Prie Europos Sąjungos fondų prieinantiems valdžiažmogiams COVID epidemija ir ta proga įvestas visuotinis karantinas bei jo sukeltas verslų žlugdymas sukrovė turtus.
Rašo Die Welt: „Milijardai eurų iš ES koronaviruso ekonomikos gaivinimo fondo buvo panaudoti ne pagal paskirtį. Dabar paaiškėjo galutinė sąskaita, o Vokietijos mokesčių mokėtojams tenka padengti milžiniškas išlaidas.
Praėjus vos keliems mėnesiams nuo koronaviruso krizės pradžios – kai visuomeninis gyvenimas visame pasaulyje sustojo, o įmonės žlugo – staiga atsirado didžiulės lėšos: 750 mlrd. eurų dotacijų ir paskolų, kurias ekonomikai gelbėti skyrė Europos Sąjunga. Tačiau keli asmenys Italijoje turėjo kitokių planų.
Jie pasisavino lėšas „Rolex“ laikrodžiams ir „Lamborghini Urus“ automobiliui įsigyti. Europos prokuratūra įtaria, kad 2021–2023 m. ši grupė per fiktyvias įmones galėjo iš Briuselio koronaviruso fondo išvilioti 600 mln. eurų.
Ir tai toli gražu ne vienintelis sukčiavimo atvejis – šiuo metu visoje Europoje atliekami 512 tyrimų.
Paramos gavėjos valstybės taip pat gana kūrybiškai žiūrėjo į gaivinimo fondo lėšas: Italijos miestai už jas norėjo statyti žirgų lenktynių trasas ir golfo aikštynus, o kaimelis netoli Parmos svajojo apie kumpio muziejų.
Lėšos nukreiptos į abejotinus projektus
Ispanijoje Audito Rūmai neseniai nustatė, kad 2,4 mlrd. eurų, regis, buvo skirta valstybės tarnautojų pensijoms.
Dabar aišku, kad lėšos nutekėjo, atsidūrė abejotinuose projektuose ir kartais net buvo pasisavintos – nors didelė dalis pinigų visgi pasiekė numatytus projektus, pavyzdžiui, greitojo geležinkelio linijos statybą Pietų Italijoje, Graikijos viešojo administravimo skaitmenizavimą ar elektromobilumo plėtrą Ispanijoje.
Šis fondas nuo pat pradžių buvo istorinis. Vadovaujama tuometinės kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, ES šia iniciatyva sulaužė tabu: užuot – kaip anksčiau – beveik vien tik rėmusis valstybių narių įnašais, Komisija pirmą kartą milžinišku mastu prisiėmė bendrą skolą, kad galėtų teikti dotacijas ir paskolas ES šalims.
Sąjunga, anksčiau tik paskirstydavusi valstybių narių sumokėtus pinigus, pati tapo stambia skolininke finansų rinkose.
Briuselio pareigūnai kalbėjo apie „Koperniko lygio lūžį“. Jie įsivaizdavo naujos eros, kurioje Europos tautos suartės, aušrą.
ES valstybės narės turi laiko iki rugpjūčio pabaigos įgyvendinti savo projektus, o galutines mokėjimo paraiškas gali teikti iki rugsėjo pabaigos.
Dabar prasideda lemiamas eksperimento etapas – skolos grąžinimas.
