Jeffrey Epsteinas. Dar turbūt niekada joks kitas vardas nebuvo taip dažnai ir visuotinai minimas. Po jo labai keistos ir daugybę klausimų keliančios mirties 2019 m. ir ypač po vadinamųjų failų paviešinimo, jis yra didelių ir intriguojančių paslapčių simbolis, kuriame, kaip kokiame nors labai kilmingo asmens giminės herbe susikerta garsiausi vardai, tamsios paslaptys, žmogiškosios silpnybės ir iškrypimai bei sunkiai paaiškinami finansiniai srautai.
Per ketverius dešimtmečius J. Epsteinas sukūrė asmeninę finansinę imperiją, kuri leido ne tik prabangiai gyventi, bet ir išleisti didžiules sumas garsiems svečiams, moterims ir įvairiems projektams. Dabar mes girdime daug pavardžių ir įvairiausių niekų apie jį ir jo svečius.
Tvyro globali isterija. Dabar – nemokšų žurnalistų ir redaktorių, sąmokslo teorijų fanatikų ir paprasčiausių kvailių laikas. Jungtinė pasaulinė moralistų, apsimetėlių šventeivų, gelžbetoninės skaistybės vaidilučių, leftistinio davatkyno ir fariziejų kariuomenė, kaip ir MeToo isterijos laikais, vėl ėmėsi viduramžiško rodymo pirštais, gandų bei apkalbų skleidimo.
Teisuolių minios piktinasi, kad į J. Epsteino rafinuotos prostitucijos tinklą buvo įtrauktos ir nepilnametės, bet ta pati publika visai nenori matyti, kad jų kaimynystėje, jų pačių miestuose, musulmonų bendruomenėse klesti daugpatystė ir santuokos su nepilnametėmis. Jie neišeina protestuoti į gatves, kai Britanijos policija su valdžios palaiminimu dangsto organizuotas imigrantų „grooming gangs“ (liet. viliojimo gaujos), kurių seksualinės prievartos aukomis jau tapo tūkstančiai nepilnamečių vaikų, daugiausiai mergaičių.
Pasaulyje ir Lietuvoje dega moralinės inkvizicijos laužai, kuriuose deginami niekuo dėtų žmonių vardai. Laužui uždegti, tiems kvailiams pakanka vieno žodžio „minimas“ arba „minima“. Casey Wassermanas, 2028 m. Los Andželo olimpinių ir Paralimpinių žaidynių organizacinio komiteto pirmininkas, dar prieš visus skandalus – 2003 m. Ghislaine Maxwell parašė laišką: „Aš visą laiką galvoju apie tave. Ką turiu padaryti, kad galėčiau pamatyti tave aptemptame odiniame kostiumėlyje?“
Tai viskas. Ant laužo! Arši moterų teisių gynėja J. K. Rowling yra susijusi su J. Epsteinu! „Ji buvo pedofilo draugė!“ – šaukia apkvaitusi minia. Ant laužo!
Sveikas protas bando aiškinti, kad J. Epsteinas buvo gavęs kvietimą į oficialią „Haris Poteris ir prakeiktasis vaikas“ premjerą Brodvėjuje, o tą kvietimą, kaip ir šimtus kitų, išsiuntė ne pati J. K. Rowling, o marketingo komanda. Tik tiek, bet minia kurčia.
O štai ir vienas iš lietuviškų kvailysčių socialiniuose tinkluose pavyzdys: „ŠOKAS! J. Epsteino sąrašuose minima S. Griaznova – lietuvė manekenė, užkariavusi mados pasaulį ir palaužta žiauraus likimo.“ Ir kalnai visokiausių moterėlių komentarų…
Su šia publika diskutuoti – kaip su plikiu pešiotis, todėl mes neisime kartu su minia, o užsiimsime įdomesniais ir rimtesniais reikalais, nes tik taip galėsime suprasti ir šaltu protu įvertinti visą šio skandalo esmę bei jo anatomiją. Mes seksime paskui pinigus.
Man kilo daug klausimų ir kartu ieškosime atsakymų į juos. Koks buvo J. Epsteino turtas, kokia jo struktūra? Kokie pajamų šaltiniai ir investicijos? Ar J. Epsteino ryšiai su pasaulio galingaisiais buvo tik socialinio prestižo dalis, ar ir pajamų šaltinis? Kaip ir kada tie ryšiai atsirado? Ar yra kokių nors šantažo požymių? Ar, pavyzdžiui, ryšiai su britu Peteriu Mandelsonu arba Andrew Mountbattenu-Windsoru, kurie, kaip aiškėja, nutekino J. Epsteinui konfidencialią finansinę informaciją, padėjo jam uždirbti?
Norėdami atsakyti į šiuos klausimus, pažvelgsime į jo jaunystę, išsilavinimą, karjeros pradžią, o po to panagrinėsime jo pajamų šaltinius, investicijas, turto struktūrą ir jo verslo modelio ypatybes vėlesniais gyvenimo metais, ypač po paleidimo iš kalėjimo 2009 m. iki mirties.
Jeffrey Epsteinas (kad nereikėtų nuolat kartoti, toliau tekste aš jį minėsiu inicialais J.E.) gimė 1953 metų sausio mėn. Brukline, Niujorke, paprastoje darbininkų klasės šeimoje. Jo motina buvo mokyklos darbuotoja, o tėvas dirbo sodininku. Tai nežadėjo jokios privilegijuotos gyvenimo pradžios.
J.E. neturėjo aukštojo mokslo ar universiteto diplomo, 1974–1976 m. jis mokytojavo prestižinėje Niujorko Dalton School, dėstė matematiką, tačiau buvo atleistas dėl „nepakankamos darbo kokybės“, nors ir jis pats, ir pati mokykla diplomatiškai tai apibūdino kitaip.
Būtent mokytojaudamas jis susipažino su Alanu Greenbergu, tuometiniu investicinio banko „Bear Stearns“ vadovu. Baigęs mokytojo karjerą J.E. perėjo dirbti į „Bear Stearns“ ir netrukus tapo ypač aukštos kvalifikacijos treideriu. Tai žmogus, kuris perka ir parduoda įvairų finansinį turtą, pavyzdžiui, akcijas, obligacijas, valiutas ar išvestinius finansų produktus. Jo atlyginimas pakilo iki tokio lygio, kuris buvo itin retas naujokui finansų sektoriuje.
Tačiau netrukus iškilo problemų: 1981 m. investicinio banko vidaus auditas nustatė abejotiną jo asmeninę paskolą ir galimus keistus sandorius, o JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija atkreipė dėmesį, kad J.E. galimai netinkamai naudojo vidaus informaciją. Nors formalūs kaltinimai ir nebuvo pateikti, bet J.E. buvo atleistas. Tačiau šis darbas ir ankstyvoji patirtis padėjo jam užmegzti itin reikšmingų kontaktų su finansų pasaulio elitu ir atvėrė platesnių galimybių duris.
Tuo metu jis nusprendė pradėti savo verslą ir 1988 m. „J. Epstein & Company“ – savo konsultacinę ir turto valdymo bendrovę, kuri netrukus ir lėmė jo finansinį augimą. Oficialiai ši įmonė teikė asmeninio turto valdymo paslaugas itin turtingiems klientams. Minimali turto vertė turėjo viršyti 1 mlrd. USD. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad tos įmonės veikla niekada nebuvo aiškiai apibrėžta.
Faktas, jog J.E. neturėjo finansų sektoriaus sertifikatų, universitetų diplomų arba kokių nors formalių jo kvalifikaciją įrodančių dokumentų, taip pat nebuvo kliūtis – aukščiausio rango klientai juo tiesiog pasitikėjo, o jis, skirtingai nei koks Bernie Madoffas, niekada nekūrė finansinių piramidžių.
Tyrinėjant J.E. finansinės sėkmės istoriją, akivaizdus jo sėkmės raktas – santykiai su Lesiu Wexneriu, „L Brands“ įkūrėju. Pastarajam priklausė garsūs ženklai, tarp jų – „Victoria’s Secret“, „Bath & Body Works“ ir kiti. Nuo 1991 iki 2007 metų L. Wexneris buvo J.E. pagrindinis klientas ir patronas, patikėjęs jam valdyti didžiąją dalį jo finansų ir turto. L. Wexneris taip pat suteikė J.E. įgaliojimus atlikti finansinius sprendimus savo vardu, perleido jam Niujorko Manheteno rezidenciją ir net lėktuvą, kuris vėliau buvo pravardžiuojamas „Lolita Express“.
Be to, už suteiktas paslaugas L. Wexneris mokėjo didžiules sumas. Žurnalo „Forbes“ duomenimis, už daugiau nei dešimtmetį teiktas konsultacijų ir turto valdymo paslaugas L. Wexneris sumokėjo J.E. apie 200 mln. USD. Tačiau savotiškas jų medaus mėnuo nutrūko 2007 m., kai L. Wexneris atšaukė savo įgaliojimus dėl galimai netinkamo 46 mln. USD valdymo.
Tuomet J.E. susirado kitą itin turtingą patroną – „Apollo Global Management“ įkūrėją Leoną Blacką. Nuo 2012 iki 2017 m. pastarasis mokėjo J.E. už įvairias konsultacines paslaugas, įskaitant mokesčių strategijas, turto planavimą, meno kolekcijų priežiūrą ir šeimos biuro valdymą. Iš viso apie 170 mln. USD. Pažymėtina, kad netgi po to, kai 2008 m. J.E. buvo nuteistas už nelegalų elgesį su nepilnametėmis, jų santykiai iškart nenutrūko ir tęsėsi iki 2010 m. pabaigos. Vėliau L. Blackas pripažino, kad tai buvo „siaubinga klaida“.
Nėra jokių abejonių, kad J.E. buvo talentingas finansininkas. Jis ne tik sėkmingai valdė kitų turtą, bet ir sumaniai naudojosi įvairiomis legaliomis teisinėmis galimybėmis, kurios minimalizavo jo paties pajamų apmokestinimą. Lietuvoje tai vadinama mokesčių optimizavimu.
1996 m. jis savo verslus perkėlė į JAV Mergelių salas. Ten veikia „U.S. Virgin Islands Economic Development Commission“ (EDC). Tai – vyriausybinė agentūra, atsakinga už investicijų pritraukimą į JAV Mergelių Salas. Jos pagrindinis tikslas – skatinti ekonomikos augimą, kurti darbo vietas ir diversifikuoti vietos ekonomiką per specialią lengvatų programą.
Tačiau esmė – kita. Tai viena patraukliausių mokesčių paskatų programų JAV jurisdikcijoje. Verslai, gavę EDC sertifikatą, gali legaliai ir drastiškai sumažinti savo mokesčių naštą. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis (GPM) gali būti sumažintas 90%. Įmonės savininkai ar akcininkai moka tik 10% nuo savo dividendų ar algos. Gali būti 90% sumažintas pelno mokestis. Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos gali siekti net iki 100%. Tai taikoma turtui, kuris naudojamam EDC verslo veiklai. Importuojant žaliavas ar įrangą gamybai, muitas gali būti sumažintas iki 1%. Ir taip toliau.
O dabar galime smulkiau panagrinėti kaip veikia „ofšorai“. „Southern Trust Company“ (STC) buvo pagrindinė J.E. kompanija JAV Mergelių Salose. STC yra ryškiausias pavyzdys, kaip J.E. pasinaudojo minėtosios EDC teikiamomis mokesčių lengvatomis.
2012–2013 m. STC gavo EDC sertifikatą, kuris suteikė J.E. teisę į 90% GPM ir pelno mokesčio nuolaidą. Paraiškoje EDC J.E. teigė, kad STC teikia „aukštųjų technologijų, biomedicinos ir finansinės informatikos“ konsultacijas bei naudoja sudėtingus algoritmus.
Tačiau prokurorai vėliau nustatė, kad įmonė nevykdė jokios realios komercinės veiklos, atitinkančios šį aprašymą. Skaičiuojama, kad per STC J.E. išvengė daugiau nei 80–90 mln. USD mokesčių, kuriuos būtų turėjęs sumokėti JAV federalinei valdžiai ar teritorijai.
Tačiau STC nebuvo tik popierinė įmonė mokesčiams optimizuoti, ji atliko ir kitas funkcijas. Per ją buvo tvarkomi J.E. asmeniniai finansai, mokami atlyginimai darbuotojams, įskaitant ir asmenis, padėjusius vykdyti nusikaltimus.
Taigi, galima numanyti, kad pavedimus į Lietuvos bankus J.E. darė ir iš STC.
Dokumentai rodo, kad STC vardu J.E. pasirašinėjo sutartis su galingomis finansinėmis grupėmis, pavyzdžiui, „Rothschild Group“, investavo į įvairias technologijų įmones, taip bandydamas suteikti savo veiklai teisėtumo skraistę. STC biuras buvo Šv. Tomo saloje.
Ten dirbo ir ponia Cecile deJongh. 2007–2015 m. ji buvo JAV Mergelių salų pirmojo ponia, nes jos vyras Johnas de Jonghas ėjo gubernatoriaus pareigas. Akivaizdu, kad tai padėjo užtikrinti politinę apsaugą ir palankius EDC sprendimus.
Po J.E. mirties 2019 m., Mergelių Salų vyriausybė pareiškė teisines pretenzijas, STC buvo kaltinama, kad mokesčių lengvatas gavo apgaulės būdu. 2022 m. buvo pasiektas susitarimas ir J.E. turto valdytojai sutiko grąžinti daugiau nei 80 mln. USD nesąžiningai gautų mokesčių lengvatų.
Tačiau yra apskaičiuota, kad Mergelių salų mokestinis režimas galėjo padėti J.E. sutaupyti apie 300 mln. USD.
(Bus daugiau)
Šaltinis https://vidasrachlevicius.substack.com
„Vieną gaivų 2010 metų gegužės pirmadienio vakarą JK premjeras Gordon Brown stovėjo ant Downing gatvės laiptų ir paskelbė vieną dramatiškiausių naujosios leiboristų eros pranešimų: savo atsistatydinimą iš JK ministro pirmininko pareigų.
Po itin nestabilios politinės situacijos šalyje ir įvykusių visuotinių rinkimų nė viena politinė partija neturėjo aiškios daugumos parlamente.Brown savo sprendimą atsistatydinti , priimtą po kelias dienas trukusių politinių ginčų, laikė uždarame rate.
Tačiau kitoje pusėje vyras, vardu Jeffrey Epstein, buvo apie Brown atsistatydinimą informuotas prieš kelias valandas. „Pagaliau priverčiau jį(Brown)šiandien išeiti…“ – pirmadienio rytą Epsteinui buvo pranešta el. laiške, kurį, kaip manoma, atsiuntė tuometinos verslo sekretorius Peter Benjamin Mandelson.
Akivaizdus pokytis, atskleistas naujausioje Epsteino bylų dalyje, ne tik suteikė Epsteinui informacijos apie JK politinę ateitį, bet ir apie didelius politinius pokyčius, kurie turėjo paveikti pasaulio finansų rinkas.
Tai apėmė tolesnius didelius Didžiosios Britanijos svaro vertės svyravimus, kuris jau buvo nepastovus artėjant 2010 gegužės 6 d. visuotiniams rinkimams. Balsavimo dieną, blogiausią dieną per daugiau nei metus, svaras nukrito 2,2 %, o tai rodo, kaip prekiautojai buvo susirūpinę dėl į partinių kovų suirutę patekusio parlamento ir politinio nestabilumo rizikos.
Leiboristo,verslo sekretoriaus Peter Benjamin Mandelson išsiųsto slapto išankstinio pranešimo Epsteinui dieną, dėl UK premjero pasitraukimo iš pareigų ,svaras pakilo daugiau nei dviem centais.
Svaro sterlingų rinka yra viena didžiausių ir likvidžiausių pasaulyje, kuria prekiaujama per valiutų skyrius visame pasaulyje. Tarptautinių atsiskaitymų banko duomenys rodo, kad pasaulinėje rinkoje 2010 m. tai buvo ketvirta pagal dydį prekiaujama valiuta.
Tarp Mandelson pareikštų įtarimų yra ir tai, kad jis galėjo įspėti Epstein apie750 mlrd. eurų vertės euro zonos gelbėjimo susitarimą.
Tą patį 2010 metų gegužės savaitgalį, kai Brown derėjosi dėl Leiboristų partijos politinės ateities, ES finansų ministrai stengėsi sudaryti susitarimą, kuris sustiprintų eurą ir užkirstų kelią galimam euro zonos žlugimui prasidėjusio 2008 metais.”