Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta: atviras laiškas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkei Violetai Meiliūnaitei

Esame sukrėsti perskaitę informaciją apie jūsų vadovaujamos komisijos išdavikišką išpuolį prieš mūsų gimtąją lietuvių kalbą.

Kas jums suteikė teisę darkyti visų archajiškiausią ir vieną gražiausių pasaulio kalbų, patvirtinant 120 ar dar daugiau lenkiškų raidkeitinių (diakritinių) ženklų mūsų kalboje?

Jūsų žiniai, jie visi, kaip ir trys antikonstitutiškai įvestos lenkiškos raidės: w, q, x mūsų kalboje yra antikūniai.

Mes, lietuviai, kaip ir lenkai, savo kalbą gerbiame ir lenkiškų svetimkūnių niekada nepripažinsime. Lenkijoje gyvenantys lietuviai tokiais niekingais reikalavimais neužsiima, nes gerbia jų Konstituciją.

Gal pamiršote, kad mūsų kalba pašventinta knygnešių krauju, kurie per sieną nešė lietuvišką žodį?

Gal pamiršote, kad mūsų kalbą Sąjūdis prikėlė ir iškėlė į aukštumas Konstitucijos 14 – uoju straipsniu, kuris aiškiai įvardija, kad lietuvių kalba – valstybinė kalba?

Šios nuostabios kalbos dėka, šiandien sėdite patogiose ir šiltose vietose.

Bet kokia gėda! Užuot kovoję už kalbos grynumą, už jos išskirtinumą, pasinaudojote palankia proga ją naikinti, ją menkinti ir taip per kalbą išduoti lietuvių Tautą.

Šį jūsų pasirašytą VLKK nutarimą mūsų Tauta priima kaip kalbos išdavystę ir kaip nepatriotišką jūsų įstaigos poelgį.

Akivaizdu, kad visiškai pamiršote, jog jūs PRIVALOTE globoti ir saugoti lietuvių kalbą, nes ji – VALSTYBINĖ – nuo vidaus ir išorės priešų!

Pasakykite, kas jums moka gana didelį atlyginimą?

Žinoma, kad pamiršote. Priminsiu – jums moka lietuvių Tauta, kurią kolektyviai paniekinote savo nutarimu.

Jei turite nors kruopelytę sąžinės, – ar nebus sunku žvelgti į Tėvynę mylinčio lietuvio akis?

Dar priminsiu, kad anksčiau ar vėliau už šią kalbos išdavystę reikės atsiskaityti Tautai, nes istorija turi atmintį.

Neabejotinai, šis antilietuviškas nutarimas yra politinis aktas. Jūs klastingai įsiteikėte kol kas nematomoms jėgoms, bet, atėjus laikui, jos pačios išsiduos.

Viljamas Šekspyras vienoje dramoje yra rašęs: ,,Žinok, išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta“.

Ilgametė lietuvių kalbos mokytoja Liutgarda Čepienė