2026 m. gegužės 1 d. Kaune Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos atstovai prof. Arimantas Dumčius, doc. dr. Romualdas Povilaitis ir dr. Raimundas Kaminskas pasveikino inžinierių, mokslininką ir visuomenininką, prof. Romualdą Baltrušį 100-ojo gimtadienio proga.
Istorijos šaltiniai liudija, kad inžinierius technologas, prof. habil. dr. Romualdas Baltrušis gimė 1926 m. gegužės 1 d. Ukmergėje.
Profesoriaus tėvas Stasys Baltrušis (g. 1893 m.) kilęs iš Veiverių valsčiaus, buvo mokytojas, kuris vėliau tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu. Jis ne tik savo vaikams, bet ir moksleiviams visada skiepijo Tėvynės meilę ir patriotiškumą. Savo auklėtiniams jis dažnai pasakodavo apie Lietuvos savanorių žygius, Nepriklausomybės kovas. Tėvo vienas iš mokinių buvo politinis kalinys ir tremtinys Lietuvos kariuomenės vyriausiasis kapelionas, dimisijos pulkininkas mons. Alfonsas Svarinskas (1925–2014). Net septyni Romualdo klasiokai buvo Lietuvos partizanai, kurie vėliau žuvo antisovietinio pasipriešinimo kare prieš SSRS.
1945 m. Romualdas Baltušis baigė Ukmergės A. Smetonos gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Kauno universiteto Chemijos fakultetą, kurį 1950 m. baigė su pagyrimu. Mokslinę veiklą pradėjo D. Mendelejevo cheminės technologijos instituto aspirantūroje pas akademiką V. Radionovą. Nuo 1952 m. mokslinius darbus tęsė KPI Organinės chemijos katedroje (vadovavo akademikas A. Purėnas). Tyrinėjo β-aminorūgščių ir jų darinių sintezę. 1954 m. apgynė chemijos mokslų kandidato disertaciją „N-aril-β-aminorūgščių sintezė ir kitimai“, o 1970 m. – chemijos mokslų daktaro (1993 m. nostrifikavo hab. dr.) disertaciją, kuri buvo skirta N-aril-, N-piridil, N-chinolil-β-alaninų sintezei ir jų kitimams į pirimidino darinius. 1973 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
1980 m. išrinktas Organinės chemijos katedros vedėju. Šiai katedrai vadovavo iki 1990 m.
1989 m. prof. R. Baltrušis buvo Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamosios tarybos ir Atkuriamojo Senato narys, 1990–1994 m. – KTU Organinės chemijos katedros profesorius. 1999 m. prof. R. Baltrušis parengė ir paskelbė monografiją „N-aril(heterociklil)-β-alaninų sintezė, kitimai ir savybės“.
Lietuvai iškovojus nepriklausomybę profesorius aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, parašė ir išleido monografiją apie prof. Antaną Purėną, memuarus „Atsiminimų pynė“ ir dienoraščio fragmentus „Nuvilnijusios dienos“.
