Vidas Rachlevičius. J. Epsteino turtas, finansai ir pajamų šaltiniai. Palikim miegamuosius, imkimės jo piniginės (3)

J. Epsteino turtas, finansai ir pajamų šaltiniai

Pirma dalis ČIA. Antra — ČIA.

Dabar pereikime prie klausimų, kurie man iškilo ir atrodo įdomiausi, nes jie padeda geriau suprasti visą šią griausmingą istoriją. Pirmas: ar Jeffrey Epsteino ryšiai su pasaulio galingaisiais padėjo jam uždirbti?

Stebint vadinamųjų failų istoriją bei skandalingą buvusio princo Andrew suėmimą, kuriam, beje, pateikti įtarimai konfidencialios informacijos perdavimu J.E., bei viso šio skandalo galimą perspektyvą, būtina įvertinti, ar jo pažintys su pasaulinės galios centrais — prezidentais, ministrais, verslo titanais ir įtakingais elito atstovais — buvo tik statuso simboliai ar realus pajamų šaltinis.

Aš visiškai nekreipiu dėmesio ir neanalizuoju kalnų absurdiškiausių versijų bei fantazijų, ir pritariu nuosaikiems britų komentatoriams, kurie vakar ir šiandien teigia, kad Andrew Mountbatteno-Windsoro atveju negali būti jokių vertinimų, paremtų išankstinėmis nuostatomis, o viską lems dokumentų, paimtų per kratas analizė, ir tolimesnis tyrimas.




Daugybė žiniasklaidoje cirkuliuojančių versijų bei teiginių remiasi išankstinėmis „juk tai akivaizdu“ nuostatomis, bet nepagrįstos jokiais faktais. Tačiau būtina pripažinti, kad J.E. talentas užmegzti ir išlaikyti nepaprastai galingas pažintis tikrai turėjo ekonominę vertę – jei ne tiesiogiai per finansinius sandorius, tai per įvairias rekomendacijas, klientų pritraukimą ir socialinį kapitalą, kuris atvėrė duris pas turtingus klientus. Šiandien sužinosite, koks buvo tikrasis J.E. turtas ir kiek kainavo jo gyvenimo būdas?

Vasario 19 d., ketvirtadienį, netrukus po savo 66-ojo gimtadienio pusryčių Andrew Mountbattenas-Windsoras susidūrė su tuo, ko tikėjosi niekada nepatirti – į jo duris pasibeldė policija ir jis buvo sulaikytas. Jis įtariamas piktnaudžiavimu tarnyba. Buvęs Jorko hercogas tapo pirmuoju areštuotu aukšto rango karališkosios šeimos nariu šiuolaikinėje istorijoje. Manoma, kad tylų pritarimą davė karalius, spėjama, kad tam pritaria ir Velso princas Williamas, sosto paveldėtojas.

Būtina atkreipti dėmesį, kad jis kaltinamas ne nederamais seksualiniais santykiais, o tuo, kad būdamas prekybos pasiuntiniu, dalijosi konfidencialia informacija su J.E. Karalius Karolis III tą pačią dieną išplatino pareiškimą, kuriame sakoma, kad jis su didžiausiu susirūpinimu sužinojo naujienas apie Andrew Mountbatteną-Windsorą ir įtarimus dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Karaliaus teigimu, po jo jaunesniojo brolio arešto turi būti vykdomas „išsamus, sąžiningas ir tinkamas procesas“ ir iškilus būtinybei, Bakingemo rūmai bendradarbiaus su policija. Vakare buvęs princas buvo paleistas ir sugrįžo į namus.

Britai konstatuoja, kad tai yra didžiausias jų monarchijos moralinis nuopuolis per beveik 400 metų. Jokios skyrybos, išvykimai ar nesantuokinės meilės istorijos neprilygsta tam, kas įvyko su karaliaus broliu.

Netgi 1936 m. konstitucinė krizė, kai karalius Edvardas VIII atsisakė sosto, nes panoro tuoktis su amerikiete Wallis Simpson, išsiskyrusia su pirmuoju vyru, neprilygo tam. Viskas nublanksta prieš karaliaus brolį, atsidūrusį policijos nuovadoje. Monarchijos šalininkai visoje šalyje rutulioja tą pačią mintį: ačiū Dievui, kad velionė karalienė Elžbieta II nemato savo sūnaus nuopuolio ir visos monarchijos pažeminimo.

Andrew Mountbattenas-Windsoras jau senokai šmėžavo J.E. skandalo fone, tačiau apie galimus jautrios komercinę vertę turinčios informacijos nutekinimus J.E. praktiškai nieko konkretaus nežinoma. O štai kitas failų herojus jau yra sukėlęs neregėto masto politinį skandalą, kuris galbūt atskleis, kaip J.E. uždirbo pasinaudodamas savo pažintimis.

Skandalas yra nepaprastai skausmingas ne tik valdančiajai Leiboristų partijai, bet posto gali netekti ir premjeras Keiras Starmeris. Lordas Peteris Mandelsonas – vienas įtakingiausių vadinamosios naujosios leiboristų eros politikų, buvęs verslo sekretorius bei Europos Komisijos narys, buvęs britų ambasadorius Vašingtone, kurį, kaip išaiškėjo, K. Starmeris paskyrė žinodamas apie jo ryšius su J.E. Viešai žinoma, kad P. Mandelsonas su J.E. bendravo ne vienerius metus, jų pažintis siekia maždaug 2000-uosius. Dabar pagrindinis dėmesys skiriamas laikotarpiui, kai P. Mandelsonas ėjo aukštas pareigas britų vyriausybėje ir buvo eurokomisaras.

Remiantis paskelbtais tyrimais, taip pat dokumentais, kuriuos paviešino „The Guardian“ ir „JP Morgan“, skandalo esmė yra P. Mandelsono teiktos įžvalgos ir „vidinė“ informacija J.E. apie bankininkystės ir politikos procesus.

Paviešinti el. laiškai parodė, kad P. Mandelsonas veikė kaip tarpininkas tarp J.E. ir „JP Morgan“. Jis teikė informaciją apie tai, kaip bankas turėtų vertinti J.E. kaip klientą, nepaisant jo teistumo už seksualinius nusikaltimus.

Kas yra „vidinės“ įžvalgos apie vyriausybės sprendimus? Viename iš labiausiai aptarinėjamų el. laiškų P. Mandelsonas, tuo metu buvęs JK verslo ministru, konsultavo J.E., kaip „JP Morgan“ vadovas Jamie Dimonas galėtų elgtis tam tikrose politinėse situacijose Londone. Vyko ir konfidencialūs pokalbiai apie politinę darbotvarkę. P. Mandelsonas kaltinamas ir tuo, kad dalinosi informacija apie numatomas rinkos reguliavimo permainas ir vyriausybės požiūrį į finansų sektorių.

Beje, P. Mandelsonas yra gėjus, todėl visais J.E. salos teikiamais malonumais, regis, nesinaudojo. Jo ir J.E. santykius turbūt galima pavadinti taip – paslaugos už paslaugas. Yra užfiksuota, kad P. Mandelsonas prašė J.E. pagalbos, kad pastarasis, pasinaudodamas savo kontaktais „JP Morgan“, padėtų pažįstamiems gauti darbus ar finansines paslaugas ir taip sukūrė interesų konfliktą.

Jų pažintis užsimezgė 2005 m., o 2009 m. P. Mandelsonas nakvojo J.E. namuose Niujorke, kai pastarasis jau buvo oficialiai pripažintas seksualiniu nusikaltėliu. 2023 m. „JP Morgan“ inicijavo teismo procesą prieš Mergelių salas ir tuo metu buvo paviešinti el. laiškai – dešimtys P. Mandelsono laiškų J.E. Kai kurie iš jų buvo siunčiami ir iš oficialaus JK vyriausybės pašto adreso.

Informacijos teikimas J.E. apie tai, kaip reikėtų manipuliuoti bankų vadovais ar suprasti britų vyriausybės vidinius procesus, iškėlė klausimą: ar P. Mandelsonas veikė valstybės interesais, ar tenkino privataus asmens bei įvardyto nusikaltėlio ambicijas mainais į prabangų gyvenimo būdą ir įtaką?

Tuo tarpu pats lordas P. Mandelsonas neigia padaręs ką nors neteisėto. Jis teigia, kad „labai gailisi“ dėl pažinties su J.E. Jo ryšys esą buvo „profesinis“ ir susijęs tik su J.E. turėtais kontaktais finansų pasaulyje. Jokia slapta valstybės saugumui svarbi informacija nebuvo perduota ir tai yra tik politinės interpretacijos.

P. Mandelsonui, kurio namuose buvo atliktos kratos, kol kas nėra pareikšti kaltinimai dėl slaptos informacijos nutekinimo. Kol kas tai laikoma etikos pažeidimu, nors kai kas teigia, kad tai yra valstybės išdavystė. Tačiau yra ir jų santykių finansinis aspektas. Neseniai paskelbti J.E. failai ir bankų išrašai rodo keletą piniginių pavedimų, susijusių su P. Mandelsonu arba jo partnerio sąskaitomis 2003–2004 metais. J.E. pervedė maždaug 75 tūkst. USD į sąskaitas, susijusias su P. Mandelsonu tuo metu, kai jis buvo britų parlamento narys. Dokumentai taip pat rodo, kad J.E. finansavo P. Mandelsono partnerio gyvenimo ir mokslų išlaidas jau po paleidimo iš kalėjimo.

Taigi, grįžtame prie aptariamo klausimo: ar tai kažkaip lėmė J.E. pajamas? Tiesioginių įrodymų, kad J.E. gavo pajamų, kurios būtų tiesiogiai susijusios su P. Mandelsono nutekinta informacija, nėra. Tai greičiau rodo ryšius, kuriuose konfidenciali informacija galėjo būti naudojama socialinei įtakai stiprinti, bet ne tiesiogiai generuoti pajamas. Tačiau akivaizdu, kad šie ryšiai buvo dalis J.E. platesnio tinklo, kuris leido jam palaikyti santykius su įtakingais asmenimis. Tai savo ruožtu stiprino J.E. socialinį kapitalą ir galbūt padėjo pritraukti naujų klientų.

Apibendrinant šį epizodą galima teigti, kad nutekinti el. laiškai patvirtino, kad P. Madelsonas buvo savotiškas J.E. auksinis raktas į aukščiausius britų galios koridorius.

Pastarosiomis dienomis Britanijoje iškilo naujas skandalingas epizodas. Dabar teigiama, kad karaliaus jaunesnysis brolis Andrew Mountbattenas-Windsoras, ne kartą dalyvavęs J.E. rengtuose pasilinksminimuose su merginomis, taip pat nutekino jam kažkokią konfidencialią informaciją.

Tačiau apie tai kol kas jokios viešai prieinamos informacijos nėra. Paviešinus J.E. failus ir pasirodžius naujoms buvusį princą kompromituojančioms nuotraukoms, Vašingtone pasigirdo balsų, kad Andrew Mountbattenas-Windsoras turėtų duoti parodymus Kongreso komisijai. Kol kas į tai jokios reakcijos nėra. Tačiau yra ir pikantiškesnių versijų.

Įvairiuose abejotinos reputacijos portaluose, bet ne didžiojoje žiniasklaidoje, jau anksčiau cirkuliavo pranešimai, kad princo Harry žmona Meghan dar prieš vestuves ir pažintį su princu esą yra dalyvavusi J.E. rengtuose smagiuose vakarėliuose su pasaulio galingaisiais, o dabar kai kas teigia, kad ji net „turėjo reikalų“ su tuometiniu princu Andrew. Jei tai pasitvirtintų…

Na, bet mes čia vadovaujamės faktais, o ne gandais ir kalbame apie pinigus, todėl remdamiesi prieinamais dokumentais bei J.E. failais, pažvelkime į J.E. ir Sarah Ferguson, buvusios Jorko kunigaikštienės ir prico Andrew žmonos santykius. Kokie jie buvo ir kokios sumos ten minimos?

S. Ferguson, kuri Britanijoje vadinama Fergie, buvusi Jorko kunigaikštienė, po skyrybų su princu Andrew susidūrė su rimtomis finansinėmis problemomis. Dar 2009–2010 m. ji turėjo didelių skolų, tarp jų – įsipareigojimus savo asmeniniam asistentui ir kitiems asmenims. Fergie ieškojo pagalbos ir dokumentai rodo, kad J.E. perpirko arba padengė dalį jos skolų.

Žinoma, kad J.E. sumokėjo jai 15 000 GBP skolai buvusiam darbuotojui padengti. Vėliau Fergie pavadino tai „gigantiška klaida“ ir žadėjo ją grąžinti. Tačiau dabar yra žinoma, kad Fergie siuntė laiškus J.E. ir prašė dar didesnių sumų. Pavyzdžiui, norėjo pasiskolinti 20 000 GBP būsto nuomai sumokėti ir 50 000–100 000 USD „mažoms sąskaitoms“ padengti.

Kodėl J.E. duodavo pinigų Fergie, kokia jam iš to buvo nauda, juk buvo akivaizdu, kad tų pinigų ji niekada negrąžins?

Tai paaiškina pats J.E. veiklos modelis. Pavyzdžiui, 2009–2010 m. jų susirašinėjimas rodo, kad nepraėjus nei savaitei po J.E. paleidimo iš kalėjimo, Fergie buvo atvykusi pietauti pas jį su savo dukromis – princesėmis Beatrice ir Eugenie. Viename laiške suktoji Fergie, siekdama išvilioti daugiau pinigų, vadina jį „broliu, kurio visada troškau“. Kituose vadina jį „legenda“ ir „nuolatiniu bei dosniu draugu“. Arba kalba be užuolankų: „I am at your service. Just marry me.“ (Esu tavo paslaugoms. Tiesiog vesk mane).

Taigi, kas iš to J.E.? Viename laiške jis teiravosi, ar Fergie arba jos dukros galėtų surengti jam asmeninę ekskursiją po Bakingemo rūmus.

Kad tokia ekskursija įvyko nėra oficialiai patvirtinta, tačiau šis prašymas dar kartą iliustruoja, kad J.E. visais įmanomais būdais kaupė ir pirko socialinį kapitalą.

Taip pat viešai minima, kad J.E. domėjosi verslo galimybėmis, kurios galėjo būti susijusios su Fergie vardu ar organizacijomis. Pavyzdžiui, J.E. labai domėjosi ir buvo pareiškęs norą turėti daugumą akcijų moterų organizacijoje „Mother’s Army“, kurią dar būdama Jorko kunigaikštiene buvo įkūrusi Fergie.

Svarbu pabrėžti, kad nėra viešai patvirtintos informacijos, jog S. Ferguson būtų kaip nors tiesiogiai susieta su J.E. nusikalstama veikla. Faktai rodo tik finansinius santykius, susirašinėjimus ir socialinius ryšius, kurie susilaukė aštrios kritikos. Fergie reputacija yra visiškai sutrypta, bet jokių teisinių kaltinimų ar bylos nėra.

Bet mes sekime paskui pinigus. Turbūt mums visiems įdomu: kokia buvo bendra J.E. turto vertė? Viešojoje erdvėje kai kas kalba apie galimą milijardo dolerių turto vertę, tačiau oficialūs dokumentai ir ekspertų vertinimai to nepatvirtina. Turbūt vienu iš svarbių dokumentų laikytinas ir jo paties sudarytas testamentas, kuris aiškiai rodo, kad jis buvo turtingas, bet tikrai ne milijardierius. Taigi, apie kokias sumas kalbame?

Žurnalo „Forbes“, kuris pagal savo patikimą metodiką kasmet sudaro turtingiausių žmonių sąrašus, skaičiavimu, J.E. turtas „kai jis mirė“ siekė apie 578 mln. USD. Čia įskaičiuojamos investicijos, grynieji pinigai ir nekilnojamasis turtas. Ir kiti rimti vertintojai, naudodami kiek kitokias metodikas, pateikia labai panašius skaičius, skirtumas vos keli milijonai.

Daugeliui susidaro įspūdis, kad J.E. buvo didelis turtuolis, bet su savo 578 mln. USD jis nepatenka į jokius turtingiausių Amerikos žmonių sąrašus.

Pavyzdžiui, minimali riba patekti į „Forbes 400“ turtingiausių amerikiečių sąrašą šiais metais yra apie 3,8 mlrd. USD. Jeigu J.E. turtą konvertuosime į eurus (485,5 mln. EUR), tai pamatysime, kad jis nepatektų net į turtingiausių Lietuvos žmonių dešimtuką, nes dešimtoje vietoje yra Dainius Dundulis, „Norfa mažmena“ valdybos pirmininkas ir jo turto vertė yra maždaug 640 mln. EUR. Tačiau reikia turėti galvoje, J.E. finansų istorija nėra tik skaičiai, tai kombinuotas turto ir įtakos modelis, kuris suteikė jam galimybę gerai uždirbti net ir neturint tradicinio finansų išsilavinimo ar būtinų licencijų.

O kiek kainavo J.E. gyvenimo būdas? J.E. buvo unikalus tuo, kad jis ne tik kaupė turtą, jis jį ir degino. Pagrindiniai finansinio turto deginimo komponentai buvo privatūs lėktuvai – „Lolita Express“ („Boeing 727“) ir kiti orlaiviai. Prabangūs apartamentai Niujorke (didžiausias privatus namas Manhetene), rezidencija Paryžiuje, vila Palm Byče, ranča Naujojoje Meksikoje ir dvi privačios salos.

Svarbi išlaidų eilutė – platus moterų tinklas, tūkstantinės sumos už masažus. Be to, jis finansavo dešimčių moterų mokslą, būsto nuomą, pirkdavo joms automobilius ir taip sukurdavo visiškos priklausomybės sistemą.

Skaičiuojama, kad jo asmeninio gyvenimo išlaidos – moterys, personalas, apsauga ir logistika – siekė iki 20 mln. USD per metus.

(Bus daugiau)

Šaltinis https://vidasrachlevicius.substack.com

2 KOMENTARAI

  1. (Bus daugiau)
    …
    Nu, nu!
    Ir kam čia įdomus kažkoks amerikonas-iškrypėlis?!
    Ar atsirado nors vienas, kuris perskaitė bent vieną dalį?!
    Ar autorius pagalvojo dėl ko stengiasi?
    Jei apie Garliavos išsigimėlius ką nors, kas nors parašytų, gal ir skaitytume, bet juk nerašys, visi bijo ir deda į kelnes.
    Net prezidentas bijojo reaguoti į Deimantės senelių Kedžių laišką, juk tai ne kokia nors „zadanija” iš žydų ambasados apie „Nemuno aušrą”, kur yra mėgėjų tautosaką padeklamuoti.

  2. Bankininkystė ir politika.21 amžiaus vergų prekyba.

    „Antras pagal dydį Amerikos bankas „JP Morgan Chase“ paskelbė retą atsiprašymą už savo dukterinių įmonių dalyvavimą vergų prekyboje prieš 200 metų, pripažindamas, kad priėmė vergus kaip paskolų užstatą.

    „Wall Street“ įtakingas sunkiasvoris bankinės sistemos šulas JP Morgan teigė, kad dalis bankinio verslo XIX amžiaus pradžioje Pietų valstijų plantacijų savininkams už suteiktas paskolas iš jų gaudavo tūkstančius vergų,kaip įkaitinį turtą, užstatą.

    „Citizens’ Bank“ ir „Canal Bank“ Luizianoje, abu dabar priklausantys „JP Morgan“, aptarnavo plantacijas nuo 1830-ųjų iki Amerikos pilietinio karo, kuris baigėsi 1865 m.

    Bankai kartais perimdavo vergus, kai plantacijų savininkai nevykdydavo paskolos įsipareigojimų.
    Bendrovė apskaičiavo, kad nuo 1831 iki 1865 m. abu bankai perėmė maždaug 13 000 vergų kaip užstatą.

    Laiške, kurį pasirašė generalinis direktorius Williamas Harrisonas, bankas teigė: „Atsiprašome afroamerikiečių bendruomenės, ypač tų, kurie yra vergų palikuonys, ir likusios Amerikos visuomenės už „Citizens’ Bank“ ir „Canal Bank“ vaidmenį. Vergijos era buvo tragiškas metas JAV ir mūsų įmonės istorijoje.“

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Visuomenės veikėjas Stanislovas Buškevičius: nebegaliu tylėti 

Vidmantas Misevičius Neseniai politikas ir aktyvus visuomenės veikėjas Stanislovas Buškevičius išleido pirmąją autorinę knygelę „Ar prabusime ir išsaugosime lietuvišką...

S. Skvernelis: tai, kas su manimi vyksta, atrodo kaip siurrealizmas

https://www.youtube.com/watch?v=RNQDIW6X4dY Asmuo, kurio atžvilgiu tokie procesai taikomi, dažnai to net nežino ir negali nei skųsti, nei ginti savo...

Vytautas Budnikas. Imperijos pagirios: trisdešimt penkeri metai po Sovietų Sąjungos žlugimo

Britų žurnalisto Joe Luco Barneso kelionė po keturiolika buvusių Sovietų Sąjungos respublikų atskleidžia, kaip skirtingai susiklostė tautų, 1991...