Praėjus lygiai ketvirčiui amžiaus nuo 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, JAV prezidentas Donaldas Trumpas Pentagone kalbėjo apie beveik tris tūkstančius nužudytų žmonių.
Valstybę išsaugo ne vien jos karinė galia
Bet jo kalba buvo žymiai platesnė – valstybę išsaugo ne vien jos karinė galia. Ją išsaugo žmonių valia būti viena tauta ir gintis, kai ja ištinka negandos.
Rugsėjo 11-ąją JAV minėjo 25-ąsias kruviniausio teroro išpuolio šalies istorijoje metines. 2001-ųjų rugsėjo 11-ąją „Al Qaeda“ teroristai užgrobė keturis keleivinius lėktuvus. Jų išpuoliai Pasaulio prekybos centre Niujorke, Pentagone ir Pensilvanijoje nusinešė 2 977 žmonių gyvybes: Niujorke žuvo 2 753 žmonės, Pentagone – 184, Pensilvanijoje – 40.
Praėjus 25 metams, Amerika vėl juos prisiminė: Niujorke, buvusio Pasaulio prekybos centro vietoje, buvo skaitomi žuvusiųjų vardai. 8 val. 46 min. paskelbta tylos minutė – būtent tuo metu 2001 m. „American Airlines“ 11-ojo reiso lėktuvas rėžėsi į Šiaurinį bokštą.
Ceremonijoje dalyvavo viceprezidentas JD Vance’as, buvę prezidentai Billas Clintonas, George’as W. Bushas, Barackas Obama ir Joe Bidenas.
Pentagone kartu su pirmąja ponia Melania Trump aukas pagerbė JAV prezidentas D.Trumpas. Pensilvanijoje buvo prisiminti 93-iojo reiso keleiviai ir įgula, mėginę pasipriešinti lėktuvą užgrobusiems teroristams.
Tačiau būtent Trumpo kalboje Pentagone ypač ryškiai nuskambėjo mintis, ką Rugsėjo 11-oji po ketvirčio amžiaus reiškia pačiai Amerikai.
Rugsėjo 11-osios tragediją jis pavertė pasakojimu ne tik apie aukas, bet ir apie valstybės bei tautos atsparumą. „Priešas galėjo sunaikinti tai, ką amerikiečių rankos buvo sukūrusios, bet negalėjo su kovine galia, ugnimi ir meile, kuri buvo mūsų didžiose amerikiečių širdyse“, – sakė jis.
JAV prezidento teigimu, būtent didžiausių išbandymų akimirkomis paaiškėja, ko verta valstybė. „Tokiomis dienomis kaip Rugsėjo 11-oji mes sužinome, iš ko iš tikrųjų yra padaryta valstybė“, – sakė Trumpas.
Ir tuoj pat pateikė savo atsakymą: amerikiečių stiprybė glūdi ne tik ginkluose ar ekonomikoje, bet ir gebėjime nelaimės akivaizdoje vėl tapti viena bendruomene.
Jis priminė atmosferą, kuri tvyrojo Jungtinėse Valstijose iškart po išpuolių. Tądien, anot prezidento, „mes visi buvome niujorkiečiai“. Bet dar svarbiau – „mes visi buvome amerikiečiai“, viena šeima ir patriotai.
Tai buvo bene stipriausia mintis jo kalboje: priešas galėjo sugriauti amerikiečių rankomis pastatytus pastatus, tačiau negalėjo sunaikinti to, kas buvo žmonių viduje – jų valios, meilės savo šaliai ir pasiryžimo priešintis.
Teroristai pademonstravo neapykantos galią, o Amerika – savo dvasios galią.
Trumpas sugretino du dalykus: Rugsėjo 11-oji, pasak jo, parodė „siaubingą neapykantos galią“. Tačiau po jos praėję 25 metai parodė dar didesnę Amerikos dvasios galią ištverti ir nugalėti. Ši priešprieša tapo visos jo kalbos ašimi.
Teroristų tikslas buvo ne tik nužudyti žmones ir sunaikinti pastatus. Išpuoliu buvo siekiama smogti Amerikos valiai. Trumpo teigimu, būtent šio tikslo pasiekti nepavyko.
Po 25 metų Jungtinės Valstijos tebėra laisvos, o Rugsėjo 11-osios didvyrių atminimas turės būti perduodamas vis naujoms kartoms.
Prezidentas kalbėjo net apie labai tolimą ateitį – apie žmones, kurie prie Pentagono memorialo ateis po 25, 100 ar 250 metų. Jie turi stovėti laisvoje ir blogiui nepaklūstančioje valstybėje-sakė Trumpas. Todėl Rugsėjo 11-oji jam nėra tik praeities tragedija. Tai įpareigojimas ateičiai.
„Mes niekada, niekada nepamiršime“
Trumpas kelis kartus pakartojo pagrindinį Rugsėjo 11-osios minėjimų šūkį: „Mes niekada, niekada nepamiršime.“
Tačiau šiemet šią frazę tiesiogiai susiejo ir su dabartine Amerikos karine politika.
„Štai kodėl mes kovojame šiandien“, – pareiškė prezidentas.
Tokioje kovoje negalima susitaikyti su pralaimėjimu – „gali būti tik pergalė“.
Trumpas pagerbė JAV kariškius, pastaruosius 25 metus dalyvavusius kare su terorizmu, pirmuosius gelbėtojus ir teisėsaugos pareigūnus.
Tada jis perėjo prie dabartinio konflikto su Iranu. Ir pareiškė, kad Amerika remia savo kariškius, šiuo metu siekiančius užtikrinti, kad „pasaulio terorizmo rėmėja Nr. 1 – Irano Islamo Respublika – niekada neturėtų branduolinio ginklo“.
Tokiu būdu 2001-ųjų Rugsėjo 11-osios atmintį Trumpas tiesiogiai susiejo su 2026 metų Amerikos nacionalinio saugumo politika. Jo žinios esmė buvo tokia: atmintis be pasiryžimo gintis nėra pakankama.
Hegsethas: Ameriką jie pakeitė – bet ne taip, kaip tikėjosi
Panašią mintį Pentagone išsakė ir karo sekretorius Pete’as Hegsethas. Rugsėjo 11-oji, anot jo, iš tiesų pakeitė Ameriką, tačiau „ne taip, kaip tikėjosi bailiai“, surengę išpuolius. Beveik trijų tūkstančių žmonių žudynės turėjo įbauginti valstybę.
Bet įvyko priešingai. Po išpuolių milijonai amerikiečių pasirinko karinę tarnybą. Hegsethas pasitelkė biblinį pranašo Izaijo motyvą – „Štai aš, siųsk mane“.
Pasak jo, būtent taip reagavo daugybė amerikiečių: jei valstybei mūsų reikia – siųskite mus.
Po Rugsėjo 11-osios užaugo visa karo su terorizmu karta – karių, žvalgybininkų, policininkų, ugniagesių ir kitų žmonių, kuriems 2001-ųjų išpuoliai tapo asmeninio apsisprendimo priežastimi tarnauti savo valstybei – kai vieni bėgo nuo griūvačių bokštų, kiti bėgo jų link
Todėl 25-osios metinės Amerikoje skirtos ne tik nužudytiesiems. Jos skirtos ir tiems, kurie tą rytą pasirinko eiti į pavojų – ugniagesiai ir policininkai kilo į degančius Pasaulio prekybos centro pastatų aukštus tuo metu, kai tūkstančiai žmonių mėgino iš jų ištrūkti.
93-iojo reiso keleiviai, supratę, kad jų lėktuvas užgrobtas ir yra naudojamas kaip ginklas, puolė teroristus. Lėktuvas nukrito Pensilvanijoje. Žuvo visi 40 keleivių ir įgulos narių, tačiau užgrobėjams nepavyko pasiekti numatyto taikinio.
Būtent tokias istorijas JAV vidaus saugumo sekretorius Markwayne’as Mullinas apibūdino kaip akimirką, kai geriausia Amerika stojo prieš tai kas yra blogiausia žmonijoje.
„Skausmas vis dar čia“. Tačiau už valstybės, karo ir patriotizmo retorikos lieka paprastos šeimų istorijos.
Jen Nilsen vyras 2001 m. rugsėjo 11-osios rytą išėjo į darbą ir nebegrįžo. Jis dirbo „Cantor Fitzgerald“ Pasaulio prekybos centre. Praėjus ketvirčiui amžiaus Nilsen vėl atėjo prie Rugsėjo 11-osios memorialo.
25 metai, sakė ji, nekeičia esminio dalyko: „Skausmas neišnyko.“ Jaunesnei kartai, kuri Rugsėjo 11-osios nebeatsimena, ji turėjo labai trumpą prašymą: „Niekada nepamirškite.“
Šis prašymas šiandien Amerikoje įgauna ypatingą reikšmę. Jau užaugo karta, gimusi po 2001-ųjų. Jai liepsnojantys bokštai dvyniai nėra asmeninis prisiminimas. Tai tėra istorija.
Todėl Nacionalinis Rugsėjo 11-osios memorialas ir muziejus 25-mečio proga pristatė parodą „In Their Honor: 25 Years of 9/11 Inspired Service“, pasakojančią, kaip tragedija paskatino tūkstančius amerikiečių rinktis tarnybą dėl savo bendruomenės ir valstybės.
Ką Amerika prisimena po 25 metų?
Rugsėjo 11-oji pakeitė ne tik Jungtines Valstijas. Ji pradėjo naują pasaulio politikos epochą – karą Afganistane, pasaulinę kovą su terorizmu, naują oro uostų ir sienų saugumo sistemą, žvalgybos institucijų pertvarką ir dešimtmečius trukusius karinius konfliktus.
Dėl daugelio po Rugsėjo 11-osios priimtų sprendimų Amerikoje iki šiol ginčijamasi. Tačiau 2026 m. rugsėjo 11-ąją Pentagone Trumpas kalbėjo apie fundamentalesnį dalyką.
Kas lieka valstybei patyrus smūgį
Pastatus galima sugriauti. Žmones galima nužudyti. Visuomenę galima mėginti įbauginti. Tačiau valstybės likimą galiausiai lemia tai, ar jos žmonės po smūgio išsisklaido, ar vėl suvokia esantys viena tauta.
Prisimindamas 2001-ųjų rugsėjį Trumpas sakė: „Mes visi buvome amerikiečiai. Mes visi buvome šeima. Mes visi buvome patriotai.“
Po 25 metų ši mintis skamba ne vien kaip prisiminimas apie Rugsėjo 11-ąją. Ji skamba ir kaip klausimas dabartinei Amerikai: ar tragedijos akivaizdoje gimusi vienybė tebėra įmanoma šiandien?
„Pozicijos“ redakcija
Įdomus ir įvairiomis konspiracijomis apaugęs buvo ir BBC žurnalistės Jane Standley tiesioginiame eteryje paskelbtas pranešimas, kad 7-asis Pasaulio prekybos centro pastatas sugriuvo.Ji pranešimą padarė maždaug 26 minutėmis anksčiau, nei namas sugriuvo iš tikrųjų.7-asis pastatas pavadinimu (Salomon Brothers Building) stovėjo netoli dvynių bokštų į kuriuos rėžėsi lėktuvai.Nors į 7 pastatą lėktuvai nesitrenkė,bet kaip pranešama 47 aukštų pastatas sugriuvo nuo karščio.Taip pat skelbiama, kad statinyje buvo įsikūręs ir centrinės žvalgybos biuras.
Tą dieną buvau Cleveland, OH, kursuose asmenims, ieškantiems darbo. Pastate, kuriame vyko užsiėmimai, kažkuriame kambaryje buvo įjungtas televizorius. Tarsi specialioje laidoje pamatėme kaip lėktuvas rėžiasi į vieną iš „Dvynių”. Žinoma, šis momentas tą dieną dar ne kartą buvo pakartotas. Matėme griūvančius bokštus, milžiniškus dulkių debesis, žmones, krintančius iš degančių dangoraižių. Jau kitą dieną automobiliuose atsirado ryškūs užrašai apie tai, kad amerikiečiai susitelkė ir ši tragedija jų tautos nesuskaldys. Beveik po dviejų savaičių teko važiuoti į New York. Artėjant prie miesto visada atsiverdavo jo panorama. Dabar toje vietoje, kur stovėjo dvyniai, buvo šiurpiai atrodanti tuštuma, o privažiavus arčiau buvo galima išvysti iš dvynių vietos dar kylančius dūmus. Reiškia, net per dvi savaites nepavyko to milžiniško gaisro užgesinti. Taigi tokio masto tragedija ten buvo įvykusi. Amerikiečių elgsena buvo pasikeitė – išvydę svetimšalį, labai įtariai jį stebėdavo.
taip gedi ir atsimena, kad net išsirinko meru musulmoną ir ne patį romiausia, kažkokia svetima gėda