Devyniolikos Rusijos dronų įsiveržimas į NATO teritoriją prieš pat „Zapad 2025“ karines pratybas – rimtas ne tik Lenkijos, bet ir viso Aljanso budrumo testas. Sujudo sukruto snūduriuojantis Briuselis, Vašingtonas vėl tėviškai subarė neklaužadą Putiną, o Baltijos šalys ėmė nervingai svarstyti, kaip dar labiau sustiprinus savo sienas…
Toks bruzdesys Putinui – nė motais. Jis toliau bombarduoja Ukrainą ir zonduoja Vakarus, kokiu greičiu jie pritaikytų 5-ąjį NATO įstatų straipsnį, kurio esmę nuo Vilniaus Rotušės laiptų 2002 m. lapkričio 23 d. viltingai nusakė sostinės Garbės piliečio vardą gavęs 43-iasis JAV prezidentas respublikonas George‘as Walkeris Bushas. Tuomet trys Baltijos šalys buvo pakviestos tapti pilnateisėmis NATO narėmis.
Beje, tuomet pirmiau nei Vilniuje G. W. Bushas apsilankė Sankt Peterburge ir susitiko su prezidentu Putinu. Tuometinis užsienio reikalų ministras Antanas Valionis prisiminė, kad būsimas Rusijos autoritaras apie Vakarų link svyrančias Baltijos valstybes kalbėjo dar draugiškai ir jokių grasinimų nebuvo.
Putinas esą sakęs: „Taip, mes suprantame, jūsų atėjimas į Europos Sąjungą ir mums, ir Kaliningrado sričiai gali būti naudingas. Bet kam jums NATO? Galime turėti bendras saugumo garantijas, nesame kokie agresoriai.“ Jis dar pridūręs: „Kad jau pasiryžote stoti į NATO, nieko jums padaryti negalėsime.“
Ne kartą įsitikinome, jog šie žodžiai buvo melas. Melas buvo ir garantijos Vakarams, kai karo prieš Ukrainą išvakarėse Putinas tvirtino, kad apie 130 tūkst. jo karių prie Ukrainos sienų sutelkimas tėra pasirengimas pratyboms…
Ekspertai primena dar ir kitą paralelę: 2008 m. po karinių pratybų buvo atplėštos dvi Sakartvelo respublikos, tapusios Maskvos satelitėmis…
Iš Kremliaus melas sklinda ir šiandien. Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas teigia, jog Baltarusijos ir Rusijos pratybos „Zapad“, kurios vyko rugsėjo 12–16 d., esą nenukreiptos prieš kitas šalis ir yra „taikaus pobūdžio“.
Nuo 2000-ųjų Kremliaus valdžioje besistumdąs Putinas visiškai pakirto pasitikėjimą didžiąja kaimyne. Štai todėl po 19 rusiškų dronų antskrydžio Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė: „Ši situacija priartina mus prie atviro konflikto labiau nei bet kada nuo Antrojo pasaulinio karo.“
Beje, „Šilalės artojas“ jau ne kartą rašė apie tokių provokacijų panašumus į Antrojo pasaulinio karo pradžią. Prieš keletą dienų automobiliu iš Alpių per čekų Ostravą kirtau Lenkijos sieną ir pasukau lenkų Katovicų link, o šone liko nedidelis pasienio miestelis Glivicė, kuris kažkada vokiečių žemėlapiuose vadinosi Gleiwitz. Čia 1939 m. rugpjūčio 31 d., maždaug 20 val. vakaro, buvo įvykdyta provokacija, davusi pradžią Lenkijos okupacijai, tai yra naujam pasauliniam karui. Operacijai vadovavo Rytprūsiuose gimęs suvokietėjęs lietuvių kilmės SS šturmbanfiureris, 28-erių Alfredas Helmutas Naujokas (Alfred Helmut Naujocks arba Naujokaitis), po karo liudijęs Niurnberge ir 1960 m. su Günteriu Peisu parašęs prisiminimų knygą „Žmogus, kuris pradėjo karą“ („The Man who Started the War“).
Mums nedidelė garbė minėti ši faktą ir šią pavardę. Bet asociacijos su nūdiena (1939 m. rugsėjo pradžia ir šis rugsėjis) pamokančios: tiek „pasiklydusių“ dronų skrydžiai virš Lenkijos, tiek pratybos prie NATO sienų, Baltijos ir Barenco jūrose negali nekelti nerimo, kad sąlygos kilti Trečiajam pasauliniam karui bręsta ir šįkart pagrindinis kaltininkas – Rusija.
Apžvalgininkai pastebi, kad Putinas išdrąsėjo po sėkmingo Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (SCO) viršūnių susitikimo Kinijos Tiandzino mieste, kai tiek Indijos, tiek Kinijos lyderiai draugiškai glėbesčiavosi, nedrįsdami pareikalauti, jog Putinas nutrauktų karą Ukrainoje. Beje, Donaldas Trumpas, įvedęs Indijai didžiulius muitus, pastūmėjo šią galingą Pietų Azijos šalį, kuri yra antra didžiausia rusiškos naftos pirkėja, į Maskvos glėbį. Dabar rengiamasi Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) susitikimui Kuala Lumpūre spalio mėnesį, į kurį žada atvykti ir Putinas, ir D. Trumpas, ir Kinijos bei Indijos vadovai. Taip kuriamas naujas pasaulinis galios centras arba blokas, nuošalyje paliekama Rusijos agresija prieš Ukrainą, kuri reiškia ir naują karą Europoje.
Kaip šiomis naujomis sąlygomis laikosi Lietuva? Ji pasimetusi. Naujoji koalicinė dauguma braška per visas siūles, Vyriausybė galutinai nesuformuota, apie konkrečius gynybinius veiksmus galvoti nėra kada ir nėra kam. Simpatijos D. Trumpo valdomai Amerikai blėsta, bendro keturių Baltijos valstybių pasipriešinimo plano galimai agresijai nėra. Aklai tikinčių prieš 23-ejus metus Vilniuje pasakytu G. W. Busho pažadu nuosekliai mąžta…
