku? Ar bausmės ir teisinė apsauga iš tiesų atitinka nusikaltimų prieš vaikus sunkumą?
Bažnyčia turi atsakyti už tai, kas vyko jos aplinkoje. Politikai – už tai, kas vyksta jų aplinkoje. O valstybės pareiga – vienodai saugoti vaikus nuo visų.
Nes seksualinis smurtas prieš vaiką neturi nei partijos bilieto, nei profesijos, nei konfesijos.
Vakarietiškas modernus žmogus turintis tam tikrų poreikių, nesusivaldantis,ar negalintis pasikeisti įsirašo į lgbtq+ spektro grupę ir taip legalizuojasi visuomenės kintančių normų akyse.
‘Seksualinis smurtas yra kintančios sąvokos ir moterys turi susitaikyti su prievartautojų savęs vertinimu.
Škotijos žaliųjų partijos narys/ė ,translytis Q Manivannan teigia, kad išžaginimas priklauso „spektrui“ ir peržengia visuomenėje nusistovėjusį tradicinį supratimą apie išprievartavimą. Manivannan teigė, kad seksualinio smurto „demonizavimas“ sukūrė pernelyg supaprastintą požiūrį į tai, kas įvykdo nusikaltimus.
Indijoje gimęs poetas ir akademikas teigė, kad šis veiksmas egzistuoja tam tikrame „spektre“ ir priklauso nuo skirtingų „kontekstų“. Pasak jo, šį nusikaltimą gali padaryti bet kas, įskaitant moteris.
Šie komentarai sukėlė didelį Škotijos parlamento nepasitenkinimą, kurie šiuos komentarus pavadino „nejautriais“ ir „siaubingais“.
Škotijos konservatorių lyderio pavaduotoja Rachael Hamilton sakė: „Buvau pasibaisėjusi išgirdusi, kaip šis asmuo sumenkino milijonų moterų, nukentėjusių nuo grobuoniškų vyrų,skausmingus išgyvenimus.
„Šie požiūriai netinka XXI amžiui, o Škotijos žalieji turėtų patikslinti, kad jie nepalaiko „išžaginimų spektro“ teorijos.“
Manau, jeigu turintieji pedofilijos sutrikimą nesigydo, jie už tai turi būti baudžiami.