Raimundas Kaminskas. Inžinieriui, mokslininkui ir visuomenininkui prof. Romualdui Baltrušiui – 100

2026 m. gegužės 1 d. Kaune Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos atstovai prof. Arimantas Dumčius, doc. dr. Romualdas Povilaitis ir dr. Raimundas Kaminskas pasveikino inžinierių, mokslininką ir visuomenininką, prof. Romualdą Baltrušį 100-ojo gimtadienio proga.

Istorijos šaltiniai liudija, kad inžinierius technologas, prof. habil. dr. Romualdas Baltrušis gimė 1926 m. gegužės 1 d. Ukmergėje.

Profesoriaus tėvas Stasys Baltrušis (g. 1893 m.) kilęs iš Veiverių valsčiaus, buvo mokytojas, kuris vėliau tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. Jis ne tik savo vaikams, bet ir moksleiviams visada skiepijo Tėvynės meilę ir patriotiškumą. Savo auklėtiniams jis dažnai pasakodavo apie Lietuvos savanorių žygius, Nepriklausomybės kovas. Tėvo vienas iš mokinių buvo politinis kalinys ir tremtinys Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, dimisijos pulkininkas mons. Alfonsas Svarinskas (1925–2014). Net septyni Romualdo klasiokai buvo Lietuvos partizanai, kurie vėliau žuvo antisovietinio pasipriešinimo kare prieš SSRS.

1945 m. Romualdas Baltušis baigė Ukmergės A. Smetonos gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Kauno universiteto Chemijos fakultetą, kurį 1950 m. baigė su pagyrimu. Mokslinę veiklą pradėjo D. Mendelejevo cheminės technologijos instituto aspirantūroje pas akademiką V. Radionovą. Nuo 1952 m. mokslinius darbus tęsė KPI Organinės chemijos katedroje (vadovavo akademikas A. Purėnas). Tyrinėjo β-aminorūgščių ir jų darinių sintezę. 1954 m. apgynė chemijos mokslų kandidato disertaciją „N-aril-β-aminorūgščių sintezė ir kitimai“, o 1970 m. – chemijos mokslų daktaro (1993 m. nostrifikavo hab. dr.) disertaciją, kuri buvo skirta N-aril-, N-piridil, N-chinolil-β-alaninų sintezei ir jų kitimams į pirimidino darinius. 1973 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.




1980 m. išrinktas Organinės chemijos katedros vedėju. Šiai katedrai vadovavo iki 1990 m.

1989 m. prof. R. Baltrušis buvo Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamosios tarybos ir Atkuriamojo Senato narys, 1990–1994 m. – KTU Organinės chemijos katedros profesorius. 1999 m. prof. R. Baltrušis parengė ir paskelbė monografiją „N-aril(heterociklil)-β-alaninų sintezė, kitimai ir savybės“.

Lietuvai iškovojus nepriklausomybę profesorius aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, parašė ir išleido monografiją apie prof. Antaną Purėną, memuarus „Atsiminimų pynė“ ir dienoraščio fragmentus „Nuvilnijusios dienos“.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Visuomenės veikėjas Stanislovas Buškevičius: nebegaliu tylėti 

Vidmantas Misevičius Neseniai politikas ir aktyvus visuomenės veikėjas Stanislovas Buškevičius išleido pirmąją autorinę knygelę „Ar prabusime ir išsaugosime lietuvišką...

Mokyklas siūloma vertinti kitaip. Ar DI padės mokytojui, ar jį vertins?

Dr. Jogaila Vaitekaitis, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas Rytoj į pamoką ateis stebėtojas. Mokytoja tai žino, todėl šįvakar dar...

Alina Laučienė. ŽMOGAU, gal imk ir nebesikeik!

Apie keiksmažodžius, keiksmus, prakeikimus, keiksnojimus ir visokio plauko keikūnus, kaip apie atskirą kalbos žanrą, parašyta labai nedaug. O...

Misija: pristatyti ES Tarybai pirmininkauti pradėsiančią Lietuvą garsiausiose žemyno koncertų salėse

Sausį, kai Lietuva perims pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, atsiskleis ne tik diplomatinis ir politinis šalies svoris, bet ir...