Lietuvos valdžia nebetiki. Prašo Lenkijos vadovų pagalbos – suremontuoti Baro konfederatų atminimo koplytstulpį

Su tokiu prašymu Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba kreipėsi į Lenkijos politinius ir Bažnyčios vadovus, prašydamas pagalbos, nes Lietuvos institucijos apie bendrą Lenkijos ir Lietuvos paveldą nenori nieko girdėti.

Tarybos laiške teigiama, kad Jonavos rajone, Normainių kaime, stovi maždaug prieš 250 metų pastatytas Baro konfederatų Lietuvos laisvinimo atminimui skirtas koplytstulpis, susijęs su išsivadavimo iš Rusijos imperijos kovomis.  Paminklas skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žuvusiems ir praliejusiems kraują už laisvę atminimui. Šis  Koplytstulpis yra maldininkų ir turistų traukos objektas.

Laiško autoriai teigia, kad kreipėsi į Lietuvos valdžią, prašydami surasti bent 20 tūkst. eurų koplytstulpio remontui, įpareigoti LRT parengti 20–30 minučių trukmės reportažą apie koplytstulpį.

Deja.




Jie  primena Lietuvos valdžios abejingumą sovietinių partizanų sudeginto ir išžudyto Kaniūkų kaimo aukoms. Šalčininkų rajone Kaniūkų kaime aukoms pastatytas paminklas taip pat buvo pastatytas Lenkijos dėka. 2024 m. birželio 28 d., dalyvaujant vietos bendruomenei, gausiai Lenkijos delegacijai ir savivaldos atstovams, kunigas Robertas Skrinskas pašventino kryžių Kaniūkuose. Tačiau per visą Nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos aukščiausi valstybės vadovai nė karto neatvyko pagerbti šių aukų atminimo.

Dėl Jonavos rajone Normainių kaime esančio Baro konfederacijos Baro konfederacijos atminimui skirto koplytstulpio jie ne kartą į įvairias institucijas kreipėsi, buvo surengti keli susitikimai Vyriausybėje su Ministrės Pirmininkės įgaliotais atstovais. Tačiau jokie realūs darbai nepajudėjo, o institucijos, įskaitant savivaldybę teisinosi archyvinių duomenų stygiumi ir pinigų stoka.

Tarybos laiškas taip pat išplatintas Lietuvos Respublikos Prezidentui, kardinolams, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkui, arkivyskupams, Apaštaliniam Nuncijui, Seimo Pirmininkui ir Ministrei Pirmininkei, taip pat kultūros, užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrams, Seimo Kultūros komiteto pirmininkui, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinei sekretorei, Jonavos rajono merui, LRT generalinei direktorei, Jonavos rajono tarybos nariams, Seimo nariams ir žiniasklaidai.

Kreipimesi remiamasi Valdo Rakučio ir Žilvinės Petrauskaitės parengta ir lietuvių bei lenkų kalbomis išleista knyga „Laisvė, tikėjimas ir viltis“. Cituojant 50 puslapį teigiama, kad jei ne Baro konfederacija, Lenkijos–Lietuvos valstybės istorija galėjo pasibaigti jau 1768 metais, nes be pasipriešinimo Rusija būtų galutinai sunaikinusi Respubliką. Laiško autoriai šį teiginį vadina ypatingos reikšmės argumentu, kurio, jų nuomone, Lietuvos valdžia nepaiso.

Dokumente taip pat primenama, kad 2026 m. sausio 25 d. Vilniaus Arkikatedroje buvo aukojamos Šv. Mišios sukilėliams pagerbti, dalyvaujant Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentams. Laiške cituojama Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio kalba, kurioje jis pabrėžė, kad konfederatai ir sukilėliai stojo į kovą siekdami nusimesti vergijos jungą ir atgauti teisę patiems spręsti savo likimą be imperinės kontrolės.

Visas laiškas ČIA.

1 KOMENTARAS

  1. Ar mūsų tautinė savivertė taip sumažėjo ? Gal dar paprašykime, kad ” strateginio partnerio” valdžia pabaigtų tvarkyti Gedimino kalną? Juk yra Kultūros paveldo departamento kuruojamos finansinės pagalbos fondai nekilnojamų kultūros vertybių išsaugojimui ir atkūrimui.Tokia mano nuomonė.

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Misija: pristatyti ES Tarybai pirmininkauti pradėsiančią Lietuvą garsiausiose žemyno koncertų salėse

Sausį, kai Lietuva perims pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, atsiskleis ne tik diplomatinis ir politinis šalies svoris, bet ir...

Penkiasdešimt „Antifa“ grupuočių Prancūzijoje jungiasi prie plataus organizacijų tinklo, siekiančio sukelti chaosą per savaitgalio protestus

„Fox News Digital“ atskleidžia, kaip „Antifa“ radikalai, užpuldinėjantys politinius agitatorius, renka lėšas ir telkia „antifašistinį judėjimą“ naujoms riaušėms Autorė...

Romaldas Abugelis. Trispalvės skausmas

Vėliava yra ypatingas valstybės ženklas, tautos kultūrinio identiteto dalis. Apie trispalvę telkėmės visuomet, kai mūsų valstybei iškildavo pavojus,...

Kastytis Braziulis. Valstybėje sukurti saugikliai, kad pilietinės visuomenės balsas neturėtų realios galios

Vakar su rimtais vyrais rimtai diskutavome apie mūsų rinkėjų abejingumą, nusivylimą, nesidomėjimą politika ir apskritai viskuo, kas vyksta...