Kas vis dėlto atsakys už neteisėtą Aleksandro Alekseičiko-Kirinovo persekiojimą ir atleidimą?

Beveik prieš mėnesį Tautos forumas kreipėsi į Seimo komitetus, Sveikatos apsaugos ministeriją, Vilniaus miesto savivaldybę, profesines organizacijas ir visuomenę, reikalaudamas nustatyti, kokie asmenys konkrečiai atsakingi už gydytojo Aleksandro Alekseičiko-Kirinovo neteisėtą atleidimą ir dėl to atsiradusią daugiau kaip 80 tūkst. eurų finansinę žalą.

Po rugpjūčio 19 d. paskelbto reikalavimo ėmė jungtis vis daugiau žinomų visuomenės, mokslo, kultūros, medicinos ir kitų sričių atstovų bei organizacijų.

TODĖL TAUTOS FORUMAS SAVO REIKALAVIMĄ KARTOJA: gydytojo Aleksandro Alekseičiko-Kirinovo persekiojimas tapo ne vien vieno žmogaus byla, bet ir iššūkiu žodžio laisvei bei valdžios atsakomybės principams. Esminis klausimas šiandien – kas privalo atsakyti ir atlyginti grupės asmenų priimtais neteisėtais sprendimais gydytojui padarytą reputacinę ir materialinę žalą?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. kovo 24 d. konstatavo, kad Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras neteisėtai nutraukė darbo sutartį su gydytoju. 2026 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą sumokėti gydytojui apie 80,7 tūkst. eurų už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinę išmoką ir bylinėjimosi išlaidas.

Tačiau teismo nustatyta žala negali būti tyliai perkelta gydymo įstaigai ir mokesčių mokėtojams.

Visuomenė turi teisę žinoti, kas rengė, siūlė, derino ir kas priėmė sprendimus atleisti žymų gydytoją, kas už šių sprendimų padarinius atsakys savo vardu, pareigomis ir savo lėšomis.

Tautos forumas reikalauja Vilniaus miesto savivaldybę inicijuoti nepriklausomą tarnybinį ir teisinį tyrimą, spręsti dėl Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus Martyno Marcinkevičiaus tinkamumo toliau eiti direktoriaus pareigas, bei regreso tvarka išieškoti žalą iš asmenų, kurių neteisėti sprendimai ją sukėlė.

Reikalaujama Lietuvos psichologų sąjungą, inicijavusią gydytojo persekiojimą, atsakyti, kokiais konkrečiais pacientų skundais, medicininiais duomenimis ar kitais patikrintais faktais buvo grindžiami kaltinimai A. Alekseičikui-Kirinovui, viešai nepagrįstus kaltinimus atšaukti ir įvertinti tuometės vadovybės profesinę bei etinę atsakomybę.

Atsakyti privalo ir Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė, viešai kaltinusi gydytoją pacientų „žalojimu“, taip pat buvęs Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, kurio vieši pareiškimai skatino gydytojo politinį persekiojimą.

Tautos forumas ragina laikraščio „Šiaurės Atėnai“ redakciją ir interviu autorę Rasą Navickaitę atsiprašyti gydytojo už neetišką rezonansą sukėlusį interviu tekstą, kuris teismo vertinimu nebuvo prieš paskelbiant suderintas su gydytoju.

Pakartotinį reikalavimą palaiko akademikai, profesoriai, psichologai, medikai, kultūros ir visuomenės veikėjai, žurnalistai, pedagogai, inžinieriai bei žmogaus teisių organizacijos. Tarp pritariančiųjų – Akademikas Arvydas Janulaitis; poetas, publicistas dr. Vytautas Rubavičius; žurnalistė Danutė Jokubėnienė; verslininkas Mindaugas Karalius; Laisvės kovų dalyvis Robertas Grigas; tautodailininkas Algimantas Sakalauskas, režisierius, Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatas Albertas Žostautas; filosofas Edvardas Čiuldė, politologas Marius Kundrotas; filosofas Arūnas Bingelis; statybininkas Donatas Bražiūnas; ekonomistė Aldona Bražiūnienė; žurnalistė Angelina Liaudanskienė; miškininkas Bronius Liaudanskas; ekologas, inžinierius Romualdas Mažylis; pedagogė Rita Variakojienė; inžinierius Evaldas Židonis; švietimo sektoriaus darbuotojas, fizikas Eduardas Daujotis; skulptorius Gitenis Umbrasas; psichologas VU profesorius Albinas Bagdonas; ekonomistas, VU profesorius Romas Lazutka; psichologas, psichoterapeutas, publicistas profesorius Gedminas Navaitis; akademikas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, tikrasis LMA narys Jonas Grigas; biofizikas doc. dr. Arimantas Raškinis; Egidijus Zulonas; filologė Bronislava Irena Tumavičiūtė; medikė Regina Biekšienė; pedagogė Adelė Čepienė; lakūnas Dainius Čepas; inžinierė-technologė Grata Matusevičienė; telekomunikacijų ryšių inžinierius Darijus Januška; pedagogė, poetė, dainų kūrėja ir atlikėja Birutė Gaučienė; inžinierė Valdonė Jociuvienė; socialinio darbo magistrė Birutė Ona Bendinskaitė; kino režisierė Janina Lapinskaitė; inžinierė Zita Ikamaitė; fizikas dr. Arūnas Grumadas; kultūros ir visuomenės veikėja Birutė Kurgonienė; habil. mokslų daktaras Jonas Laimutis Martinkėnas; anglistė, Gedimino technikos universiteto dėstytoja Vilma Pranckevičiūtė; žurnalistė Albina Šiupienienė; filologė Tamara Grinkevičienė; filosofas, Lietuvos kultūros kongreso prezidentas dr. Krescencijus Stoškus; dailininkas Rimgaudas Žebenka; dailininkė, dailininkų sąjungos narė, pedagogė Ariadna Čiurlionytė.

Reikalavimą taip pat remia Politinė partija „Sąjūdis už miškus – Jaunoji Lietuva“, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė, Piliečių gynybos paramos fondas ir kitos organizacijos.

Tautos forumas pabrėžia:

Žmonės reikalauja ne keršto. Jie reikalauja atsakomybės. Už neteisėtus valdininkų sprendimus piliečiai mokėti neprivalo. Asmeninė atsakomybė negali būti fikcija, o neteisėtų sprendimų pasekmės negali būti perkeliamos mokesčių mokėtojams.

Todėl Tautos forumas reikalaus atsakymų tol, kol visuomenei bus aiškiai įvardyti asmenys, atsakingi už gydytojui Aleksandrui Alekseičikui-Kirinovui padarytą reputacinę ir daugiau kaip 80 tūkst. eurų materialinę žalą.

Solidarumo su A. Alekseičiku-Kirinovu akcija tęsiama.

Norintys paremti reikalavimą kviečiami rašyti: info@tautosforumas.lt

Pritariančiųjų sąrašas skelbiamas viešai ir nuolat papildomas.

Pridedamas Tautos forumo pakartotinis reikalavimas

Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui
Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komitetui
Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijai
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijai
Vilniaus miesto savivaldybei
Lietuvos psichiatrų asociacijai
Lietuvos psichologų sąjungai
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrui
Žiniasklaidai ir visuomenei

TAUTOS FORUMO
PAKARTOTINIS REIKALAVIMAS

DĖL ASMENINĖS ATSAKOMYBĖS UŽ ALEKSANDRO ALEKSEIČIKO-KIRINOVO  PERSEKIOJIMĄ IR NETEISĖTĄ ATLEIDIMĄ

2026 m. rugsėjo 10 d.

2026 m. rugpjūčio 19 d. Tautos forumas kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų ir Žmogaus teisių komitetus, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisiją, Sveikatos apsaugos ministeriją, Vilniaus miesto savivaldybę, Lietuvos psichiatrų asociaciją, Lietuvos psichologų sąjungą, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą, žiniasklaidą ir visuomenę, reikalaudamas nustatyti ir įvertinti asmeninę atsakomybę už gydytojo Aleksandro Alekseičiko-Kirinovo neteisėtą atleidimą ir jo viešo bei institucinio persekiojimo aplinkybes.

Buvo pareikalauta ištirti Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus Martyno Marcinkevičiaus ir kitų sprendimą rengusių, derinusių bei priėmusių asmenų atsakomybę, spręsti dėl regresinio žalos išieškojimo, taip pat įvertinti Lietuvos psichologų sąjungos tuometės vadovybės veiksmus ir jų galimą vaidmenį sukeliant institucinį spaudimą gydytojui.

Tautos forumas taip pat pareikalavo, kad Jūratė Juškaitė, Tomas Vytautas Raskevičius ir Lietuvos psichologų sąjungos tuometė vadovybė viešai nurodytų, kokiais konkrečiais pacientų skundais, medicininiais duomenimis ar kitais patikrintais faktais buvo grindžiami gydytojui mesti kaltinimai, o tokių įrodymų nesant – juos atšauktų ir prisiimtų atsakomybę.

Profesinės ir moralinės atsakomybės buvo pareikalauta ir iš laikraščio „Šiaurės Atėnai“ redakcijos bei interviu rengėjos Rasos Navickaitės, nes galutinis rezonansą sukėlusio interviu tekstas prieš paskelbiant nebuvo suderintas su A. Alekseičiku-Kirinovu.

Svarbiausias Tautos forumo reikalavimas buvo ir lieka – už neteisėtų sprendimų sukeltą žalą turi mokėti ne pacientai ir mokesčių mokėtojai, o konkretūs asmenys ir organizacijos, kurių veiksmai bei sprendimai tą žalą sukėlė.

Deja, iki šiol visuomenei nėra pateikta jokių atsakymų, kas ir kaip įvertino šias aplinkybes, kas prisiėmė atsakomybę ir kokių konkrečių veiksmų buvo imtasi.

Dar daugiau. Po pirmojo Tautos forumo pareiškimo paaiškėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės elektroninio pašto sistema užblokavo Tautos forumo siunčiamus laiškus, todėl jie nepasiekė Savivaldybės tarybos narių. Tautos forumui pranešus apie šį konstitucinės teisės į informacijos laisvę pažeidimą, savivaldybė laiškų blokavimą panaikino, paaiškindama, jog tai buvusi techninė elektroninio pašto sistemos problema.

Tačiau net ir atkūrus galimybę Tautos forumo laiškams pasiekti adresatus, Savivaldybė iki šiol nepateikė atsakymo į jai iškeltus esminius klausimus – kas konkrečiai atsakingas už nepagrįstą A. Alekseičiko-Kirinovo atleidimą, kas įvertino sprendimus priėmusių asmenų atsakomybę ir ar bus siekiama, kad dėl šių sprendimų atsiradusi virš 80 tūkst. eurų finansinė našta nebūtų perkelta gydymo įstaigai ir mokesčių mokėtojams.

Taigi problema nėra elektroninių laiškų blokavimas, o tai kad viešoji institucija, neatsako į visuomenės pateiktus klausimus dėl atsakomybės ir viešųjų lėšų panaudojimo.

Tačiau tai Tautos forumo nesustabdys. Prie reikalavimo išsiaiškinti konkrečius A. Alekseičiko-Kirinovo persekiojimo kaltininkus jungiasi vis daugiau žmonių, todėl šiandien reikalavimą kartojame dar aiškiau ir atkakliau.

TEISMAI JAU NUSTATĖ ŠIURKŠTŲ ASMENS TEISIŲ PAŽEIDIMĄ

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. kovo 24 d. konstatavo, kad Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras neturėjo pakankamo pagrindo nutraukti darbo sutartį su A. Alekseičiku-Kirinovu. Darbdavys gydytojo viešai išsakytą asmeninę nuomonę nepagrįstai prilygino šiurkščiam profesinių pareigų pažeidimui ir pritaikė griežčiausią sankciją – atleidimą.

Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo nustatyta nei pacientų, nei gydytojui pavaldžių darbuotojų skundų, patvirtinančių, kad A. Alekseičikas-Kirinovas būtų netinkamai gydęs pacientus, juos diskriminavęs ar pažeidęs medicinos standartus.

Teismas taip pat pažymėjo, kad rezonansą sukėlusios laikraščio „Šiaurės Atėnai“ publikacijos galutinis tekstas prieš paskelbiant su gydytoju nebuvo suderintas.

2026 m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centrą sumokėti gydytojui apie 80,7 tūkst. eurų už priverstinės pravaikštos laiką, išeitinę išmoką ir bylinėjimosi išlaidas. Todėl šiandien pagrindinis klausimas nėra vien tai, ar A. Alekseičikas-Kirinovas buvo atleistas nepagrįstai.

Teismai į šį klausimą atsakė. Dabar būtina nustatyti – kas už tai atsakys?

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius be teisinio pagrindo priėmė sprendimą nutraukti darbo sutartį su gydytoju, net nevertindamas A. Alekseičikui-Kirinovui metamų kaltinimų ir galimos reputacinės ir materialinės žalos gydytojui. Ši atsakomybė negali išnykti.

Lietuvos psichologų sąjungos tuometė valdyba savo ruožtu brutaliai žemino A. Alekseičiką-Kirinovą, primesdama jam sunkius profesinio pobūdžio kaltinimus ir ragindama institucijas imtis veiksmų, faktiškai vedusių jo atleidimo link. Todėl visuomenė turi teisę sužinoti: kokiais konkrečiais pacientų skundais, medicininiais duomenimis ar kitais patikrintais faktais Lietuvos psichologų sąjunga grindė tokius kaltinimus?

Yra pagrindas manyti, kad tokių faktų nebuvo, o tai reiškia ne vien etinį nusižengimą. Toks elgesys kelia esmines abejones dėl šių asmenų profesinės kompetencijos, gebėjimo nešališkai vertinti žmogaus būklę ir atsakingai taikyti savo profesines žinias. Asmenys, kurie be pakankamo faktinio pagrindo primeta žmogui sunkius profesinius kaltinimus, siekdami jam sankcijų, negali būti laikomi tinkamais specialistais teikti psichologines konsultacijas ar kitas paslaugas žmonėms, nes šių asmenų profesinės kompetencijos ir atsakomybės stoka kelia realią grėsmę, galinčią sukelti psichologinę žalą jų klientams ar pacientams.

Todėl būtina vertinti ne tik buvusios Lietuvos psichologų sąjungos vadovybės atsakomybę šioje organizacijoje, bet ir jų profesinį tinkamumą dirbti su žmonėmis bei teikti jiems psichologines paslaugas.

Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė viešai kaltino gydytoją pacientų „žalojimu“ ir ragino valstybės institucijas imtis veiksmų. Kampaniją politiškai palaikė ir tuometis Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, viešai ragindamas politiniu lygmeniu imtis veiksmų. Todėl šių viešąją nuomonę formavusių ir institucinį spaudimą skatinusių asmenų vaidmuo taip pat negali likti neįvertintas.

Svarbu ir tai, kad visa ši istorija prasidėjo po laikraštyje „Šiaurės Atėnai“ paskelbto Rasos Navickaitės parengto interviu. Todėl „Šiaurės Atėnų“ redakcija ir publikacijos autorė taip pat turi viešai paaiškinti interviu rengimo aplinkybes ir įvertinti savo profesinę atsakomybę.

UŽ NETEISĖTŲ SPRENDIMŲ PASEKMES NEGALI MOKĖTI VISUOMENĖ

Jau anksčiau minėta, kad dėl šios istorijos viešajai gydymo įstaigai tenka padengi apie 80,7 tūkst. eurų A. Alekseičikui-Kirinovui padarytą žalą. Bet visuomenė kategoriškai nesutinka, kad žmonių profesinį gyvenimą griaunančių sprendimų kaina būtų paprasčiausiai apmokama gydymo įstaigos, pacientų ir mokesčių mokėtojų lėšomis – turi būti nustatytos civilinės ar materialinės atsakomybės sąlygos dėl regreso tvarka žalos išieškojimo iš asmenų, kurių neteisėti sprendimai ją sukėlė.

TODĖL TAUTOS FORUMAS PAKARTOTINAI REIKALAUJA:

1. Vilniaus miesto savivaldybės – neblokuoti Tautos forumo laiškų ir nedelsiant inicijuoti nepriklausomą tarnybinį ir teisinį tyrimą bei nustatyti visus asmenis, rengusius, siūliusius, derinusius, priėmusius ir įforminusius sprendimą atleisti A. Alekseičiką-Kirinovą.
2. Atskirai ir principingai įvertinti Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktoriaus Martyno Marcinkevičiaus asmeninę atsakomybę bei jo tinkamumą toliau vadovauti įstaigai.
3. Lietuvos psichologų sąjungos – viešai paskelbti, ar būta konkrečių pacientų skundų, medicininių duomenų ar kitų patikrintų faktų, kuriai buvo grindžiami jos pareiškimai ir kaltinimai A. Alekseičikui-Kirinovui. Neturint įrodymų – viešai tai pripažinti, atšaukti nepagrįstus kaltinimus ir įvertinti tuometės Sąjungos vadovybės atsakomybę.
4. Lietuvos žmogaus teisių centro valdymo organų – įvertinti Jūratės Juškaitės viešų pareiškimų ir raginimų institucijoms imtis veiksmų prieš A. Alekseičiką-Kirinovą suderinamumą su Centro deklaruojama žmogaus teisių apsaugos misija, nešališkumo, atsakingo viešojo kalbėjimo ir nekaltumo prezumpcijos principais, o Seimo Žmogaus teisių komiteto ir kitų pagal kompetenciją institucijų – Tomo Vytauto Raskevičiaus vaidmenį, kai jo vieši pareiškimai ir politinis autoritetas buvo panaudoti formuojant politinį spaudimą gydytojui.
5. „Šiaurės Atėnų“ redakcijos ir Rasos Navickaitės – viešai visuomenei paaiškinti ir įvertinti savo profesinę atsakomybę.
6. Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro – viešai paskelbti visas dėl neteisėto atleidimo patirtas bei numatomas išlaidas ir informuoti visuomenę, iš kokių asmenų bus siekiama šią žalą išieškoti.

PAŽYMIME, KAD GALIMA BLOKUOTI LAIŠKUS, BET ATSAKOMYBĖS UŽBLOKUOTI NEPAVYKS.

Kadangi šį reikalavimą remia vis daugiau neabejingų piliečių, A. Alekseičiko-Kirinovo byla jau nėra vien vieno gydytojo darbo ginčas. Tai visuomeninis protestas dėl žinomo gydytojo, vieno iš Lietuvos psichiatrijos pradininkų, persekiojamo už pažiūras.

Žmonės reikalauja ne keršto. Jie reikalauja atsakomybės. Aleksandro Alekseičiko-Kirinovo byla tapo precedentu, įtvirtinančiu ne tik žmogaus teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus, bet ir principą, kad už neteisėtų sprendimų pasekmes turi atsakyti juos priėmę ir žalą sukėlę asmenys, o ne mokesčių mokėtojai.

Pridedamas 2026 m. rugpjūčio 19 d. Tautos forumo reikalavimas.

Reikalavimui pritarė:
Akademikas Arvydas Janulaitis; poetas, publicistas dr. Vytautas Rubavičius; žurnalistė Danutė Jokubėnienė; verslininkas Mindaugas Karalius; Laisvės kovų dalyvis Robertas Grigas; tautodailininkas Algimantas Sakalauskas, režisierius, Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatas Albertas Žostautas; filosofas Edvardas Čiuldė, politologas Marius Kundrotas; filosofas Arūnas Bingelis; statybininkas Donatas Bražiūnas; ekonomistė Aldona Bražiūnienė; žurnalistė Angelina Liaudanskienė; miškininkas Bronius Liaudanskas; ekologas, inžinierius Romualdas Mažylis; pedagogė Rita Variakojienė; inžinierius Evaldas Židonis; švietimo sektoriaus darbuotojas, fizikas Eduardas Daujotis; skulptorius Gitenis Umbrasas; psichologas VU profesorius Albinas Bagdonas; ekonomistas, VU profesorius Romas Lazutka; psichologas, psichoterapeutas, publicistas profesorius Gedminas Navaitis; akademikas, profesorius, habilituotas fizinių mokslų daktaras, tikrasis LMA narys Jonas Grigas; biofizikas doc. dr. Arimantas Raškinis; Egidijus Zulonas; filologė Bronislava Irena Tumavičiūtė.

Reikalavimui taip pat pritarė:
Politinė partija „Sąjūdis už miškus – Jaunoji Lietuva“ – Stanislovas Buškevičius, pirmininkas.

Paskelbus reikalavimą, prie jo prisijungė:
medikė Regina Biekšienė; pedagogė Adelė Čepienė; lakūnas Dainius Čepas; inžinierė- technologė Grata Matusevičienė; telekomunikacijų ryšių inžinierius Darijus Januška; pedagogė, poetė, dainų kūrėja ir atlikėja Birutė Gaučienė; inžinierė Valdonė Jociuvienė; socialinio darbo magistrė Birutė Ona Bendinskaitė; kino režisierė Janina Lapinskaitė; inžinierė Zita Ikamaitė; fizikas dr. Arūnas Grumadas; kultūros ir visuomenės veikėja Birutė Kurgonienė; habil. mokslų daktaras Jonas Laimutis Martinkėnas; anglistė, Gedimino technikos universiteto dėstytoja Vilma Pranckevičiūtė; žurnalistė Albina Šiupienienė; filologė Tamara Grinkevičienė; filosofas, Lietuvos kultūros kongreso prezidentas dr. Krescencijus Stoškus.

Organizacijos
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija – Romualdas Povilaitis; Piliečių gynybos paramos fondas – Stasys Kaušinis; Lietuvos žmogaus teisių asociacija – Vytautas Budnikas; Lietuvos Helsinkio grupė – Aurelija Kuzmaitė.

Solidarumo su A. Alekseičiku-Kirinovu akcija tęsiama. Visus norinčius paremti šį reikalavimą kviečiame rašyti: info@tautosforumas.lt
Pritariančiųjų sąrašas skelbiamas viešai ir nuolat papildomas.

Pakartotiną reikalavimą Tautos forumo vardu pasirašo:
Gaudentas Aukštikalnis, Alina Laučienė, Neringa Paškevičienė, Algimantas Jankauskas, Laisvūnas Šopauskas, Almantas Stankūnas, Vilius Antanas Adomaitis, Julius Neviera, Kęstutis Dubnikas, Sigita Dimgailė, Algirdas Židonis, Edvardas Sinickas, Valdas Kuckailis, Vida Nacytė, Valentinas Šapalas.