Žymus lietuvių intelektualas iš konservatyviosios dešinės – Vladimiras Laučius – birželį pradžiugino šaunia minties provokacija, kurios tema – paprastas žmogus.
Šią žmonių kategoriją mąstytojas vertina keliais pjūviais – teritoriniu, socialiniu ir intelektualiniu. Įdomiausias iš jų pastarasis pjūvis. Aptarkime jį. Anot V. Laučiaus, vienas iš paprasto žmogaus apibrėžimų – žmogus, kuris ignoruoja galimybę intelektualiai lavintis.
Svarbu suvokti: čia kalbama ne apie žmogų, kuriam prigimtis pašykštėjo proto, ir ne apie tą, kuriam socialinės ar politinės sąlygos sutrukdė gauti gerą išsilavinimą.
Ne, tai – individas, kuris gali pakilti bent jau aukščiau vidutinio lygio, bet jam protas nėra prioritetas. Jam rūpi kas kita.
Itin taikliai apibūdinęs paprastą žmogų, V. Laučius pereina prie šokiruojančios išvados: tik narcizas gali šį žmogų laikyti mažaverčiu ar kvailiu.
Išties žodis „kvailys“ nėra keiksmažodis, siekiant ką nors įžeisti, tai – fakto konstatavimas: jei žmogus nėra protingas, jis yra kvailys. Kalbant apie vertę, keista iš konservatyvaus mąstytojo girdėti kone egalitarinius pareiškimus, tarsi ir protingas, ir kvailys būtų lygiaverčiai.
Žmonės nei kada buvo, nei kada bus lygūs. Tiek intelektualiniai, tiek moraliniai skirtumai lemia ir skirtingą vertę. Visi žmonės turi tas pačias pagrindines teises, bet anaiptol ne tokią pačią vertę. Juridiškai už profesoriaus ar už bemokslio sumušimą priklauso tokia pati bausmė, nes vertinama ne auka, o veiksmas.
Tačiau teisė vertinti priklauso demokratinių teisių sąrašui. Nėra pareigos gerbti kvailą ar prastą žmogų. V. Laučius panieką paprastam žmogui pateikia kaip naujovę. Iš tiesų toks žmogus pašieptas jau senovės Romoje, iliustruojant jo interesų lauką ir gylį posakiu: duonos ir žaidimų.
Nepranoktas senovės kinų mąstytojas Konfucijus paprastą žmogų vadino tiesiog prastu žmogumi, skirdamas jį nuo kilnaus žmogaus. Pasak Konfucijaus, kilnus žmogus menkai teišmano menkus dalykus, užtat jam galima patikėti didžius uždavinius.
Prastas žmogus puikiai orientuojasi menkuose dalykuose, bet jam svetima tai, kas didinga. Ypač išraiškingai paprastas žmogus apibūdintas Michailo Bulgakovo knygos motyvais sukurtame filme „Šuns širdis“. Ten paprastas žmogus vaizduojamas šunimi, kurį ambicingas inteligentas paverčia žmogumi – savo paties vargui. Tai gana taikliai atvaizduoja buržuazijoje gimusią proletaro emancipacijos idėją.
Šiame filme profesorius Preobraženskis siūlo savo kūriniui – šunžmogiui Šarikovui – skaityti knygas. Šarikovas atsako, kad ir taip daug skaito. Paklaustas, ką gi skaito, atsako, kad Engelso susirašinėjimą su Kautskiu. Profesorius klausia, ką gi Šarikovas gali pasakyti apie perskaitytą turinį, o Šarikovas atsako, kad visi tie teoriniai intelektualų svarstymai – visiški niekai, nes viskas daug paprasčiau: reikia tiesiog imti viską ir padalinti.
Ar gali būti taiklesnė liaudiško „sveiko proto“ iliustracija?
Paprastam žmogui viskas paprasta. Šiuo metu socialiniuose tinkluose verda diskusijos apie islamą, kurį populistiniai demagogai verčia problema, keisdami objektyvų migracijos iššūkį civilizacijų konflikto idėja.
Taip imigrantui krikščioniui iš Ganos teikiama pirmenybė Lietuvos senbuvio musulmono totoriaus atžvilgiu. Bet koks kritiškas žvilgsnis į tokią retoriką sulaukia dėsningos išvados: jei kritikuoji, tai pats esi už Lietuvos ir Europos islamizaciją.
Iliustratyviausias paprasto žmogaus pavyzdys šiame kontekste – asmuo, kuriam per sunku atskirti totorių nuo karaimo, užtat šis asmuo puikiai žino, kad kiekvienas musulmonas – potencialus teroristas. Šie žinovai rašo apie karaimų mečetes. Kas toliau – budistų sinagogos?
O už tokių penkias klases baigusių intelektualų stovi mokslų daktarai, pretenduojantys į politikus ir manipuliuojantys savo elektorato kvailumu.
Objektyvią genderizmo problemą paprasti žmonės taip pat devalvuoja savo diletantiškumu. Jų argumentas – homoseksualūs santykiai turėtų būti draudžiami, nes mums jie šlykštūs.
Maža, kas kam šlykštu. Kai kam gali būti šlykštūs kumpanosiai, kai kam – juodaodžiai, kai kam – strazdaniai. Jei pagal tai pradėsime kurti įstatymus, kas tada bus? Homoseksualizmo vertinimai turi būti grindžiami visai kitaip.
Lytys gamtoje veikia kaip dauginimuisi skirtos duotybės, visos kitos lytiškumo raiškos yra deviantinės. Bet kam paprastam žmogui gilesni teoriniai svarstymai?
Reikia viską imti ir padalinti, šiuo atveju – uždrausti visa, kas mums sukelia prastų emocijų. Nes jausmas, o ne mintis, yra paprasto žmogaus motyvas.
Dauguma paprastų žmonių – apolitiški, nes visi politikai – vagei, mažų mažiausiai – įtartini pasipūtę proto bokštai. Daugiau žinai, daugiau mąstai, vadinasi – esi pasipūtęs.
Paprastam žmogui reikia tokios valstybės, kuri viską duotų ir nieko neimtų. Iš ko ji duos, paprastas žmogus nesivargina mąstyti. Aukštesnysis paprastų žmonių antsluoksnis gali galvoti apie politiką. Bet politika jam – ne dorybių raiška, o tiktai ūkiskaita. Kultūriniai karai čia – bereikšmiai, svarbu, kad būtų geras šeimininkas.
Pats aukščiausias paprasto žmogaus lygis – kai mąstoma apie vertybes, bet mąstoma primityviai. Vieni galvoja, kad migracijos ir genderizmo problemas sukelia Kremlius: argi įmanoma, kad bet koks blogis kiltų iš kur kitur?
Kiti – priešingai – postringauja, kad būtent Kremlius organizuoja priešinimąsi migracijai ir genderizmui, nes juk tai – Vakarų vertybės ir stiprybė. Nors migrantų problema Rusijoje – ne ką mažesnė nei Vakarų Europoje, o specifinės lytinės praktikos rusų kariuomenėje ir kalėjimuose gyvos nuo sovietų laikų.
Paprastas žmogus gali būti kairysis, jei nieko neturi, o gali būti ir dešinysis, jei šį tą turi ir nenori dalintis. Riba tarp prasto ir kilnaus žmogaus glūdi visai kitur nei riba tarp kairės ir dešinės. Berods, Blezas Paskalis (Blaise Pascal) sakė, kad proto luošys erzina labiau nei kūno luošys, nes kūno luošys suvokia esąs ligonis, o proto luošys mano, kad luoši yra mąstantys žmonės.
Dėsninga, kad tokios sąvokos kaip „debilas“ dažniausiai vartojamos tų, kurie yra debilai pagal apibrėžimą – besivadovaujantys jausmais ir instinktais, bet ne protu.
Deja, demokratija leidžia politiniame procese dalyvauti prastam žmogui. Išrenkant atitinkamus atstovus. Tokius pat, kaip jis pats, arba gudruolius, manipuliuojančius jo kvailumu. Geroji žinia yra ta, kad kiekvienas, kuris nėra prasčiokas iš prigimties, gali pasiekti aukštesnį intelektualinį lygį.
Tie politikai, kurie nėra populistiniai demagogai, imasi savo elektorato švietimo, o ne manipuliacijų. Rizikuodami savo populiarumu. Pagal tai ir atskirsime rimtą politiką nuo manipuliatoriaus. Vienam svarbu populiarumas, kitam – tiesa.
Duokite valdžią paprastam žmogui, ir jis pirmiausiai sunaikins ekonomiką. Panaikins mokesčius ir išplės išmokas, taip nuvesdamas valstybę į bankrotą. Po to jis sunaikins kultūrą, uždrausdamas visas religijas, alternatyvias daugumos konfesijai, ilgus plaukus, roką ir baletą, palikdamas tiktai „bumsus“ ir treningus. O paskiausiai sunaikins pačią Lietuvos valstybę, nes daug smagiau priklausyti didesnei šaliai, ne taip svarbu – Europos ar Rusijos Federacijai.
Paprastam žmogui svarbu jaustis kažko didelio ir stipraus dalimi. Demokratijos sąlygomis apsisaugoti nuo paprasto žmogaus sunku. Bet įmanoma.
Palaipsniui šviečiant visuomenę ir ugdant joje racionalią, kritinę ir analitinę mintį. Tai nėra trumpas ir lengvas kelias, tad populistai jį atmes.
Bet lieka viltis, kurią teikia rimtosios politikos subjektai. Viltis, kad paprastas žmogus išgirs proto balsą ir apsidairys už savo menko individo ribų. Ir taps tikra asmenybe. Tautos subjektu.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt
Man labai keista yra tai, kad autorius, nors tarsi pats save priskiria prie protingų žmonių, nesugeba suprasti kuo skiriasi vienetas nuo milijono.
Autorius savo straipsnyje sako, kad jei pas mus šiandien gyvena vienas karaimas ir mums nieko nenutinka, tai vadinasi nieko nenutiks ir tuomet jei pas mus būtų atkelta milijonas imigrantų.
Taip pat autorius savo straipsnyje sako, kad jei tarkime yra vienas homogenderis jaunimo tarpe ir dėl to nieko perdaug nenutinka, tai nieko nenutiks jei jų bus ir milijonas.
Gamtoje natūraliai egzistuoja homo individai, bet natūralus jų skaičius yra labai mažas, maždaug 0,0001 – kažkelintas skaičius po kablelio. Tas faktas, kad Bideno valdymo laikais net 25 proc. Amerikos jaunimo ėmė tapatinti save su homogenderistais, parodo, kad toks didelis kiekis jaunimo tokiais tapo ne dėl natūralių priežasčių, bet paveikti propagandos. Ir tai yra žiauru, nes didelė dalis jaunimo, paveikta komunistinės propagandos ir psichozės, ėmė keisti savo lytį, o po to kai galva prašviesėjo, kelio atgal į savo lytį nebeliko.
Keista yra tai, kad autorius tarsi kritikuoja buką komunizmo ideologijos paveikta Šarikovą ir čia pat pats demonstruoja tokį patį komunizmo ideologijos paveikto Šarikovo mentalitetą. Priminsiu, kad autoriaus giriamos masinio tautų maišymo imigrantais ir laisvo visuotinio sekso bet kas su betkuo idėjos – tai vieni iš bazinių lenininio-stalinistinio komunizmo postulatų.
Priešnuodis nuo šiems laikams adaptuotos komunizmo lasvo sekso ideologijos yra krikščioniška šeimos samprata.
Tikrai. Apsaugok Dieve.
Paprastai į puikybę pasikelia labai kvaili ir lėkšti žmonės.
Edvardas Čiuldė. Kodėl reikia atsiklausti paprato žmogaus? ( Pozicija.org neleidžia pateikti internetinės str. nuorodos, tačiau galima rasti pagūglinus.)
Šio labai seniai (2008 metais) publikuoto straipsnelio pozicijų šiandien jau įsikibęs nesilaikau, daug ką iš to, kas pasakyta ten, jau būčiau linkęs atsižadėti, taigi ir teikiu šią nuorodą čia ne dėl to, kad kažkaip norėčiau sumenkinti gerbiamo Mariaus išsakytą požiūrį, o dėl diskusijos paįvairinimo. Kita vertus, Autoriaus straipsnio antraštė yra, kaip atrodo bent man, pernelyg agresyvi, tarkime, truputėlį, net įžeidi (aš save laikau paprastu žmogumi), Dievo čia tikriausiai taip pat nereikėjo kišti. Be to, išties kažkada anksčiau viešoje erdvėje publikuoti tyrimai akivaizdžiai bylojo, jog dauguma partizaninio karo pieš sovietus Dzūkijoje dalyvių buvo neturtingi, mažažemiai valstiečiai, t. y. paprastieji žmonės.
Pagarbiai,
Edvardas
korektūra: paprasto žmogaus
Taigi, viskas paprastam žmogui, o sudėtingi žmonės tegul verčiasi kaip išmano.
Ne, Šarikovai nėjo į miškus. Nebent kaip stribai. Dauguma Šarikovų liko pasyvūs stebėtojai ir konformistai. Jei žmogus mąsto tautos ir tėvynės kategorijomis, o ne kategorijomis „saugu, sotu ir šilta”, jis nėra Šarikovas. Nepainiokite laisvės kovotojų su padugnėmis.
Šarikovas buvo ne paprastas žmogus, o medicininiškai patobulintas šuo.
Lietuvos švietimo sistema yra paprastų žmonių kalvė. Jie jau perėmė valdžią. Savivaldybėse vien vagys-cekiukininkai, jie jau Seime ir ministerijose.
Dezuotų naivuolių kalvė… Iliuzijų ištroškusi minia, ypač mokslo pirmūnai – bele ko zubrylos, jei gausi Oligarchijos dvaro indulgenciją ieškot ir engt kvailesnius už save. O šiaip: visi vagys, išskyrus mane. Geriau nebūna, tiesa? Aristokratai šiuokie ir anuokie, bet prasčiokai ne geresni, ypač per okupantų malonę užsiropštę į ekonominę-politinę klasę prie gėrybių lovio, kuri nusprendė dabar mus, eilinius prastulius, pakeisti geresniais. Europietėms europiečiai vyrai tapo per prasti.
Prasčiokai bus pakeisti Afrika, Indija arba Bangladešu. Nepaprasti žmonės, išsilaikę Mokslinio Komunizmo, o dabar Mokslinės Oligarchijos, Mokslinės Rinkas Ikanomikas arba Mokslinio Covid’o egzus jaučiasi iubermenšeriais ir negeba iš Šeškės atimti tris – vis urmu tebegauna tą pačią Šeškę. Su tokiais mokslinčiais mūsų išnykimas garantuotas.
Tiksliau „Mokslinės Monopolinės Rinkas Ikanomikas”. Praleidau „monopolinės”, dovanokit. Taip būna, kai mintis lekia į priekį, o pirštukai ir akelės nespėja.
Labai savotiškas autoriaus paprasto žmogaus apibrėžimas….tai tiesiog Šarikovas…viską atimti ir padalinti…Tikrai? Tik tada reikėtų atsakyti į klausimą, kas apgynė Lietuvos valstybę? Valdžia? Išsilavinę individai inteligentai? Žinoma…kaip jie apgynė Lietuvą jau matėme ir 1920 ir 1940 metais…Ir į miškus kažkodėl išėjo tie patys Šarikovai, ne „mąstantys”, taip kad reikėtų atsargiau su paprasto žmogaus apibrėžimu…Jau nekalbu apie tai kas vyksta Ukrainoje…Kas vagia kosminiais mastais…paprasti žmonės? Jie miršta apkasuose, jie gaudomi gatvėse, jie paprasčiausi vergai…priversti kovoti „gladiatorių ‘kovas už valstybę kurios faktiškai jau nebėra…Ir baisu pagalvoti kas būtų jeigu orkai sugalvotų ateiti pas mus…