Šios mokyklos siekia skatinti pilietinį diskursą miestelyje – nors net ir dėl to galima ginčytis.
Naujos programos, kuriomis siekiama atgaivinti laisvuosius menus ir reformuoti universiteto kultūrą, sulaukė skeptiškų profesorių, administratorių ir studentų reakcijų. Kritikai jas laiko konservatyviu perėmimu.
Sausio 15-osios vakarą 26 studentai susirinko vakarienės bendrame kambaryje Šiaurės Karolinos universitete Chapel Hill aptarti stojimo į koledžą sąžiningumo po teigiamų veiksmų politikos panaikinimo. Pagrindinės taisyklės buvo aiškios: niekas, kas pasakyta, neišeina už kambario ribų. Niekas nebus apšauktas. Niekas nebus „įskųstas“ socialiniuose tinkluose kaip „problemiškas“.
Studentai į diskusiją įsitraukė entuziastingai. Pirmakursiai iš Vengrijos ir Turkijos apgailestavo dėl savo gimtųjų šalių sistemų, kur priėmimas grindžiamas vien standartizuotų testų rezultatais, o ne interesais ar popamokine veikla. Juodaodis studentas iš Šiaurės Karolinos kritikavo priėmimą pagal testų balus ir pažymių vidurkį (GPA), pabrėždamas didelius skirtumus tarp mokyklų ir šeimų išteklių – kai kurie moksleiviai jau startuoja iš nepalankios padėties. Keli studentai gyrė teigiamų veiksmų pabaigą, vadindami ją iš prigimties neteisinga sistema.
Vakarienė oficialiai baigėsi po valandos, tačiau dauguma studentų neišsiskirstė – jie liko tęsti pokalbių mažesnėse grupėse.
„Daugelis prisimena vėlyvus naktinius pokalbius koledže, kai buvo diskutuojama apie viską po saule, ir nemažai studentų jaučia, kad to šiandien trūksta“, – interviu sakė UNC kancleris Lee Robertsas. Pasak jo, studentai ieško „galimybės diskutuoti tema nesibaiminant, kad pasakei kažką neteisingo“.
Visa tai vyko „CivComm“ – bendrabutyje, susijusiame su UNC programa, vadinama Pilietinio gyvenimo ir lyderystės mokykla (SCiLL). 2023 m. įkurta mokykla yra platesnio nacionalinio pilietinės minties judėjimo dalis. Jam vadovauja politiniai konservatoriai, akademiniai tradicionalistai ir liberalai, sunerimę dėl, jų manymu, progresyvaus pertekliaus akademinėje aplinkoje. Judėjimo tikslas – atsverti tai, ką šalininkai laiko laisvųjų menų švietimo paskirties praradimu, ir tai daryti pačiose universitetų struktūrose. Daugelyje miestelių jie susidūrė su stipriu pasipriešinimu.
Šių mokyklų dėstytojai dažniausiai atstovauja humanitariniams mokslams ir akcentuoja disciplinas, kurios pastaraisiais metais prarado populiarumą – karo istoriją, intelektualinę istoriją, politinę teoriją, Šekspyrą, etiką. Užsiėmimai primena ankstesnių laikų koledžą: daugiau „Didžiųjų knygų“ ir Sokrato metodo, mažiau specializuotos terminologijos ir kritinės teorijos.
SCiLL kursai orientuoti į pirminius šaltinius, diskusijas ir užrašus ranka. Vienas populiariausių kursų – „Gero gyvenimo siekimas“ – šį semestrą apėmė Bibliją, Platoną, Rousseau, Nietzsche, Dostojevskį, taip pat Sylvios Plath poeziją ir Beethoveno muziką. Daugiau nei tuzinas studentų, dalyvavusių šiuose kursuose, juos apibūdino kaip „išlaisvinančius“, „atveriančius akis“, „metančius iššūkį“ ir „intelektualiai stimuliuojančius“.
„SCiLL patrauklumas man – tai intelektualinio smalsumo, produktyvių nesutarimų ir gyvų diskusijų akcentas“, – sakė Cara Allen, jaunesnioji studentė, į UNC perėjusi iš bendruomenės koledžo.
Anot jos, pirmojoje SCiLL klasėje „tikrai buvo žmonių, kurie užsirašė tam, kad konservatyvioje aplinkoje vaidintų velnio advokatą“. Galiausiai, pasak jos, „jie atrodė visiškai priblokšti“.
Studentai dažniausiai savicenzūruojasi
„CivComm“ diskusijas reglamentuoja sutartos taisyklės. Kaip sakė viena studentė, net jei gyventojai griežtai nesutaria, jie vis tiek turi gyventi kartu ir kartais skolintis vieni iš kitų pieno. Tokia patirtis padeda neklijuoti žmonėms etikečių ir atpažinti jų prigimtinį gerumą, net jei įsitikinimai labai skiriasi.
„Apklausos rodo, kad studentai dažniausiai savicenzūruojasi dėl kitų studentų reakcijų“, – teigė SCiLL dekanas ir direktorius Jedas Atkinsas. „Mūsų tikslas – susidurti su šiuo iššūkiu. Šiuose bendrabučiuose studentai tampa draugais ne nepaisant skirtumų, o dėl jų.“
Tačiau SCiLL sukėlė platesnes diskusijas UNC miestelyje. Kaip ir kitos pilietinės minties mokyklos, įsteigtos respublikonų vadovaujamų įstatymų leidėjų valstybiniuose universitetuose, SCiLL turi neįprastą autonomiją: gali samdyti dėstytojus, formuoti programą ir siūlyti kursus. Tai sukėlė įtampą ir intensyvias diskusijas.
Bowling Green valstijos universiteto profesorius Timothy Messer-Kruse šį judėjimą kritikuoja: „Universitetas visada buvo politizuota aplinka. Tačiau šis judėjimas pasitelkia įstatymus politinei ideologijai diegti. Kalbos apie intelektualinę įvairovę tėra priedanga.“
Pilietinės minties judėjimas
Pilietinės minties judėjimas išplito dar prieš pandemiją ir su Gazos Ruožu susijusius protestus. Šiuo metu JAV veikia 45 pilietiniai centrai, teigiama „Heterodox Academy“ ataskaitoje. Kai kurie jų – Arizonos valstijos universitete, Ohajo valstijoje, Floridoje, Tenesyje. Jų biudžetai svyruoja nuo 1,5 mln. dolerių iki 100 mln. dolerių.
Šių mokyklų tikslai panašūs: mažinti kultūrinių karų įtampą, atgaivinti humanitarinius mokslus, stiprinti kritinį mąstymą, dialogą ir pilietinę atsakomybę. Tačiau kritikai įspėja, kad jos gali tapti politinio kišimosi įrankiu ar ideologiniu projektu.
UNC miestelyje kilo ir vidinių konfliktų: keli vadovai atsistatydino, vyksta nepriklausomas programos tyrimas. Nors kai kurie tai vertina kaip ideologinį pasipriešinimą, buvę dėstytojai teigia, kad jų nesutarimai buvo susiję su valdymu, o ne idėjomis.
Studentų reakcijos taip pat nevienareikšmės. Kai kurie džiaugiasi galimybe diskutuoti sudėtingomis temomis. Kiti ragina boikotuoti tam tikrus kursus, pavyzdžiui, apie Izraelį ir Palestiną, teigdami, kad jie šališki ar kelia nesaugumo jausmą.
Vis dėlto dalis studentų pabrėžia, kad tokios klasės skatina lėtesnį, atidesnį skaitymą ir rimtesnį požiūrį į argumentus, net jei jie nepatogūs.
„Pilietinis neraštingumas veda į politinę poliarizaciją, nenorą išklausyti priešingų požiūrių ir pilietinio diskurso žlugimą“, – sakė Lee Robertsas, Šiaurės Karolinos universiteto Chapel Hill kancleris.
wallstreetjournal-ny.newsmemory.com
