Per pastaruosius kelis dešimtmečius Kinija tapo viena svarbiausių pasaulio valstybių. Jos ekonominė galia, technologinė pažanga ir didėjanti politinė įtaka keičia tarptautinių santykių pusiausvyrą.
Daugelis ekspertų mano, kad XXI amžius gali tapti Kinijos įtakos amžiumi.
Paskutinieji tarptautiniai įvykiai Kinijoje būtent tai ir patvirtina.
Vos pasibaigus JAV prezidento D. Trampo vizitui Kinijoje, gegužės 20 d. į tą šalį atvyko Rusijos Prezidentas V. Putinas.
Artimi Rusijos ir Kinijos ryšiai nėra jokia paslaptis, ir, beje, tai nebuvo pirmasis Rusijos vadovo vizitas į Pekiną.
Kaip teigia pasaulinė žinių agentūra „Apnews“, Kinijos Prezidentas Xi Jinpingas ir Rusijos Prezidentas V. Putinas 2026 m. gegužės 20 d. susitiko Pekine, kad dar kartą patvirtinti savo strateginę partnerystę. Viršūnių susitikime buvo pabrėžti stiprėjantys ekonominiai ryšiai, įskaitant (2016 m.) 35 proc. išaugusį Rusijos naftos eksportą į Kiniją“.
Šio susitikimo metu taip pat buvo pratęsta dar 2001 metais pasirašyta Rusijos ir Kinijos dvišalio bendradarbiavimo sutartis.
Visi šie įvykiai rodo, kad Kinija tampa vienu svarbiausių pasaulio politinių ir ekonominių centrų, su kuriuo glaudžių santykių siekia tiek Vakarų valstybės, tiek Rusija.
Maskvai, beje, svarbu parodyti, kad ji nėra izoliuota tarptautinėje arenoje – aukšto lygio susitikimai su Kinijos vadovybe „siunčia“ pasauliui „signalą“ apie reikšmingą strateginę partnerystę.
Kinijoje buvo aptariami ne tik nauji dujų tiekimo projektai, bet taip pat buvo svarstomi būsimi tarptautinių atsiskaitymų projektai juaniais ir rubliais, jau siekiant vis labiau mažinti šių šalių priklausomybę nuo JAV dolerio.
Doleris, kaip žinia, suteikia JAV didelę galią pasaulinėje ekonomikoje, ypač per sankcijas ir tarptautinius bankinius atsiskaitymus. Kinija ir Rusija, jau kuris laikas siekia mažinti JAV dolerio dominavimą tarptautinėje prekyboje ir finansuose. Šis procesas dažnai vadinamas „dedolarizacija“…
Tiesa, abiejų šių šalių — tiek JAV, tiek ir Rusijos susitikimų su Kinijos vadovais metu, be abejonės, buvo aptarti ir Irano konflikto bei regioninio saugumo klausimai.
Kaip žinia, Kinija nemažą dalį naftos importuoja iš Irano, todėl ji yra suinteresuota stabilumu tame regione, karo nebuvimu ir kuo greitesniu įtampos mažinimu.
Kinai yra perėmę neproporcingai didelę pasaulinės gamybs dalį, ypač pigių prekių. Bet ar taip bus visą XXI amžių? DI ir robotai gali pakeisti padėtį. Didžiuliai gyventojų kiekiai , lemiantys kylančią Kinijos galybę, gali tapti ir našta, jei Kinijai teks gyventi iš savų išteklių.
Kodėl Trumpas nenori pykts su Putinu. Todėl kad nenori užleisti Sibiro , su visais turtais, Kinijai. Kas ta Ukraina , kada žaidimas vyksta dėl Sibiro.
Labai įdomus žodžių derinys „strateginė pratnerystė”…per kurią vietą ši partnerystė pasireiškia? Gal pagal tai, kad Rusija defakto jau dabar prarado virš milijono kvadratinių kilometrų savo teritorijos Sibire? O gal partnerystė tai, kad Kinijoje geografijos vaovėliuose Baikalo ežeras, Chabarovskas, Vladivostokas ir kiti miestai nurpodyti kaip kiniški miestai? O gal partnerystė tai susiformavusi nauja „tautinė mažuma ” Rusijoje, tai kinai, kurių įvairiais skaičiavimais jau virš 20 milijonų? Aišku galima tvirtinti, kad Lenkija irgi mūsų „strateginis partneris”…tačiau pažvelgus kaip ji elgiasi mūsų atžvilgiu, galima drąsiai pasakyti, apsaugok Dieve nuo tokios partnerystės, o nuo priešų saugosimės patys…