Rasos šventė Verkių parke kviečia pasitikti trumpiausią metų naktį

Nijolė Balčiūnienė, www.alkas.lt

Birželio 23 d. 19 val. Verkių rūmų parke vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į Rasos šventę – vieną seniausių ir gražiausių lietuvių kalendorinių švenčių, skirtą vasaros saulėgrįžai.

Jau dvidešimt septintą kartą rengiama šventė suburs folkloro puoselėtojus, šeimas, gamtos mylėtojus ir visus, norinčius pajusti gyvąsias Rasos šventės tradicijas. Kai gamta kupi gyvybe, žolynai klesti ir rasoja, Verkių rūmų parkas taps vieta, kur susitiks senieji papročiai, dainos, apeigos ir bendrystė.

Kviečiama atvykti pasipuošus vainikais, susiskinti devynių žolynų kupolę (tyloje, kas devynis žingsnius renkama devynių lauko gėlių puokštelė), pasiimti lauknešėlį ir drauge švęsti trumpiausią metų naktį liepomis kvepiančiame Verkių parke.

Šventė prasidės kupoliavimu, vainikų pynimu ir vaistažolių turgeliu. Su jumis bendraus žinomos žolynų žinovės, būrėjos Rita Balsevičiūtė ir Rita Balkutė. Gamtininkė Marija Mašanauskienė jaunimui paaiškins ir parodys kaip reikia pinti kupolinį vainiką. Su vaistažolėmis supažindins mokslininkės Birutė Karpavičienė ir Jolita Radušienė.

Šių metų Rasos šventės naujove bus daugiarūšio kupolių vainiko varžytuves, kurias surengs GTC Floros ir geobotanikos laboratorijos mokslininkai botanikai. Įpinkite į galvą puošiantį vainiką kuo įvairesnių žiedų, o botanikai suskaičiuos kiek skirtingų augalų jums pavyko panaudoti puikiam Rasos šventės vainikui. Nugalėtojų laukia vertingos dovanos.

Pasipuošę vainikais įsijungsime į apeiginius ratelius aplink Kupolę, kuri vaizduojama kaip stebuklingas augalas su trimis šakomis, kurių viena žydi, kai saulė teka, kita – kai mėnulis rieda, trečia – kai žvaigždė žiba.

Vakare prie Lizdeikos aukuro vyks ugnies apeigos ir sutartinių giedojimas. Apeiginę programą atliks apeigų grupė „Kūlgrinda“. Po giesmių Gabijai, Žemynai, Perkūnui visi dainomis pagerbs į aukščiausią Dangaus kalną užkopusią, mus šildžiusią, jau besileidžiančią saulę.

Temstant bus uždegtas šventinis laužas ir stebulė, linksmai, siautulingai šoksime prie laužo. Vėliau šventės dalyviai leisis į tradicines eitynes su deglais prie Neries, kur plukdys vainikus ir dainomis palydės saulėgrįžos vakarą.

Trumpiausios metų nakties apeigos tęsis iki aušros. Bus ieškoma paparčio žiedo, šokinėjama per laužą, lankomi medžiai, prausiamasi ryto rasa, o auštant pasitinkama tekanti Saulė.

Švenėje dalyvaus folkloro ansambliai „Jorė“, „Laukis“, „Varangė“, Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“, Vilniaus Žvėryno gimnazijos folkloro ansamblis „Dolija“, Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos folkloro ansamblis „Pamedėlis“, tradicinė kapela „Griežikai“, liaudies dainų klubas „Raskila“ bei naktišokių kapela „Voldis ir kiti“.

Nuoširdžiai ačiū šių ansamblių vadovėms: Rūtai Aleksiūnienei, Lijanai Šarkaitei-Viluma, Varsai Liutkutei-Zakarienei, Inijai Trinkūnienei, Gailai ir Arvydui Kirdoms, Valdui Striužui bei jų puikiems ansamblių dalyviams. Taip pat džiaugiuosi, kad į šventės rengimą įsitraukė šaunūs Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos darbuotojai. Šventę iš dalies finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė.

Iki šiol pamenu pirmųjų Rasos švenčių Kernavėje šventumą, rūke paskendusius piliakalnius, rasotas pievas, Nerimi plaukiančius vainikus, palaimingą saulės tekėjimą.

Šios šventės atkūrėjas Jonas Trinkūnas rašė, kad „Rasos šventė, ilgus dvasinės pilnatvės nebuvimo metus palaikiusi ir stiprinusi mūsų tautinę savimonę, buvo ir visų mūsų dabartinių neformalių judėjimų pramotė, tyliai čiurlenusi, tvenkta ir neužtvenkta atgimimo versmė“.

Apie tai neseniai kalbėjau Vilniaus FM radijo laidoje: „Labas, Vilniau!“ .

ŠVENTĖS DIENOTVARKĖ

Vyks įvairiausių kupolinių vainikų varžytuvės

19.00 Kupoliavimas, vainikų pynimas, vaistažolių turgelis;

19.30 Pasveikinimas, apeiginis vartų ratelis;