Tarptautinė gimtosios kalbos diena – nuo žodžio prasidėjo ne tik pasaulio sukūrimas

Audrius Valotka

Sveiki, mielieji,

šiandien nutinka Tarptautinė gimtosios kalbos diena. Sveikinu!

Ta proga Kalbos inspekcija vakar vėl surengė Gražiausių įmonių pavadinimų konkursą, o aš pasakiau sveikinimo kalbą.

SVEIKINIMO ŽODIS AŠTUONIOLIKTĄ KARTĄ VYKUSIUOSE GRAŽIAUSIŲ ĮMONIŲ PAVADINIMŲ KONKURSO APDOVANOJIMUOSE MARTYNO MAŽVYDO BIBLIOTEKOJE VASARIO 20 DIENĄ

„Aštuonioliktas kartas. Aštuonioliktas kartas!

Tai jau pilnametystė. Tai jau nebe konkursas, o tradicija su stuburu. Tradicija, kuri kasmet primena, kad nuo žodžio prasidėjo ne tik pasaulio sukūrimas („Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą“). Verslas irgi prasideda ne nuo pelno ir nuostolių eilutės ar logotipo, bet nuo žodžio.

Įmonės pavadinimas – tai pirmasis rankos paspaudimas. Pirmasis sakinys, kuriuo verslas prisistato pasauliui. Tai pažadas, sutalpintas į kelis skiemenis ar porą žodžių. Ir čia prasideda didžioji kalbos magija: keli garsai gali sukurti pasitikėjimą, sužadinti smalsumą, sukelti šypseną ir išduoti – čia dirba kūrybiški žmonės.

Gražiausio pavadinimo konkursas nėra vien estetikos šventė. Čia mes kalbame apie pagarbą klientui. Nes kai verslas renkasi prasmingą ir gražų lietuvišką vardą, jis sako: „Mes esame čia. Mes KALBAMĖS su jumis. Mes kalbamės su JUMIS. Mes priklausome tai pačiai kultūros erdvei“.

Šis konkursas jau aštuonioliktą kartą įrodo, kad kalbos jausmas versle nėra silpnybė. Tai konkurencinis pranašumas. Nes pasaulyje, kuriame triukšmo vis daugiau, laimi tie, kurie kalba savitai, nes, kalbėdamas tarptautine kalba, būsi toks, kaip visi – pilkas ir nepastebimas.

Gyvename laikais, kai pasaulis šneka angliškai, algoritmai galvoja angliškai, reklama sapnuoja angliškai. Ir vis dėlto šiandien susirinkome švęsti lietuviško žodžio. Gimusio ne iš užsispyrimo. Ne iš uždarumo. O iš kūrybos drąsos.

Lietuvių kalba – tiksli kaip skalpelis ir lanksti kaip gluosnis, kurio šaknys siekia giliausius indoeuropiečių civilizacijos klodus. Ir kartu ja gebame apibūdinti dirbtinį intelektą, lazerius bei kvantinius kompiuterius. Nes mūsų kalba nėra muziejus. Ji – kūrybos laboratorija.

Tad šiandien apdovanodami gražiausius pavadinimus mes iš tiesų apdovanojame drąsą mąstyti savo kalba. Drąsą kurti ne kopiją, bet originalų skambesį. Drąsą tikėti, kad lietuviškas žodis gali būti modernus, skambus ir įsimintinas.

Ir tegul šis konkursas primena paprastą, bet galingą tiesą: kalba nėra tik komunikacijos priemonė. Ji yra tapatybė. Ji yra kūryba. Ji – mūsų bendri namai. Mes esame kalba.

Tad tebūnie lietuvių kalba!“

Šių metų nugalėtojai: „Ateities istorijos“, „Debesyje“, „Kylam kartu“, „Sesių sodas“, „Švari lentyna“, „Žavesio dulkės“, „Žinių tiltas“ iš Vilniaus, „Kavavirė“, „Medis senolis“, „Ošia tyla“, „Pagaliau“, „Ugningai“, „Žygiuok“ iš Kauno, „Miltai ore“, „Miško sapno žirgai“ iš Kauno rajono, „Baltukas“ iš Panevėžio, „Ežio mintys“ iš Šiaulių, „Pajūrio smilga“ iš Palangos, „Popieriaus magija“ iš Vilniaus rajono ir „Rojaus obuoliukai“ iš Birštono.