Michaelas Kofmanas
Vasario 24 d. plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą pasieks niūrų etapą ir tęsis penktuosius metus. Ukrainai šis karas yra 2014 m. Rusijos invazijos tęsinys. Rusijai tai, kas buvo pavadinta „specialiąja karine operacija“, dabar tęsiasi ilgiau nei Sovietų Sąjungos „Didysis Tėvynės karas“ 1941–1945 m. ir nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių.
2022 m. invazija prasidėjo kaip nesėkmingas Rusijos bandymas greitai pavergti Ukrainą, tačiau tapo didžiausiu konvenciniu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Karas, iš pradžių apibūdintas kaip manevrinis, kuriame Rusijos pajėgos siekė išnaudoti greitį ir netikėtumą, virto parengta gynyba, metrais matuojama pažanga ir ilgomis apgultimis.
Nuo 2023 m. jis įgavo pozicinį ir išsekimo pobūdį. Dabar tai vis labiau prisitaikymo, ištvermės ir išsekimo karas, kuriame abi pusės siekia išsiveržti iš nusistovėjusios mūšio lauko dinamikos.
Ukrainos tikslas – padaryti karą beprasmiu Rusijai: sumažinti teritorinius nuostolius, padidinti Rusijos aukų skaičių daugiau, nei Maskva gali kompensuoti mobilizacija, ir didinti ekonomines išlaidas tiek, kad karas taptų netvarus. Kyjivas tikisi, kad 2026-ieji taps metais, kai Rusijos finansai pasieks lūžio tašką ir Maskva bus priversta iš esmės peržiūrėti savo reikalavimus prie derybų stalo.
Maskva tikisi, kad ilgalaikis puolamasis spaudimas galiausiai baigsis proveržiu arba kad bombardavimo kampanija prieš Ukrainos kritinę infrastruktūrą apsunkins ekonomikos funkcionavimą ir privers gyventojus palikti miestus. Vis dėlto Rusijos nuolatinis puolimas nepasiekė esminių tikslų. Nors Maskva tikėjosi išsekinti Vakarų politinę valią, Vakarų parama Ukrainai pasirodė esanti ilgalaikė.
2025 m. Ukraina pasirodė palyginti gerai – netgi užbaigė metus stipriau nei 2024 m., kai Rusijos pajėgos sparčiau žengė į priekį. Padėtis toli gražu nėra baisi, nors Kyjivas į 2026 m. įžengė sudėtingomis sąlygomis. Miestuose normuojama elektros energija, kariuomenė susiduria su žmonių trūkumu.
Rusijos puolimo tempas žiemą buvo sulėtėjęs, tačiau sausio pabaigoje vėl paspartėjo. Didžiąją 2025 m. dalį Kyjivas skyrė santykių su Vašingtonu pertvarkymui ir mechanizmų Vakarų paramai užtikrinti kūrimui. Ukrainos dronų pranašumas sumažėjo. Vis dėlto situacija nėra beviltiška.
Rusija negali pasiekti savo politinių tikslų vien karinėmis priemonėmis – Maskvai reikia daug laiko užimti net ir nedideles teritorijas, o tai kainuoja brangiai. Kova taip pat vyksta dėl derybinio sverto. Rusija išlaiko mūšio lauko pranašumus, tačiau jie nėra lemiami, o laikas vis labiau dirba prieš Maskvą.
Tačiau užbaigti konfliktą Ukrainai priimtinomis sąlygomis taip pat nebus lengva. Tam reikės tikslinės Vakarų paramos, suteikiančios pranašumą žvalgybos ir technologijų srityse, tolesnio Ukrainos kariuomenės prisitaikymo, siekiant neutralizuoti Rusijos pranašumus, ir žymiai didesnio ekonominio spaudimo Maskvai.
Ankstyvieji metai
Suvokimas ir lūkesčiai karo metu keičiasi. 2022 m. vasarį atrodė, kad Ukraina atsidūrė ant katastrofos slenksčio. JAV žvalgyba aiškiai parodė, kad precedento neturintis Rusijos karinių pajėgų telkimas prie Ukrainos sienų yra pirmasis etapas operacijos, kuria siekiama užimti didžiąją šalies dalį ir įvesti prorusišką režimą Kyjive.
Tačiau Ukrainos vyriausybė iki paskutinių dienų skeptiškai vertino plataus masto invazijos tikimybę. Pagrindiniai JAV sąjungininkai taip pat skirtingai interpretavo žvalgybos duomenis. Daug daugiau galėjo būti padaryta ruošiant ir organizuojant šalies gynybą.
Vašingtonas manė, kad Rusijai pavyks pradinis konvencinis etapas, tačiau jai bus sunku okupuoti šalį. Rusijos planas rėmėsi klaidingomis prielaidomis: įsitikinimu, kad pajėgos galės greitai izoliuoti Ukrainos dalinius, apsupti Kyjivą ir šokiruoti šalies vadovybę kelių dienų smūgiais.
Rusijos žvalgyba manė, kad sudarytos sąlygos trumpai karinei kampanijai. Laimei, nė viena iš šių prielaidų nepasitvirtino. Rusijos kariuomenė susidūrė su stipriu pasipriešinimu ir pasirodė nepasirengusi plataus masto konvenciniam karui bei jo aukoms. Tuo metu Ukraina sugebėjo sutelkti Vakarų šalis savo paramai.
Michaelas Kofmanas yra „Carnegie Endowment for International Peace“ vyresnysis bendradarbis.
foreignaffairs.com
