Jonas Nedzveckas
Jungtinės Valstijos išsiuntė NATO valstybėms klausimyną, kuriuo siekia išsiaiškinti, kiek sąjungininkai remia prezidento Donaldo Trumpo užsienio politiką, leidžia amerikiečiams naudotis savo karinėmis bazėmis ir perka ginkluotę iš JAV bendrovių. Gauti atsakymai gali būti vertinami Vašingtonui sprendžiant, kuriose Europos valstybėse palikti, sustiprinti ar sumažinti amerikiečių karines pajėgas ir kitus NATO gynybai skirtus išteklius.
Apie rugpjūčio 14 dieną NATO šalims išplatintą dokumentą pranešė „Bloomberg“, susipažinęs su jo turiniu. Pats klausimyno tekstas viešai nepaskelbtas, o Baltieji rūmai, Pentagonas ir NATO jo kol kas oficialiai nekomentavo.
Klausiama ne tik apie gynybos išlaidas
Vašingtonas prašo NATO valstybių nurodyti, ar jos viešai rėmė JAV užsienio politiką ir kokius apribojimus taikė Amerikos kariuomenei naudojantis jų teritorijose esančiomis bazėmis.
Klausimai apima ir konkrečias JAV karines operacijas. Sąjungininkų prašoma paaiškinti, ar jie neleido naudoti savo teritorijų bei bazių operacijoms Artimuosiuose Rytuose ir Vakarų pusrutulyje, įskaitant smūgius Iranui, ir ar būtų pasirengę tokius apribojimus panaikinti. Dokumente netiesiogiai paliečiama ir JAV operacija, per kurią buvo suimtas Venesuelos lyderis Nicolásas Maduro.
Tai nėra vien teoriniai klausimai. Italija ir Ispanija jau buvo apribojusios savo teritorijų bei karinių bazių naudojimą JAV operacijoms prieš Iraną. Todėl Vašingtonas siekia išsiaiškinti, ar Europoje laikomos Amerikos pajėgos prireikus galėtų būti panaudotos ne tik NATO teritorijai ginti, bet ir kitoms JAV karinėms operacijoms.
Vertinama, iš ko perkama ginkluotė
Kita klausimyno dalis skirta NATO valstybių gynybos išlaidoms ir ginkluotės pirkimams. Sąjungininkų prašoma pateikti duomenis, patvirtinančius, kad jie vykdo įsipareigojimus didinti gynybos biudžetus ir yra pasirengę dalį Amerikos pajėgumų pakeisti europiniais.
Tačiau Vašingtonui rūpi ne tik tai, kiek NATO valstybės išleidžia gynybai, bet ir kam atitenka šios lėšos. Dokumente klausiama, ar sąjungininkai perka ginkluotę ir karinę įrangą iš JAV gynybos bendrovių. Taip pat norima žinoti, ar valstybės viešai prieštaravo taisyklėms, kurios, Vašingtono vertinimu, trukdo sudaryti sutartis su Amerikos tiekėjais.
Vadinasi, JAV vertina tris tarpusavyje susijusius dalykus: politinę paramą, galimybę naudotis sąjungininkų karine infrastruktūra ir NATO valstybių pasirengimą savo gynybos lėšas skirti amerikietiškai ginkluotei.
Ar pritariama Hegsetho suformuluotam principui?
Klausimyne taip pat teiraujamasi, ar NATO valstybės pritaria JAV deklaruojamam principui veikti „tvirtai, aiškiai ir santūriai“. Tai nuoroda į Pentagono vadovo Pete’o Hegsetho anksčiau išsakytą Amerikos karinės ir užsienio politikos formulę.
Būtent šis klausimas ir reikalavimas nurodyti, kaip viešai buvo remiama JAV politika, paskatino kai kuriuos sąjungininkus dokumentą vertinti kaip politinio lojalumo patikrinimą.
Anonimiškai su „Bloomberg“ kalbėję sąjungininkų atstovai teigė klausimyne įžvelgiantys mėginimą Amerikos saugumo garantijas susieti su ideologiniu pritarimu Trumpo administracijai. Jų vertinimu, tai keistų po Antrojo pasaulinio karo susiformavusį transatlantinių santykių principą, pagal kurį JAV kariniai įsipareigojimai sąjungininkams neturėtų priklausyti nuo einamųjų politinių nesutarimų.
Todėl pats pavadinimas „lojalumo Trumpui testas“ nėra oficialus. Tai „Bloomberg“ ir jo šaltinių pasirinktas dokumento politinės prasmės apibūdinimas. Viešai žinoma klausimyno dalis rodo, kad šalys vertinamos pagal konkrečius veiksmus: paramą JAV politikai, bazių prieinamumą, gynybos išlaidas ir amerikietiškos ginkluotės pirkimą. Donaldo Trumpo vadovaujama JAV administracija tik siekia nustatyti, kurios NATO valstybės praktiškai remia dabartinį Vašingtono užsienio ir saugumo politikos kursą.
Sprendimai numatomi iki gruodžio
Klausimynas išplatintas praėjus kelioms savaitėms po to, kai Trumpo administracija pradėjo šešis mėnesius truksiančią JAV karinio buvimo Europoje peržiūrą. Ją planuojama baigti iki gruodžio.
Dokumentas pirmiausia buvo perduotas NATO valstybių atstovams Vašingtone, o vėliau pradėtas platinti Aljanso būstinėje Briuselyje. Rugpjūčio pabaigoje JAV atstovai ketina Briuselyje susitikti su sąjungininkais ir aptarti surinktą informaciją.
Vašingtonas jau paskelbė apie 5 tūkst. karių išvedimą iš Vokietijos ir kai kurių kitų pajėgų perdislokavimą. Kartu Trumpas pažadėjo nusiųsti papildomų karių į Lenkiją, pabrėždamas pasitikėjimu grindžiamus santykius su prezidentu Karoliu Nawrockiu.
Peržiūra gali apimti ne tik Europoje nuolat dislokuotus JAV karius. Gali būti persvarstytas ir sąjungininkams krizės arba puolimo atveju numatytų amerikiečių pajėgumų – strateginių bombonešių, bepiločių orlaivių, karo laivų ir kitų karinių išteklių – prieinamumas.
Kol kas nėra paskelbta, kad nepalankiai atsakiusi valstybė automatiškai netektų JAV karių ar Amerikos saugumo garantijų. Tačiau klausimynas rodo, kad Vašingtonas, spręsdamas dėl būsimo karinio buvimo Europoje, ketina vertinti ne vien geografinius ir karinius poreikius. Bus atsižvelgiama ir į tai, ar konkreti NATO valstybė politiškai remia JAV veiksmus, suteikia amerikiečiams galimybę naudotis savo bazėmis ir perka ginkluotę iš Amerikos gamintojų.
Šaltiniai: „Bloomberg“ pranešimas, „Deutsche Welle“, ERR.
Amerika neleis savo kraujo sąjungininkei pralaimėti, galit neabejoti. O, va, Lietuvą grąžint joukun darbs, jei to prireiks jos interesams. Ir dar sako mūsų kapsukiečiai apie kažkokias teisės viršenybes, vertybes ir įstatymų, konvencijų laikymąsi, kai pirminė yra Jėgos teisė – karo nugalėtojų teisė. Leftistai nugalėjo konkurentę Vokietiją, todėl daro ką nori su Banku priešakyje.