Stanislovas Buškevičius rašo: Ispanijos ministras pirmininkas, leftistas Pedro Sanchezas, kuris yra kraštutinių kairiųjų pažiūrų politikas, jau pamąsto ne apie 0,5 mln. nelegalių imigrantų iš Afrikos ir kitų šalių legalizavimą, bet nori Ispanijoje 6 milijonus migrantų priimti.
Kartais politikai šizofrenikai užima valdžią ginkluotu būdu (kruvinieji komunistai Leninas, Stalinas), kai kada juos išrenka kvaili rinkėjai (nacistas Hitleris, šių dienų Europos šalių vadovai leftistai).
Šie politikai labai mėgsta daryti įvairius eksperimentus su savo žmonėmis, tautomis.
Sovietų Sąjungoje buvo eksperimentas – sukurti tarybinę liaudį – visas tautybes permaišyti.
Dabar Europoje šių dienų lefitistai viską daro, kaip Sovietų Sąjungoje: internacionalizmą su tautų maišymo tikslu vykdo per taip vadinamą europinę integraciją ir daugiakultūriškumą.
Tokie eksperimentai baigiasi karais, žudynėmis ir kitomis nelaimėmis.
Kiekviena tauta, kuri gyvena nuo neatmenamų laikų savo žemėje, turi jaustis komfortiškai, o ne patirti spaudimą. Noras išlikti nėra rasizmas, tai sąžiningas principas: mes pas save gyvename, o jūs – pas save.
Vienintelė laikina išimtis – karo pabėgėliai.
Vaizdo įraše: Ispanijos epizodas, kuris ateityje virs visa Ispanija ir Europa.
Imigracijos mastas iš tiesų yra labai didelis
2026 m. pradžioje Ispanijoje gyveno apie 49,6 mln. žmonių, iš jų daugiau kaip 10 mln. buvo gimę užsienyje. Vadinasi, užsienyje gimę gyventojai jau sudaro maždaug penktadalį šalies visuomenės. 2024 m. Ispanijos grynoji išorinė migracija siekė daugiau kaip 626 tūkst. žmonių.
Tačiau migracija į Ispaniją nėra vien tik afrikiečių plaukimas valtimis į Kanarų salas. 2026 m. pirmąjį ketvirtį daugiausia atvyko Kolumbijos, Ukrainos ir Venesuelos piliečių. Tai rodo, kad didelę migracijos dalį sudaro Lotynų Amerikos gyventojai, ukrainiečiai ir kitais teisėtais ar pusiau teisėtais keliais atvykstantys žmonės.
2024 m. Ispaniją užplūdo kaip niekada daug neteisėtų atvykėlių, ypač į Kanarų salas. Tačiau 2025 m. bendras neteisėtai jūra ir sausuma atvykusių žmonių skaičius sumažėjo nuo 64 019 iki 36 775.
Legalizavimo mastas pasirodė daug didesnis, negu prognozavo valdžia
2026 m. Ispanijos vyriausybė pradėjo ne naujų migrantų „atsivežimo“, o jau šalyje gyvenančių užsieniečių statuso legalizavimo programą. Norintys ja pasinaudoti turėjo įrodyti, kad Ispanijoje gyveno iki 2026 m. sausio 1 d., buvo išbuvę bent penkis mėnesius ir neturėjo teistumo. Leidimas iš pradžių suteikiamas vieniems metams ir leidžia gyventi bei dirbti tik Ispanijoje.
Vyriausybė iš pradžių tikėjosi maždaug 500 tūkst. galimų gavėjų, tačiau iki birželio 30 d. jau buvo pateiktos net 1’174 978 paraiškos. Iki liepos pradžios išnagrinėta apie 610 tūkst. paraiškų. Šis daugiau kaip dvigubai viršytas pradinis vertinimas kelia klausimą, ar valdžia iš tikrųjų žinojo, kiek šalyje gyvena nelegalių asmenų.
Šeši milijonai
Priimti šešis milijonus migrantų 2026 m. liepą pasiūlė buvęs aukštas Ispanijos imigracijos policijos pareigūnas Luisas Mayandía. Jis svarstė, kad legalizuoti asmenys vėliau galėtų atsivežti šeimos narius ir todėl ilgainiui bendras poveikis galėtų siekti šešis milijonus žmonių.
Kokia yra tikroji Sánchezo politika?
Sánchezo vyriausybė sąmoningai pasuko migracijai palankesniu keliu negu daugelis kitų Europos valstybių. Ji migrantus vertina kaip darbo jėgos, mokesčių ir pensijų sistemos papildymo šaltinį. 2026 m. pradėtas daugiau kaip 500 mln. eurų vertės integracijos planas, apimantis legalizavimą, profesinį mokymą, darbo paiešką, viešųjų paslaugų stiprinimą ir naujos migracijos valdymo agentūros kūrimą.
Tačiau tokia politika yra labai rizikinga. Jau iškilo klausimai dėl būsto trūkumo, mokyklų ir sveikatos apsaugos apkrovos, darbo užmokesčio žemesnės kvalifikacijos sektoriuose, kultūrinės integracijos, nusikalstamumo kontrolės, šeimų susijungimo ir valstybės gebėjimo patikrinti daugiau kaip milijoną pareiškėjų.
Taigi S. Buškevičius teisus, kad Ispanijoje vyksta labai didelis demografinis pokytis, kad legalizavimo mastas gerokai viršijo valdžios prognozes ir kad ilgalaikės šeimų susijungimo bei integracijos pasekmės bus labai rimtos.
Ispanijos migracijos problema yra reali ir didelė. Ispanijos valdžia pasirinko rizikingą masinio migrantų legalizavimo politiką, kurios tikrasis mastas pasirodė toks didelis, kokio pati valdžia nesitikėjo.
Tai skaudus pavyzdys, iš kurio turėtų mokytis likusios ES valstybės… Jeigu norės mokytis.
Jonas Nedzveckas
Atvykėliai iš Kolumbijos ir Venesuelos, jei ne socšalpiniai, yra mažiausia Ispanijos problema. Žinoma, tikrinti kriminalinį jų profilį būtina ir nežinau ar tai daroma, tačiau tai nėra esminė problema.
Apskritai visoje Europoje siautėja internaciai – europiečiai keičiami su pagreičiu ne europiečiais, kad tai nepasikartotų. O kam lietuviai Lietuvoje trukdo, nežinote? Kokiai ekonominiai-finansinei klasei? Kokiai valdančiajai ekonominei-politinei klasei, kai nebuvo desovietizacijos, deokupacijos, derusifikacijos ir depolonizacijos? Kokios univerkės jie daugumoje auklėtiniai – dezuoti absolventai? Dezuoti pamišėliai prie babkių. Kokią teisę turi Konservatorių partija su savo koalicijokais rusifikuoti Vilnių, o premjer ministeris Švarkelis polonizuoti Vilniaus ir Šalčininkų rajonus? Kas tokie jį rinko? Garliavos smurto balių jau pamiršote? Ten būta nemažai aukų, o kaltų nėr, ane? Vėliau konservatorių lietuvių keitimo nelietuviais vajų, estafetę, perėmė lddp-istai. Ir tokie labai patinka rinkėjams, tiesa? Apie liberalus nėr ko išvis kalbėti – jiems mes nereikalingi.