Raimundas Kaminskas. Inžinieriui, mokslininkui ir visuomenininkui prof. Romualdui Baltrušiui – 100

2026 m. gegužės 1 d. Kaune Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos atstovai prof. Arimantas Dumčius, doc. dr. Romualdas Povilaitis ir dr. Raimundas Kaminskas pasveikino inžinierių, mokslininką ir visuomenininką, prof. Romualdą Baltrušį 100-ojo gimtadienio proga.

Istorijos šaltiniai liudija, kad inžinierius technologas, prof. habil. dr. Romualdas Baltrušis gimė 1926 m. gegužės 1 d. Ukmergėje.

Profesoriaus tėvas Stasys Baltrušis (g. 1893 m.) kilęs iš Veiverių valsčiaus, buvo mokytojas, kuris vėliau tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. Jis ne tik savo vaikams, bet ir moksleiviams visada skiepijo Tėvynės meilę ir patriotiškumą. Savo auklėtiniams jis dažnai pasakodavo apie Lietuvos savanorių žygius, Nepriklausomybės kovas. Tėvo vienas iš mokinių buvo politinis kalinys ir tremtinys Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, dimisijos pulkininkas mons. Alfonsas Svarinskas (1925–2014). Net septyni Romualdo klasiokai buvo Lietuvos partizanai, kurie vėliau žuvo antisovietinio pasipriešinimo kare prieš SSRS.

1945 m. Romualdas Baltušis baigė Ukmergės A. Smetonos gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Kauno universiteto Chemijos fakultetą, kurį 1950 m. baigė su pagyrimu. Mokslinę veiklą pradėjo D. Mendelejevo cheminės technologijos instituto aspirantūroje pas akademiką V. Radionovą. Nuo 1952 m. mokslinius darbus tęsė KPI Organinės chemijos katedroje (vadovavo akademikas A. Purėnas). Tyrinėjo β-aminorūgščių ir jų darinių sintezę. 1954 m. apgynė chemijos mokslų kandidato disertaciją „N-aril-β-aminorūgščių sintezė ir kitimai“, o 1970 m. – chemijos mokslų daktaro (1993 m. nostrifikavo hab. dr.) disertaciją, kuri buvo skirta N-aril-, N-piridil, N-chinolil-β-alaninų sintezei ir jų kitimams į pirimidino darinius. 1973 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.




1980 m. išrinktas Organinės chemijos katedros vedėju. Šiai katedrai vadovavo iki 1990 m.

1989 m. prof. R. Baltrušis buvo Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamosios tarybos ir Atkuriamojo Senato narys, 1990–1994 m. – KTU Organinės chemijos katedros profesorius. 1999 m. prof. R. Baltrušis parengė ir paskelbė monografiją „N-aril(heterociklil)-β-alaninų sintezė, kitimai ir savybės“.

Lietuvai iškovojus nepriklausomybę profesorius aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, parašė ir išleido monografiją apie prof. Antaną Purėną, memuarus „Atsiminimų pynė“ ir dienoraščio fragmentus „Nuvilnijusios dienos“.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Valdas Sutkus. Kultūrinis marksizmas. Demografinė revoliucija – tautų naikinimas per migraciją

XVI dalis. Ankstesnės dalys čia. 2015 metų rugpjūtį Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė „Mes susitvarkysime“ ir atvėrė šalies sienas...

Sostinės valdžia stiprina ideologines kairiųjų organizacijas – nors tai yra miestiečių pinigai…

Almantas Stankūnas Atviros Lietuvos fondas prisidėjo prie kultūrinės veiklos, ir tai buvo pozityvu. Tačiau vėliau Atviros Lietuvos fondas tapo...

Ar tikrai jie mano, kad mes mulkiai? Iš dalies taip – jie įprato, kad užtenka patraukliai kalbėti, ir visuomenė tai palaikys veikimu

Laimonas Jaunys Klausantis šios kalbos mane apima neviltis. Pagaliau tapo aišku, kodėl mums, lietuviams, taip sunkiai sekasi ir kodėl...

„Grąžinkime fortepijoną ten, kur jam vieta, – į ateitį“

Interviu su Francesco Tristano 30-ojo Vilniaus festivalio uždarymo koncertas „Visi keliai veda į Vilnių“ birželio 25 d. suburs įspūdingas...