Kaip visiems jau žinoma, žinomas žydų tautybės turtuolis ir filantropas Epsteinas seksualiai išnaudojo bei prekiavo nepilnametėmis mergaitėmis (mano vidinis piktasis „aš“ sako: kepė macus iš pirmųjų menstruacijų). Žinia, jau ir Lietuvoje yra aptinkamas toks žinomo labdario veiklos pėdsakas. Kita vertus, kaip atrodo bent man, ne mažiau svarbu yra žinoti, kad kiti labdaringų užsienio kapitalo leidybinių fondų epsteinai ne mažiau bjauriai prievartavo pilnametes Lietuvos mergaites ir berniukus, bandydami jų lūpomis įpiršti Lietuvą niekinančią versiją, kad neva Holokaustą visame pasaulyje, taip pat ir Antarktidoje, sukėlė… lietuviai. Taigi, tegu paspringsta tokie leidėjai, gyvenantys iš epsteinų malonės, kito žodžio dabar nerandu.
Kaip atrodo bent man, tokie pat epsteinai, tikrai ne einšteinai, privertė Lietuvą pasirašyti Vilniaus kultūros ir sporto rūmų, tapusių lietuvių tautos istorinės atminties lobiu, dovanojimo aktą nežinia kam…
Žinia, ką tik Ruginienės vyriausybė paskelbė, kad Vilniaus kultūros ir sporto rūmai yra nusavinami ir taps Žydų namais. Taigi, įsiamžino Lietuvos istorijoje Ruginienė, kitaip nepasakysi…
Kaip atrodo man, net Šimonytė premjerės poste vis dėlto elgėsi sąžiningiau, prisipažindama, kad savo veikla yra daug kuo nusipelniusi žydų tautai ir lenkų populiacijai Lietuvoje, nepaminėdama, kaip ir dera antilietuvizmo apaštalei, lietuvių, kai savo ruožtu Ruginienė, jau išmokusi viešai kalbėti be rusiško akcento, savo vidujybės kriauklėje išsaugo, manding, jeigu ne tiesiogiai rusiško, bet vis dėlto antilietuviško nusiteikimo ir artikuliacijos nekaltybę.
O gal viskas yra dar paprasčiau, dabartinei premjerei taip išeina beveik savaime, be blogos valios apsunkinančio sielą tarpininkavimo (nepaisant to, kad jos artimiausioje aplinkoje malasi liūdnai žinomo Vinokuro šeimos, niekada nepasižymėjusios gera valia Lietuvos atžvilgiu, atstovas), bet dėl humanitarinio išsilavinimo kraupaus trūkumo, a?
Žinia, neblogai ana atrodė kaip karinga ir energinga profsąjungų veikėja, štai man net nesunku buvo įsivaizduoti ją stovinčią barikadų viršūnėje su apnuoginta, kaip tame paveiksle, krūtine, tačiau jos, dabar jau stovinčios Vyriausybės priekyje, humanitarinis nususimas – nėra kur paslėpti žlibių – bado akis. Kas be ko, svarbiausias dalykas čia yra ne „išrodymas“, o tai, kad tokiu nususimu lengvai gali pasinaudoti blogos valios žmonės, perėjūnai ir pašlemėkai.
Ar dar norėtumėte pridurti, kad kovojančios Ukrainos atveju tokio paties raugo išorinį nešvankumą reikėtų vadinti jau truputėlį kitaip, tarkime, witkofizmu?
Kad ir kaip žiūrėtume, Lietuva turėtų būti tokia vieta žemėje, kur antilietuvizmas yra traktuotinas kaip didesnė nuodėmė nei antisemitizmas šiandienine šių žodžių reikšme.
Kas be ko, antisemitizmas antisemitizmui nelygus, tačiau toks humanistinis antisemitizmas, kuris gerbia visas tautas, niekam negrasina, bet mandagiai prašo įsismarkavusių sionistų nelipti mums ant galvų, turėtų būti toleruotinas kaip natūralus savisaugos refleksas.
Kažkada juokais, linksmu tonu, tokiu savo nerūpestingumu tarsi siekdamas nuvaikyti piktas šmėklas, rašiau apie tai, kad neva Lietuva yra ruošiama tapti atsarginiu Izraeliu, yra naujojo Izraelio inkubatorius. Šiandien matydamas, kas čia darosi, o ypač tirštėjančių be jokio rimto pagrindo kaltinimų antisemitizmu sutemas, pradedu bijoti, kad nebūčiau prisijuokavęs…
Daugelį metų, pasitikdamas laisvės švenčių minėjimo datas, liudijau – kaip keičiasi laisvės skoniai, bėgant metams? O pasitikdamas 2026 m. Vasario 16-ąją, jau žinau, kad šįkart ant iškilmių stalo tikrai pūpsos tortas, iškeptas su menstruacijų prieskoniu.
Žinot, tokių Epštainų ne vienas ir ne du.
„Politinė Lietuvos epsteinizacija”..
Dešimt procentų paredaguotų ir paviešintų žydo (ką visi žydiški ir ne žydiški semitai „didvyriškai ir holokaustiškai” nutyli) Epšteino failai, kaip ir Izraelio vykdomas semitizmas Palestinos Gazos ruože, tik truputį praveria semitizmo tikrą veidą.. Epšteinas už pedofiliją JAV buvo teistas „ypatingai”, nes, kaip žydas, pasėdėjo už savo nusikaltimu tik kelis mėnesius, kai kiti JAV už pedofiliją būna teisiami ilgiems kalėjimo metams, ir po bausmių atlikimo visi pedofilai visą likusį gyvenimą turi visur parnešti, kad jie yra teisti už pedofiliją, jiems draudžiama dirbti atitinkamus darbus, draudžiama prisiartinti prie vaikų.. Tuo tarpu žydui Epšteinui visi šie JAV pedofilams įprasti reikalavimai negaliojo.. Kai kurie prasitaria, kad Ešteinas galėjo daryti tai ką darė tik todėl, kad turėjo Izraelio galingos žvalgybos organizacijos „Mossad” „stogą”.., tai yra dirbo šiai žvalgybai.. „Mosado” pagrindinė paskirtis visame pasaulyje buvo ir yra kovoti su antisemitizmu, įgyvendinti kitose šalyse epšteininį semitizmą.. Epšteino atvejis, kaip ir Lietuvos „politinių partijų” semitinė „vertybinė” politika, Garliavos „ne pedofilijos” epopėjos vietinių semitinių politinių veikėjų veiksmai.., vietinių žydų kova prieš antisemitizmą…( Kukliansky kova su Žemaitaičio – „lipo žydas kopėčiom..) rodo, kad daugeliu atveju Izraelio „Mosadui”, ne be kitose šalyse gyvenančių žydų pagalbos, žydų epšteininį semitizmą įgyvendinti pavyksta..
Beje, lietuviai jau nuo seno be Epšteino failų ir be gorbačiovinių laikų KGB-istinių komunistų ir jų palikuonių po 1991 metų įgyvendinamo „vakarietiško” semitizmo, tarybų Lietuvoje buvo propaguojamas komunistinis semitizmas…, ne tik iš Noreikos „Pakelk galvą Lietuvi”, bet ir iš savo tarpukario ir pokario tėvų žino, patys patyrė, kad daugumas eilinių lietuvių savo neklausančius ar prasižengusius mažamečius vaikus drausmino, atgrasino daugiau blogai nesielgti…, – jei vaikai neklausys, ar blogai pasielgs, ar jei nueis ten, kur negalima… tai, kai sutems,, ateis jų pasiimti žydas. Tuos negerus vaikus, kurie tėvų neklauso, žydas gaudo ir neša į savo namus, kuriuose žydų žmonos su žydų vaikais vakarais tik ir laukia pasiruošę ritualams , kada jiems parneš lietuvių vaikučių…” Apie tėvų pasakotus daug kartų neklausiusiems vaikams „paauklėti” žydų ritualus, kad nebūtų „antisemitizmo”, nutylėsiu…, nes Žemaitaičio paviešinta pokario vaikams žinomas ir naudotas slėpynių išsiskaičiavimas šiandieninių prie valdžios lovio besistumdančių lietuviškų semitų buvo paskelbtas semitiniu įstatymu baudžiamu „antisemitiniu” veiksmu..
P.S. Visokio „politinio plauko” lietuviškus semitus žavėjo ir žavi Ukrainos žydo Zelios ir jo „politinės” kompanijos semitizmas, pavadintas „kova už vakarietiškas vertybes”, kurio esmę parodo viešai neafišuojami, bet kartais į viešą erdvę „praslystantys” Ukrainos „patriotų” iš „AZOVO” semitiniai religiniai ritualai.. Zelenskio dešinės rankos Jarmako „politiniai” kolegos prasitaria apie Jarmako, analogiškus Epšteino paviešintiems kai kuriems ritualams, religinius ritualus..
Iš Marso į Žemę pasiųsta mokslininkų ekspedicija paskelbė netikėtą žinią ,atrastos sensaciją keturių planetų pasauliuose sukėlusios 500 metų senumo senovės kultūrų archeologinės iškasenos.Tiriamųjų Žemės planetos kasinėjimų misijų atliktų istorinėje vietoje, pavadinta pagal atrastą senovės kultūros padavimą ‘sporto rūmų sukilimo žeme’..po akmenimis ,pamatais,medžio kelmais, rastas sarkofagas …jame plastikinė pelė,rašiklis,pora apvalių stiklų akims žiūrėti,gintaro karoliai,karvės odos sportbačiai,karo kirvis,šalmas,kaulai,pora auksinių dantų,buteliai su vynu ir benzinu… ir papiruso ritiniai,
kurie iššifravus senovės rašmenis skelbia,kad čia būtą, prasidėjo pirmas mūšis čia gyvavusių gentainių už tam tikrą jiems buvusį svarbų reliktą ,sporto kultūrnamio buveinę,kurią norėjo užimti kita gentis.Žiaurios vietinės kovos išvirtusios, kaip skelbia raštai į pagrindinį ,visuotinį,senovės pasaulio sukilimą prieš Didžiąją ES imperiją.Maištui prieš imperiją vadovauta tam tikro didžio rašytojo,kultūristo, tapusio nuožmiu karo vadu.. ,sukilėlių galva į kovas vedė
didžiausią Baltijos jūros žemės vergų gentį senovės ES imperijos istorijoje. Deja, nedaug yra atžymėta papirusuose apie paties kietasprandžio kario pravarde ‘Spartak’ ankstyvąjį gyvenimą,jo biografija mažai težinoma, praeities aprašuose pabrėžiamas tik jo vadovaujamas baltų vergų sukilimas ir skrupulingas noras rašyti.Šio sukilimo dėka istorinis maištingas karvedys,rašytojas tapo kovos su senovės pasaulio imperijos priespauda susipriešinimo ir pasipriešinimo simboliu,taip skelbia senovės papiruso ritinio raštai rasti istorinių žemiškų kultūrų žemėse.
Dar gerokai prieš 1933 metus žydai kino industriją buvo užvaldę dar labiau nei teatrą. Tai buvo suprantama, nes kino industrijos pajamos nustelbia bet kokios kitos meninės veiklos pajamas…
Didžiausias žingsnis Vokietijos kultūrinio gyvenimo nuosmukio link buvo žengtas lengvųjų pramogų žanro srityje. Čia – muzikinės komedijos žanre, o ypač ‘revue'(satyrinio teatro)ir pornografinio meno formoje-burleskoje – savo bjaurius veidus iškėlė lengvabūdiškumas ir gašlumas. Tiek, kad tais metais Berlynas buvo pagrįstai laikomas amoraliausiu miestu pasaulyje.
Žydų seksologai Ivanas Bloch ir homoseksualas Magnus Hirschfeld tapo pirmųjų „sekso tyrimų“, pridengtų mokslu, atstovais – netikru mokslu, kuris buvo tik pornografijos ir propagandos, skirtos sunaikinti santuokos institutą ir šeimos šventumą, pretekstas.
1931 metais daugiau nei 60%vokiečių filmų sukūrė žydai, 82 % filmų scenarijų parašė žydų rašytojai, nors žydai sudarė mažiau nei 1 procentą Vokietijos gyventojų (0,9 %). Greitai pažvelgus į režisierių, prodiuserių, scenos vadybininkų, aktorių, scenarijų autorių ir kritikų vardus, „visur atsiskleidė didžiulė žydų persvarą“.
Filmų pavadinimų tyrimai rodo, kad žydų smegenyse buvo tik vienas dalykas: seksas. Štai keletas tipiškų pavadinimų: „Moral und Sinnlichkeit“ (Moralė ir jausmingumas); „Ar kostet Liebe?” (Kokia meilės kaina); „Wenn ein Weib den Weg verliert“ (Kai moteris praranda kelią); „Prostitucija“ (prostitucija); „Sundige Mutter“ (Nuodėminga mama); „Das Buch des Lasters“ (Nedorybių knyga).
„Berlyno naktinis gyvenimas,tai mano žodis, pasaulis nieko panašaus nematė! Taip Klaus Mann, didžiojo vokiečių rašytojo Thom Mann sūnus, pašaipiai pasakė. „Anksčiau turėjome pirmos klasės kariuomenę. Dabar turime pirmos klasės iškrypimus.”
Vokiečių autorius Erich Kästner, rašydamas apie Veimaro Berlyną, apmąstė sielos ligos, apėmusios kadaise išdidų miestą, topografiją: „Rytuose nusikalstamumas; centre viešpatauja sukčiai; šiaurėje gyvena skurdas, vakaruose – gašlumas; o visur – nuosmukis.“
Vokiečių žydų autorius Stephan Zweig daug kalba apie homoseksualumą, pabrėždamas, kad net Senovės Romoje, kur keturiolika iš pirmųjų penkiolikos Romos imperatorių buvo homoseksualūs, girtuokliavimo ir viešo begėdiškumo laipsnis buvo daug mažiau šokiruojantis nei Veimaro Berlyne:
Barai, pramogų parkai, smuklės dygo kaip grybai. Visame Kurfürstendamme vaikštinėjo pudruoti ir paraudonuoti vyrai, ir ne visi jie buvo profesionalai; kiekvienas vidurinės mokyklos mokinys norėjo užsidirbti pinigų, o blausiai apšviestuose baruose buvo galima pamatyti vyriausybės pareigūnus ir finansų pasaulio vyrus, be jokios gėdos švelniai besiperšančius girtiems jūreiviams. Netgi Svetonijaus Roma nebuvo matčiusi tokių orgijų kaip Berlyno iškrypėlių baliai, kur šimtai vyrų, persirengusių moterų kostiumais, ir šimtai moterų, šokančių geranoriškos policijos akyse. Žlugus visoms vertybėms, įsigalėjo savotiška beprotybė. Jaunos merginos didžiavosi savo iškrypimu; būti šešiolikos ir vis dar įtarti nekaltybe būtų buvusi gėda.
Išvada: Veimaro Vokietija, kaip vėlesnės septintojo dešimtmečio seksualinės revoliucijos repeticija.Mano įspūdis, nors čia galiu ir klysti, yra toks, kad Veimaro Vokietiją galima vertinti kaip bandomąjį projektą arba generalinę repeticiją septintojo dešimtmečio seksualinei revoliucijai, požiūrių ir elgesio revoliucijai, turėjusiai supurtyti JAV, o paskui išplisti kaip moralinis virusas Europai ir likusiam pasauliui. Prisiminkite, kad būtent Vokietijoje Veimaro laikotarpiu, tiksliau 1923 metais Frankfurto universitete buvo įkurtas Sozialforschung institutas. Finansavo jį Argentinos žydas Felix Weil, vėliau ši mokykla tapo liūdnai pagarsėjusia Frankfurto mokykla. Hipotezė, kad vokiečiai turėjo būti pirmieji šių kultūrinių marksistų bandomieji triušiai.Visi jie iš pradžių buvo žydai, išskyrus Habermasą. Tai buvo revoliucionieriai, siekę visiškai kontroliuoti visuomenę, primesdami savo marksistinę pasaulėžiūrą likusiai visuomenės daliai. Savaime aišku, kad nėra kito būdo kontroliuoti visuomenę, turinčią stiprias moralines vertybes, kaip tik susilpninti tas vertybes. Formulė paprasta: sugriauti tikėjimo sistemą, kuria remiasi ta visuomenė, ypač jos religiją ir tradicinius garbės bei padorumo kodeksus. Skatinkite bedievystę ir nevilties filosofiją. Paprasčiau tariant: paverskite žmones žvėrimis, jei norite juos valdyti. Tai buvo George Lukács vienas iš Frankfurto mokyklos įkūrėjų, kuris ragino „pesimizmo kultūrą ir Dievo apleistą pasaulį“. Ir tai buvo vienas iš fanatiškiausių jų ideologų Will Munzenberg ,kuris pasakė, kad nori apversti pasaulį aukštyn kojomis ir paversti gyvenimą pragaru žemėje. Tikslūs jo žodžiai: „Turime organizuoti intelektualus ir panaudoti juos tam, kad Vakarų civilizacija dvoktų! Tik tada, sugadinę visas jo vertybes ir padarę gyvenimą neįmanomą, galime įvesti proletariato diktatūrą. Nenuostabu, kad tokiems žydų intelektualams prie vairo, kurie daro viską, kad skatintų moralinę anarchiją , sukurtų orvelišką distopiją -vokiečiai nuriedėjo slidžiu šlaitu ir atsidūrė ten kur yra dabar.
JAV kultūriniai marksistai turėjo taikyti savo Veimaro technikos variantus, tačiau ištobulintus ir ištobulintus iki aukšto lygio. Šį kartą be moralinės korupcijos jie naudojo ir daugiakultūriškumą kaip masinio naikinimo ginklą.Jie užtvindė šalis legaliais ir nelegaliais imigrantais. Jie supriešino rasę prieš rasę (inžinerinis etninis konfliktas), tėvus prieš vaikus (autoriteto puolimas), o vyrą prieš moterį (radikalus feminizmas). Visų pirma, jie mokino ne baltąsias rases baltąją rasę laikyti didžiausiu blogiu: „žmonijos istorijos vėžiu“, cituojant žydų feministę Susan Sontag. Ko kultūriniai marksistai pasimokė iš Veimaro Vokietijos? Jie sužinojo, jog seksualinė revoliucija, kad turėtų pasisekimą, turi būti lėtas ir laipsniškas procesas. „Šiuolaikinės paklusnumo formos, – išmokino Frankfurto mokykla, – pasižymi švelnumu.
Veimaras patyrė nesėkmę, nes tempas buvo per didelis. Žmonės žinojo, kad yra sugadinti. Tai buvo mirtina. Norint veiksmingai sugadinti tautą, reikia įsitikinti, kad smukimas į degradaciją yra be galo lėtas ir nepastebimas procesas, vienas nedidelis žingsnis po žingsnio – kaip ir tie, kurie nori išvirti gyvas varles puode, sukeldami joms komos būseną , patariama dėti į šaltą vandenį ir kuo lėčiau virti iki mirties. Kad nebūčiau apkaltintas antisemitizmu, vaizduojant sistemingą vokiečių žmonių seksualinę korupciją,degradaciją, kurią vykdė jų šeimininkai žydai – tai klasikinis socialinės inžinerijos pavyzdys, taikomas visai populiacijai – leiskite Veimaro eros gerai žinomam ir gerbiamam žydų autoritetui tarti galutinį žodį. Jis yra žurnslistas,dr Manfred Reifer rašęs prestižiniame žydų leidinyje:”
Kol didelė vokiečių tautos dalis kovojo už savo rasės išsaugojimą, mes, žydai, užpildėme Vokietijos gatves savo balsais. Mes tiekėme spaudai straipsnių Kalėdų ir Velykų tema ir tvarkėme jos religinius įsitikinimus taip, kaip mums atrodė tinkama. Mes išjuokėme aukščiausius vokiečių tautos idealus ir išniekinome dalykus, kuriuos ji laiko šventais. – Dr Manfred Reifer, Vokietijos žydų žurnale Czernowitzer Allegemeine Zeitung, 1933 metai rugsėjo mėnuo.”Tą patį mėnesį, kai šie žodžiai buvo parašyti, 1933 metų rugsėjį, Adolfas Hitleris pašalino kiekvieną žydą iš žiniasklaidos įtakos pozicijų: iš literatūros, meno, muzikos, žurnalistikos, kino ir apskritai populiarių pramogų sričių .Įtaka,teisingą ar netaisingą, kurią žydai darė vokiečių psichikai, nuo šiol turėjo būti laikoma žalinga. Ir Kulturbolschewismus, arba „bolševikų kultūra“, menkinantis pačią žydų kultūrą terminas, tapo moralinės anarchijos ir seksualinės dekadanso sinonimu.
Visą straipsnį galima pagūglinti.
The Sexual Decadence of Weimar Germany
Bepigu nuginčyti žydus (ar 1 žydą) , įrodinėjančius , kad tai lietuviai sugalvojo Holokaustą. Sunkiau išaiškinti lietuviams, kad ir kodėl jie 1992 metais nubalsavo už žydiškos Lietuvos komunistų partijos grąžinimą Lietuvos valdžion. „Žydiškos” kompartijos, aišku, kabutėse, pagal komunistinio mokymo pranašo Markso kilmę, ne pagal LKP sudėtį ir pavadinimą rinkimų dienai. O iš to pasirinkimo paskui daug kas sekė, kartu su nepriklausomybe dar ir mergišką nekaltybę nesėkmingai pabandžiusioje atgauti tautoje .
O ar Brazausko namuose kalbėjo lietuviškai ar?..
Supykino po sočių popiečių tas menstruacinių macų įvaizdis. Diena nuostabi iki dabar buvo, net pelėdą mačiau.
Apie pelėdą
Jeigu kaime per visą naktį nesustodami ir nežinia ko labai jau loja šunys, tai reiškia, kad dar iš tiesų nieko baisaus nenutiko, taip gyvenimas čia tęsiasi įprasta vaga. Net jeigu keli šunys kaimo pakraščiuose naktį pradeda staugti kaip paklaikę, tai taip pat nepranašauja pasaulio pabaigos, o greičiausiai tik atskirą atvejį, kad į kaimą užklydo kokia nors lapė.
O jeigu būna, kad paukštis klaikiai suklykia miškuose, paprastai to niekas nesureikšmina, nes žino, kad taip įsiaudrinusi grįžta siela į miegančio žmogaus palaikį kūną.
Jeigu žmona tyliai pravirksta pro miegus ar sudejuoja, vyras apsivertęs ant kito šono ramiai užmiega, nes žino, kad rytoj, deja, niekas nieko neprisimins.
Jeigu kažkas, tarsi pelės, visą naktį šmirinėja pakampiais, tai reiškia, kad namo šeimininkui prisisapnavo, jog pasimirė didžioji miško Pelėda, už lango jau buvo padėję lyti arba vėl šnarėdamas patvino neatsakytų klausimų upelis.
Tačiau būna ir taip, kad naktį staiga prislegia sunki, nežadanti nieko gero tyla, užstoja tokia ramybė, kad net pro miegus plaukai stojasi piestu, upių vanduo paryčiais atvėsta.
Tokia kraupi tyla prieš rytą yra užklupusios velniavos indikatorius, kai tolstantis mėnulis, savo vaiskumu jau primindamas skenduolį sodininką, skaudžiai apkarpo gyvatvorės šešėlius, o žalių rankų laumės drėgnais pirštais, su karpomis vietoj kažkada spindėjusių žiedų, užgesina netvarkingai sudygusius mūsų sapnus.
Kaimas bunda anksti vos prašvitus, kai laukuose dar rūkas sutirštintas tvyro, kai nugieda gaidys, o belangėje dar snūduriuoja vištos, kai pro rūką per kelią staiga nuvingiuoja prailginto torso vyras. Dabar pasižvalgius pro tvorą matosi, kad daugėja tokių personažų prailginto torso, šlaistosi jie po kiemą kaip pakaruokliai nurinkti iš viso rajono, arba taip tikriausiai turėtų atrodyti prasiveržusių žemėn ateivių forpostas, kur moterys žengia melžti karvių iš ryto išdidžios kaip faraonės.
Lietingą vėjuotą rytą vėjas plaiksto juodmarges vėliavas, liūliuoja karvių banda per žoles visur.
Iš viršų išsprūdusios mintys nerangios kyla, žengia žmogus į rugius nusikarmint.