Šią problemą nagrinėjau knygos „Pažinimo šaknys ir vaisiai“ (2021) tokio pavadinimo skyriuje. Kas pasikeitė po 5 metų? Patobulėjo dirbtinis intelektas (DI), vis daugiau politikų, valdininkų ir kitų žmonių kreipiasi į DI patarimų, tuo tyliai pripažindami, kad DI jau pralenkė jų intelektą.
DI pažanga džiugina ir kelia nerimą. Jis padeda atlikti daug kasdieniškų užduočių, pataria žmonėms, kuriantiems muziką ir filmus, teisėjams ir prokurorams nuteisti kaltinamuosius. DI tiksliau analizuoja ir interpretuoja echo–ir kardiogramas, padeda diagnozuoti širdies ligas ir vėžį. DI valdo savivaldžius automobilius ir dronus.
Oksfordo universiteto Žmonijos ateities instituto profesorius Nikas Bostromas knygoje „Superintelligence“ (Superintelektas) rašo, kad DI gali palengvinti žmonių gyvenimą, tačiau nekontroliuojamas gali sukelti rimtų pavojų. DI neįspės žmonių, kad protingesnių mašinų laikas jau atėjo. Jis veiks remiantis griežtais fizikos dėsniais ir matematine logika. Elonas Maskas DI pavadino didžiausia egzistencine grėsme. Vieno įtakingiausių pasaulio fizikų – Styveno Hokingo nuomone, DI žmoniją gali paskatinti išnykti, nes žmonės negalės varžytis su DI.
Silpnasis DI jau daug kur integruotas. Jis nemėgdžioja žmogaus smegenų. Tai skaičiavimo metodai, galingais kompiuteriais ir sudėtingais algoritmais analizuojantys duomenis.
DI kasmet tobulėja. 2005 m. knygoje „Singuliarumas yra arti“ (The Singularity Is Near) Rėjus Kurzveilas pranašavo, kad iki 2100 m. žmonėms teks susijungti su mašinomis. Jis mano, kad žmones ir mašinas skirianti riba vis mažės, o, susiliejus su mašinomis, išsivystys nesuvokiamų galių postžmonės.
Knygoje „The Future of Robot and Human Intelligence“ (Roboto ir žmogaus intelekto ateitis) Hansas Moravecas rašo, kad kompiuterių šimto trilijonų komandų per sekundę duomenų apdorojimo sparta prilygtų žmogaus smegenims. Kvantiniai kompiuteriai tai gali. Žmones ir mašinas skirianti riba palaipsniui nyks, nes naudosime mašinines technologijas savo gebėjimams didinti ir smegenų pažintinei veiklai skatinti. Mūsų biologinis mąstymas ir technologijos susijungs, sukurdami pranoksiantį mūsų biologines šaknis pasaulį. Išsaugosime evoliucijos suteiktus gabumus ir įveiksime biologinės evoliucijos trūkumus.
B. Geicas, S. Hokingas ir E. Maskas kalba apie DI pavojus. „DI gali reikšti žmonių giminės pabaigą“, – sakė Hokingas BBC laidoje. Jei taip sakytų eilinis žmogus, tai reikštų vieną, bet kai taip sako mokslo ir technologijų šviesuliai? Jie taip sakė atsiliepdami į Masačusetso technologijos instituto profesoriaus Makso Tegmarko iniciatyvą įkurti Gyvybės ateities institutą (Future of Life Institute), skirtą nagrinėti tamsiąsias DI puses.
Tad kokia DI ateitis? Britas Markas Stevensonas knygoje „An Optimist’s Tour of the Future“ (Optimisto kelionė į ateitį) mato kelias galimybes. Viena – DI tobulės, bet jis nepasieks žmogaus protinių gebėjimų. Antra – mašinoms pavyks pasiekti tokį gebėjimų lygį, kad jos taps panašios į DI gyvūnus, t. y. taps DIvūnais. Žmogus ir mašina susivienys. DIvūnai taps žmonijos dalimi. Turėsime geriausia, ką gali duoti technologijos, ir biologinį paveldą. DIvūnai pranoks grynus robotus. O Bostromas mano, kad morališkai nereikšminga, ar kas yra iš silicio, ar iš biologinio audinio. Tačiau DIvūnai tobulins save. Pasikeitus kelioms technologijų kartoms, jie pranoks žmones ir spręs jų likimą.
Trečia galimybė – žmogus sujungs su mašina atskirus organus. Jau yra žmonių, kurie aukščiau kelių yra žmogus, o žemiau – robotas. Galėsime susijungti su elektroninėmis smegenimis ir nieko nebepamiršti, turėdami pentabitų talpos prie smegenų prijungtą atmintuką. Gal galėsime su mašina sujungti savo sąmonę? Australų profesorius Rodnis Bruksas rašė: „DIvūnai mūsų nepralenks, nes mes būsime DIvūnai.“ Prognozuojama, kad iki 2045-jų technika taps tokia sudėtinga, kad dageliui be DI bus nebeįmanoma jos suprasti. Atsiras naujo tipo žmonės.
Į kai kurias įžvalgas galima žiūrėti skeptiškai, nes, kaip teisingai pastebėjo savo feisbuke fizikas Vidas Mickevičius iš JAV, DI be žmonių pagalbos neturi ryšio su tikrove ir nuolat kintančiais realaus pasaulio duomenimis, be kurių jis negalės tobulėti.
Jonas Grigas yra akademikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras, tikrasis LMA narys.
DI intelektu nepralenks žmogaus.
Nes DI visai neturi intelekto.
Jeigu žmogus nustos vaikščioti, kelti svorius, jį visur vežios vežimėlyje, jis taps beforme, ligota ameba. Su smegenimis tas pats. jeigu už tave sudėtingas užduotis spres DI, nesvarbu pranašesnis už žmogų ar ne, tu tiesiog išnyksi kaip mastantis padaras. Gamtoje viskas kas nenaudojama atmiršta. Žmonės pora savaičių pabuve nesvarumo būklėje orbitoje, gryže į žeme negali paeiti ir kuo ilgiau jie randasi nesvarumo būklėje, tuo rimtesnės pasekmės organizmui, osteoporozė, kraujotakos bėdos ir visa kita. Galop pakankamai ilgai išbuves žemėsnės arba nulinės žemės traukos būsenoje, žmogus jau negalės gryžti į žeme, ji tai tiesio nužudys. Klausimas, ar jūs norite savo smegenis laikyti tokioje nesvarumo būsenoje, kur viska už jas darys DI? Galite neabejoti, kad smegenys negaunančios pakankamai apkrovos, NEIŠVENGIAMAI degraduos, taps primityvesnės ir prasidės banali evoliucinė atrofija. Gamtoje viskas kas nenaudojama atmiršta ir tampa rudimentu. Žmogus ir dabar turi uodega, liaudiškai pirdikaulį, tik naudos iš jos jokios. Todėl DI žmonija gali sunaikinti ne todėl, kad pranoks ir žmonės taps nereikalingi, mašina kaip ir bet koks kitas teisingai veikiantis daiktas gali iki galo sąžiningai tarnauti žmonijai, tik bėda tame, kad žmonija prarasdama smegenis, dėl nepakankamo evoliucinio spaudimo joms vystytis, tiesiog išnyks kaip žmonija, liks žmogagyvuliai, kuriems save taisantis, tobulinantis ir viska valdantis DI iki galo sąžiningai rūpinsis, kaip ir mes savo naminiais augintiniais, tiesa mašina gali nejausti tokies „naminiams” gyvunėliams absoliučiai nieko, tiesiog darys savo darba ir viskas. Dirbs žmonijai net jeigu ji išnyks kaip žmonija. Mastymas apie DI kaip apie Skynet iš filmo terminatorius, ar kad mašinos atsikratys žmonių kaip nereikalingo relikto, yra labai suprimityvintas pasaulio suvokimas. Taip, teoriškai tai gali nutikti, bet tai labai teorinė grėsmė. Tuo tarpu, smegenų atrofija dėl nepakankamų evoliucinių paskatų, yra ne teorija, o rūsti ir siaubinga realybė. Jeigu ka, tai nuo akmens amžiaus, kada rinkėjas-medžiotojas turėjo moketi daugybe dalykų, nes nuo to priklausė jo išgyvenimas, žmogaus smegenys šiek tiek susitraukė, nes žemdirbiai ir miestiečiai gyvena labiau užtinkrintame pasaulyje ir jiems nebūtina žinoti ir atsiminti visko kaip medžiotojui-rinkėjui, atitinkamai aprova smegenims sumažėjo. Aplamai, yra rimtų mokslininkų, kurie mano, kad žmogaus mitybos pokyčiai, kada nuo mėsos pagrindu paremtos mitybos žmogus perėjo prie miltinių gaminių, kada žmonės vietoje to, kad viska atsiminti pradėjo vesti užrašus, kada jiems neliko būtinybės naudotis savo smegenimis visur ir viskam, tam, kad tieiog liktu gyvi, tai ir paskatino šiuolaikinio žmogaus smegenų tūrio susitraukima. Todėl DI pavojų aš matau tame, kad žmonės, kuriems kuo toliau, tuo mažiau liks protinio darbo, tiesiog praras smegenis. Smegenys labai imlus energijai organas ir gamtoje jos neauga šiaip sau. Smegenys auga tik esant tam tikram išoriniam evoliucinaim spaudimui, būtent todėl plėšrūnai ir visaėdžiai, šiek tiek lenkia protiniais sugebėjimai žolėdžius, jie tiesiog privalo būti protingesni, kad išliktu. Žmogus yra toks pats gyvūnas ir evoliuciniai principai, jam galioja lygiai tiek pat kaip ir visiems kitiems. Todėl mano manymu, jeigu DI nuims evoliucine mastymo našta nuo žmonių, žmonės kaip mastantys gyvūnai tiesiog išnyks. Liks žmogagyviai, žmogbezdžionės, dar kažkas, kuriais iki kol saulė sunaikins žeme ir toliau rūpinisi DI, bet ne žmonės. Tai nereiškia, kad reikia atsisakyti DI, tai būtu kvaila, bet net esant DI bus tiesiog būtina, kad žmonėms būtu sudaroma reikiama evoliucinė paskata išlaikyt tokias didelias ir imlias smegenis. todėl jau dabar reikia sprest tokius klausimus. Beje, kada žmonės nustojo skaityti ir neglai išlaikyt dėmesio ilgiau nei 15 minučių, tapo labai pastebima kiek bukapročių ir pavėpelių atsirado. Aš dar guožiu save mintimi, kad toks jų matomumas salygotas informacinių technologijų sklaida, kada ***** gavo galimybę viešai parodyt savo kvailuma, bet minčių kyla įvairių.
Ačiū už puikų straipsnio papildymą.
Su DI viskas aišku, bet kaip dirbtiniu būdu išgauti dirbtinį skausmą ir kitus pojūčius? Įsidūrę pirštą jaučiame skausmą. Tikime kad ant kabliuko maunamam sliekui irgi skauda. O kaip su DI pojūčiais? Kiek trilijonų kvadrilijonų veiksmų per sekundę reikia atlikti kad dirbtinis intelektas generuotų, pats pajustų pojūtį? Nors tokį kuklų kokį jaučia ant kabliuko maunamas sliekas. Dar daugiau. TIKIME kad sliekui skauda, o kad skauda tam DI kaip pasitikrinsime?
Dirbtinis intelektas,be žmogaus,kaip ir žmogus be Dievo neturi jokios egzistencinės prasmės ir reikšmės.Nes materija negali atsirasti iš nieko ir egzistuoti,būti be būvimo šaltinio.
Dirbtinis tai nenatūralus.Didžiausias problemas žmonijos gyvenime sukelia dirbtini dalykai.Jie atrodo labai geri,bet pasėkmės liūdnos.
Na, į medį atgal gyventi juk negrįši. Bet sutinku, juo civilizacija greičiau juda į priekį, tuo greičiau trumpėja likęs jos amžius. Kartais dėl elementarių priežasčių. Maisto gamybos didinimas turėtų pasotinti alkanus, o ne skatinti padidintą naujų alkanų gamybą, ką stebime…
Na, bent jau istorijos srityje DI yra labai šališkai ideologizuotas – varo dezi (melo arba dezinfosklaidos) propagandą apie XX amžių ir netrukčioja.
…nebaisu,nes logika ir racionalumas yra geriau uz rusiska myra,kuris,anot Lipsico,zengia i 19a arxaizacija – bet kas,net ir baltymai is kirminu – kad tik nereiktu turet ka bendra su anais bezdzionzmogiais….
Žmonijos ateities profesorius geležine ranka ir mintantis šilta plastmase dievūnas ieško nemirtingumo.
Ar žmogus , neturintis skonio pojūčių, gali būti geras kulinaras? O kodėl ne , jeigu jis mintinai žuno visas kulinarijos pamokymų, patarimų ir receptų knygas? Taip ir DI gali būti geras kulinaras, neturėdams supratimo apie skonio pojūčius. Bet neapsiribokime skonio pojūčiais. Pvz ar gali DI būti kompozitoriumi?