Danas Nagelė. Ne visi žydai šventi

Vyriausybės kanceliarija skelbia, kad premjeras Mindaugas Sinkevičius rugpjūčio 2-ąją susitiko su „Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo”, sutrumpintai vadinamu „Geros valios fondu”, valdybos vadovais Faina Kukliansky ir Endriu Beikeriu (Andrew Baker).

Tačiau tik pranešama, kad mūsų Vyriausybės vadovas gavo nurodymą, jog buvusių Vilniaus Sporto rūmų pastatas neturėtų būti naudojamas konferencijoms ar pramoginiams renginiams.

Apie minėto fondo pajamas ir veiklą nebuvo užsiminta, todėl „Vakaro žinios“ tuo pasidomėjo atskirai. Paaiškėjo įdomūs dalykai.

2022 m. priimtu tuometinės premjerės Ingridos Šimonytės stumtu įstatymu nuspręsta, kad skiriama dar 37 mln. eurų kompensacijoms už nusavintą žydų turtą.

Tačiau šįkart jau nebe už bendruomeninį, kaip numatyta 2011 m. priimtame įstatyme, bet už privatų. Kompensacija susidarė iš dviejų dalių – viena dalis tos kompensacijos skirta asmenims, kurie negalėjo kreiptis dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir kuriems numatyta simbolinė finansinė kompensacija.

Įstatyme numatyta, kad fondui iš viso iki 2023 m. kovo 1 d. turi būti išmokėti 128 mln. litų (pagal įstatymo priėmimo metu galiojusį kursą tai būtų 37 mln. eurų).

Šiame įstatyme nustatytos kompensacijos išmokėjimo tikslu laikomas išlikęs žydų religinių bendruomenių nekilnojamasis turtas (išskyrus žemę), kuris buvo neteisėtai nusavintas totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu.

Remiantis šiuo įstatymu, kasmet fondui iš valstybės biudžeto buvo pervedama po maždaug 3,5 mln. eurų. O likusieji 17 mln. eurų naudojami žydų bendruomenės reikmėms.

Šį pavasarį Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky „Vakaro žinioms“ atviravo, kad žydų bendruomenė iš šitų pinigų turėjo nusipirkti pastatą sostinės Pylimo gatvėje, nes valstybė jo negrąžino: „Tą pastatą turime remontuoti, taisyti visą šildymo sistemą. Tačiau kadangi tai brangu, nutarėme statyti naują pastatą, kuris butų šiltas, patogus, o turimą išnuomoti“.

O kur išleisti tie 37 mln. eurų, skirtų pagal 2011 m. priimtą įstatymą?

„Tie pinigai buvo skirti bendruomenės reikmėms, nes Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, palaikomos žydų bendruomenės. Ne visi pinigai buvo išnaudoti, dalis padėta į bankus ateities kartoms, nes kiekvieną dieną pinigų mums, matyt, neduos“, – kalbėjo F. Kukliansky.

I. Šimonytė akcentavo, kad kompensacijos sumos yra galutinės, ateityje negali būti keičiamos ir reiškiamos pretenzijos dėl jų. „Vakaro žinios“ F. Kukliansky pavasarį pasiteiravo, ar nebebus keliami nauji reikalavimai dėl naujų kompensacijų.

„Iš kur aš žinau? Asmeniškai aš nereikalausiu. O ko reikalaus kiti asmenys ar organizacijos, aš negaliu numatyti. Kartoju: simbolinė kompensacija bus įvykdyta, valstybė parodė savo gerą valią ir patenkino nukentėjusiųjų nuo okupacinių režimų poreikius tiek, kiek galėjo. Kas bus toliau – nežinau“, – šnekėjo F. Kukliansky.

„Apie pinigus nieko nežinau. Klausiate apie fondą? Pagal sutartis ir visus rodiklius valstybė dar turėtų pervedinėti pinigus, tai iš to ir pajamos. Nes niekas pinigų neduoda iš karto, dar gausime, atrodo, dvejus metus”, – tepasakė F. Kukliansky.

Komentuoja Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša BAIRAKAS:

„Atvirai pasakius, mūsų bendruomenė iš Lietuvos skirtų pinigų nieko negauna, mums nieko neduoda. Nei iš pirmos kompensacijos nieko negavome, nei iš antros kompensacijos nieko negauname.

Kelis kartus kreipėmės, tačiau vis taikė perteklinius reikalavimus ir nustojome bandyti, nuleidome rankas. Lietuvos žydų bendruomenės valdybos keli nariai yra mus užblokavę. Ir ne tik mus – kad ir Vilniaus žydų bendruomenę.

Pasidomėkite, kiek pati F. Kukliansky ir tas pats E. Beikeris, kaip fondo valdybos vadovai, gauna iš to fondo, kiek „nusidrožia“ pinigų (F. Kukliansky apie tai su „Vakaro žiniomis“ atsisakė šnekėti, o viešų oficialių duomenų apie tai nėra – aut. past.)“.

Pasak M. Bairako, Valstybės kontrolė atsisakė atlikti auditą, nors pinigų naudojimas jam ir kelia abejonių.

„Valstybės kontrolė po pirmos kompensacijos pareiškė, kad pinigai eina į fondą, kuris turi VšĮ statusą, todėl viskas – tvarkoje. Bet juk tai mokesčių mokėtojų pinigai. Įdomu, kaip dabar bus. Ar tikrins, ar ne? Fondas yra VšĮ, tačiau nesvarbu, koks yra jo statusas. Skirti valstybės biudžeto pinigai.

Vyriausybė atliko vidinį auditą, bet viską praleido pro pirštus. Ir ne tik todėl, kad tai – jautri tema, kai besikapstančius gali apkaltinti antisemitizmu.

Nes ar taip, ar taip apkaltina. Ypač tas Andriucha, Andreika (taip vadinu tą E. Beikerį). Jis yra kažkoks kovos su antisemitizmu Europoje kažkokios organizacijos vadovas ir gauna už tai pinigus. Ir ką jis iškovojo?

Lietuvoje dar kažkoks buitinis antisemitizmas yra. Bet irgi sąlyginis. Visi puola Remigijų Žemaitaitį. Taip, jis dėl mokyklos Palestinoje sugriovimo Izraelį išvadino kiaulėmis.

Tačiau tai buvo emocijos, jis atsiprašė, o pacitavimai dėl „žydų pagaliukų“ – tai juk folkloras. Jam parodžiau nuotraukas, kuriose žydai įamžinti kaip savanoriai Lietuvos Nepriklausomybės kovose, nuotraukas memorialo sunaikintoms žydų bendruomenėms Lietuvoje ir vaikų akcijos paminklą sinagogos kieme.

R. Žemaitaitis užtikrino, kad tikrai nėra antisemitas“”, – priminė M. Bairakas.

Jis baisisi F. Kukliansky pozicija dėl buvusių Vilniaus sporto rūmų pastato.

„Ji dabar vartosi kaip plekšnė. Pasirašė, kad viskas tvarkoje. Bet kai tik Lietuvos žydų bendruomenei konservatoriai praėjusią Seimo kadenciją „pramušė“ antrą kompensaciją, ji iškart pakeitė taktiką. Dabar naujam premjerui nurodinėja, kad pastate negali būti vykdomos konferencijos. Aiškinausi su rabinais. Jie tam neprieštarauja“, – teigė M. Bairakas.

Anot jo, kaip politikas Valdemaras Tomaševskis savo rėksminga politika skatina kai kurių lietuvių nepasitenkinimą lenkais, taip F. Kukliansky ir E. Beikeris savo veiksmais, siekdami asmeninės naudos, skatina antisemitizmą.

„Įtariu, kad sugalvos kokią nors priežastį, kodėl Lietuva turi sumokėti žydams dar vieną kompensaciją. Jie laukia, kol į valdžią grįš konservatoriai. Kaip galvojate, kodėl Stasys Šedbaras tapo Konstitucinio Teismo teisėju? Nes jis dukart buvo iniciatorius kompensacijos žydams skyrimui.

Lietuvoje Andriucha ir JAV ambasada turi milžinišką įtaką. Pas mane buvo atvažiavę JAV ambasados veikėjai ir darė spaudimą, nes mes nesutikome, kad buvusiems komunistėliams, tokiems, kaip Simonas Alperavičius ir kita „chebra“, atitektų Lietuvos biudžeto pinigai“, – teigė M. Bairakas.

Bendruomenės vadovas stebėjosi, kad niekas Lietuvoje nesipiktina, jog žydų reikalams skirti Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigai leidžiami tokiems dalykams, kaip fondo vadovų algoms.

„Aš gaunu 550 eurų pensiją, o atvažiuoja kažkoks Andriucha ir gauna iki 10 tūkst. eurų, ir Faina gauna turbūt iki 8 tūkst. eurų. Nes yra fondo vadovai. Oficialiai skelbiama tik apie 6 darbuotojų algas.

Kita informacija neskelbiama, nes žino, kad vis tiek niekas nieko netikrins. Pirminiuose įstatuose buvo įrašyta, kad NT turto pirkimais-pardavimais neužsiims, tačiau fondas iš Turto banko sostinės Pylimo gatvėje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune vėliau nusipirko pastatus. Perka net ten, kur žydų nėra. Kaip galvojate, kodėl?“, – klausė M. Bairakas, pats pritardamas teiginiui, kad tai turbūt yra pinigų plovimas.

Pašnekovas priminė faktą, kad tuometinis Lietuvos prezidentas Algirdas Brazauskas, 1995-aisiais viešėjęs Izraelyje, lietuvių tautos vardu atsiprašė žydų už žydų žudymą holokausto metu.

„Turi būti abipusis dialogas. Atsiprašymas nėra blogas dalykas, tačiau tokiu atveju ir pati F. Kukliansky turi atsiprašyti lietuvių už žydus, nes tarp jų irgi buvo įvairiausių kolaborantų, asmenų, prisidėjusių prie lietuvių trėmimo. Ne maži vaikai esame, duomenų yra visuose archyvuose.

Tačiau apie tai baiminamasi kalbėti, nes žydai – jautri tema Žydai to neprisipažins, nes tada antisemitizmas padidėtų. Jei prisipažintų, kad tarp jų irgi buvo įvairių.

Dabar toks prisipažinimas būtų pavėluotas. Jei atsiprašę būtų, kai atsiprašė A. Brazauskas – kitas dalykas. Ir dar vienas įdomus dalykas – lietuvius kaltina kaip žydšaudžius, tačiau kažkodėl pamiršta, kiek tarp jų buvo žydų gelbėtojų, rizikavusių savo gyvybėmis.

Tad visų pirma to fondo lėšomis gelbėtojams reikėtų pastatyti didžiulį paminklą, kurio šiandien Lietuvoje nėra. Tai būtų pirmas žingsnis atsiprašymo link. Tada galėtume ne tik į Aukštuosius Panerius ar IX fondą važiuoti, tačiau ir prie to paminklo.

Būtų prisipažinimas, kad buvo ir žydų kaltės“, – reziumavo M. Bairakas.

respublika.lt