Jonas Nedzveckas
Jungtinės Valstijos rengiasi precedento neturinčiu ekonominiu spaudimu praktiškai išstumti Irano oro bendroves iš tarptautinės aviacijos. JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas paskelbė konkrečią datą – rugsėjo 23-iąją. Nuo tos dienos užsienio oro uostams, degalų tiekėjams ir kitoms bendrovėms siunčiama labai aiški žinia: aptarnausite Irano lėktuvus – rizikuosite prieiga prie JAV dolerio sistemos.
„Rugsėjo 23 dieną visos Irano oro linijos bus sustabdytos visame pasaulyje“, – pirmadienį CNBC pareiškė JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas.
Jo žodžius rugsėjo 21 d. paskelbė AFP, Reuters ir kita užsienio žiniasklaida.
Tačiau dar iškalbingesnis yra Bessento paaiškinimas, kaip Vašingtonas ketina tai pasiekti.
Reuters cituoja JAV iždo sekretoriaus perspėjimą užsienio aviacijos paslaugų teikėjams:
„Negalite jiems tiekti degalų, teikti nusileidimo paslaugų, pardavinėti bilietų – kitaip būsite išmesti iš dolerio sistemos.“
Šie keli sakiniai parodo visą JAV pasirinktos ekonominio spaudimo strategijos esmę. Vašingtonui nebūtina fiziškai uždaryti Irano oro erdvės. Jam taip pat nebūtina įtikinti kiekvienos pasaulio valstybės uždrausti Irano lėktuvams leistis jos oro uostuose.
Spaudimas nukreipiamas į tuos, be kurių komercinis lėktuvas negali skraidyti: degalų tiekėjus, oro uostų operatorius, antžeminio aptarnavimo bendroves, bilietų pardavėjus, bankus ir kitus tarpininkus.
Pasirinkimas jiems formuluojamas paprastai: Iranas arba prieiga prie dolerio sistemos.
Smūgis ne vien oro bendrovėms
Bessento pareiškimas nėra netikėtas grasinimas. Rugsėjo 8 dieną JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras OFAC paskelbė plataus masto sankcijas Irano aviacijos sektoriui.
Į sankcijų sąrašus buvo įtraukti 36 subjektai, o sankcijos išplėstos likusioms iki tol pagal šią programą nesankcionuotoms Irano oro bendrovėms. JAV taip pat nusitaikė į užsienyje veikiančias įmones ir tarpininkus, kurie, Vašingtono teigimu, padeda Irano aviacijos sektoriui.
Oficialiame JAV Iždo departamento dokumente galima pamatyti, kad atskiros Irano bendrovės pažymėtos tiesiogiai:
„Subject to Secondary Sanctions“ – joms taikoma antrinių sankcijų rizika.
ATA Airlines“, „Taban Airlines“, „Varesh Airlines“, „Zagros Airlines“ ir kiti vežėjai.
Oficialus JAV OFAC rugsėjo 8 d. sankcijų sąrašas yra ČIA.
Dar svarbiau tai, kad sankcijų taikiniu tampa ne tik pats Iranas. JAV Iždo departamentas paskelbė sankcionuojantis ir užsienio tarpininkus bei fiktyvias bendroves, kurios, Vašingtono teigimu, padėjo Iranui įsigyti amerikietiškos kilmės orlaivių ir jautrių technologijų.
Todėl naujasis sankcijų režimas gali veikti kaip grandininė reakcija: kuo didesnė rizika tenka Iraną aptarnaujančioms užsienio bendrovėms, tuo mažiau jų norės turėti reikalų su Irano aviacija.
Irano aviacija pradeda trauktis dar iki rugsėjo 23-iosios
Poveikis jau matomas. „Financial Times“ rugsėjo 17 d. pranešė, kad viena svarbiausių Irano oro bendrovių „Mahan Air“ sustabdė tarptautinius skrydžius į Stambulą, Ankarą ir Maskatą. Leidinys tai sieja su stiprėjančiu JAV sankcijų spaudimu Irano aviacijos sektoriui.
Dar daugiau – „Financial Times“ duomenimis, pastaruoju metu buvo atšaukta maždaug trečdalis į Iraną vykusių skrydžių.
Tai reiškia, kad Bessento paskelbta rugsėjo 23-iosios data nėra vien teorinis terminas. Tarptautinės Irano aviacijos tinklas pradeda siaurėti dar prieš jai įsigaliojant visa apimtimi.
Vašingtono ginklas – ne raketos, o doleris
Šioje istorijoje bene įdomiausia tai, kad JAV ekonominei blokadai nereikia nė vieno amerikiečių kario užsienio oro uoste. Pakanka dolerio.
Tarptautinė aviacija priklauso nuo milžiniško finansinio ir paslaugų tinklo. Oro bendrovė turi atsiskaityti už degalus, oro uostų rinkliavas, techninį aptarnavimą, bilietų platinimą, draudimą ir daugybę kitų paslaugų.
Todėl Bessento grasinimas „išmesti iš dolerio sistemos“ skirtas ne tiek Teheranui, kiek visiems, kurie svarstytų galimybę toliau aptarnauti Teheraną.
Ir čia JAV finansinės sistemos svoris tampa politinės galios instrumentu.
O ką darys Kinija?
Tai vienas svarbiausių klausimų.
Bessento pareiškimas nuskambėjo iškart po jo derybų su Kinijos vicepremjeru He Lifengu.
Reuters praneša, kad Bessentas taip pat kalbėjosi su Kinijos finansų institucijų atstovais, tarp jų – Kinijos liaudies banko vadovu Pan Gongshengu, dėl JAV sankcijų Iranui laikymosi. Pasak Bessento, Kinijos pareigūnai buvo „very engaged“ – aktyviai įsitraukę į šias diskusijas.
Tai svarbu todėl, kad Kinija yra viena pagrindinių Irano ekonominių partnerių.
Tačiau dar svarbiau yra neperdėti: Reuters praneša apie Bessento pateiktą Kinijos pareigūnų pozicijos apibūdinimą, o ne apie viešą Pekino įsipareigojimą vykdyti visas JAV antrines sankcijas.
Ar rugsėjo 23-iąją Irano aviacija tikrai sustos?
Bessento frazė apie „visų Irano oro linijų“ sustabdymą skamba absoliučiai, tačiau ją reikia vertinti tiksliai. JAV neuždaro Irano oro erdvės ir negali vienašališkai uždrausti Irano vidaus skrydžių.
Vašingtonas daro ką kita – siekia, kad Irano oro bendrovių tarptautinis aptarnavimas taptų pernelyg rizikingas užsienio įmonėms. Todėl tikrasis rugsėjo 23-iosios klausimas bus ne tai, ar Irane pakils lėktuvai.
Klausimas bus:
- Kur jie galės nusileisti?
- Kas išdrįs juos pripildyti degalų?
- Kas juos techniškai aptarnaus?
- Kas pardavinės jų bilietus?
- Ir kas dėl kelių Irano lėktuvų rizikuos prieiga prie JAV dolerio finansų sistemos?
- Jeigu didieji tarptautiniai oro uostai ir jų paslaugų teikėjai nuspręs, kad tokia rizika neapsimoka, Vašingtonui nereikės fiziškai uždaryti Irano oro erdvės.
Irano lėktuvai teoriškai galės skristi. Problema bus rasti, kas juos priims.
Šaltiniai: Reuters – Bessento pareiškimas apie rugsėjo 23 d. ir antrines sankcijas. JAV Iždo departamentas – oficialus sankcijų Irano aviacijai pranešimas.
