Šimtus kartų girdėti posakiai „mažytė Lietuvėlė“, „didžioji Rusija“. Tautos dvasia, valdymo pranašumas ar atsilikimas, istoriniai pasiekimai paprastai tokiais posakiais neapibūdinami. Jie lieka numanomi, o kalbama apie šalių plotą.
Šimtus, gal net tūkstančius kartų žiūrėdami į žemėlapius galėjome patikėti jų teisingumu. Vis dėlto pravartu priminti – Žemė nėra žemėlapis.
Žemėlapiai sudaromi pagal dar XVI a. flamandų kartografo Gerardo Merkatoriaus sukurtą būdą pavaizduoti rutulio formos Žemės paviršių plokščiame žemėlapyje. Jis pasiūlė įsivaizduoti Žemę įdėtą į cilindrą. Tai leistų žemynus ir vandenynus perkelti ant cilindro sienelės, o šį išvyniojus turėtume plokščią vaizdą. Toks būdas teisingai atspindi kryptis, kompaso parodymai vaizduojamas tiesia linija.
Didžiųjų geografinių atradimų laikotarpiu geresnis Žemės atvaizdavimas leido europiečiams sudaryti pirmuosius gana tikslius žemėlapiai, padėjo kurti kolonijines imperijas.
Tačiau Žemė yra rutulys ir jos neįmanoma pavaizduoti plokštumoje be iškraipymų. Pagal G. Merkatoriaus pasiūlyta projekcijos būdą labai padidėja teritorijos esančios arčiau ašigalių. Todėl Indiją valdžiusi JK galėjo atrodyti nedaug už ją mažesnė ir nors nuo Sankt Peterburgo iki Vladivostoko yra apie 6 540 km šis atstumas žemėlapyje pastebimai didesnis nei nuo labiausiai į vakarius nutolusio Afrikos žemyno taško (Pointe des Almadies Senegale) iki rytinio (Ras Hafun Somalyje), kuris yra apie 7 400 km.
Valdantys žemėlapius elgiasi panašiai kaip katės kurios gąsdindamos išriečia nugarą, pašiaušia kailį, pasisuka šonu į priešininką, kad matytųsi daugiau kūno, pakelia uodegą ir gali atrodyti 1,5 karto didesnė nei iš tikrųjų. Tokios „savireklamos“ rekordininkė pūsliažuvė, kuri pririjusi oro gali tapti net 5–10 kartų didesnė. Žemėlapių srityje be abejo pirmauja rusai.
Žmonija sugeba kelių metrų tikslumu išmatuoti atstumą iki Mėnulio, nusiųsti ten savo aparatus. Nepaisant kliudymų ji apsisprendė tiksliau vaizduoti ir Žemę.
Rugsėjo 4 d. JTO Generalinė asamblėja balsavo už tradicinio pasaulio žemėlapio pakeitimus, priėmė rezoliucija „Pataisykit žemėlapį“ (Correct the Map).
Remtasi kartografų parengta tikslesne nei XVI a. Žemės vaizdavimo projekcija „Equal Earth“ (Lygių plotų Žemė).
Palaikydamas rezoliucija Prancūzijos užsienio reikalų ministras Žanas Noelis Baro sakė: „Žemėlapio pakeitimas, suprantama, nepakeičia pasaulio. Tačiau pataisyti iškreipta vaizdą – tai žingsnis link tiesos“.
Viena šalis balsavo prieš, šešios šalys, tarp jų ir Lietuvą, susilaikė, 164 balsavo už. Įdomus Lietuvos delegacijos apsisprendimas, kurio paaiškinimo nepavyko rasti.
Naujame tiksliau vaizduojantį teritorijų plotus žemėlapyje nebeliks keistenybės – Grenlandija beveik Afrikos dydžio nors realybėje kone 14 kartų mažesnė. Rusija ir Kanada nebeatrodo milžiniškos, užimančios beveik pusę pasaulio žemėlapio.
Pietų Amerika yra arti pusiaujo, todėl Merkatoriaus projekcijoje jos dydis buvo santykinai nuvertintas. Tikslesnėje projekcijoje Brazilija atrodo gerokai didesnė.
Indonezija, esanti prie pusiaujo, atrodo didesnė nei tradiciniuose mokykliniuose žemėlapiuose.
Pasikeitė ir Antarktidos vaizdavimas – ji nebeužima viso žemėlapio apačios, nebeatrodo kaip milžiniškas kontinentas, užimantis pusę pietinio pusrutulio.
Ačiū, prof. Gediminai už labai aktualų straipsnį. Gaublys parodo žymiai tiksliau, tik reikia šiuo vaizdavimo būdu korektiškai naudotis.
Į mažą lopinėlį, vadinamą Europa, grūdasi šimtatūkstantinės bandos iš daug didesnių plotų pvz. Afrikos ir kur jos pasuks kai nutremps šitą infantilišką darželį-lopšelį
Atstatant multikultūrinį istorinį teisingumą prieš kitas Europos kolonistų nusiaubtas tautas,europiečiams reikia susimažinti,o Afrikai žemėlapyje pasididinti.
Įdomu kaip naujai atrodys Lietuva ir LDK
retkarčiais naudinga pasižiūrėti teisingam proporcijų suvokimui, tada nereikės dabartinių vaikiškų žaidimų geopolitikoje
Patiko. Vis ką naujo sužinome
Navaičio straipsniai kaip visada įdomūs