Buvo graudu ir juokinga, kai pavasarį Prezidentas ir kai kurie kiti politikai sukėlė isteriją, kai „Ignitis grupės“ vadovas pasakė, kad pirmojo elektros gamybos vėjinio parko Baltijos jūroje įgyvendinimas gali vėluoti. Vadovo klaida buvo, kad jis tai pasakė pats, o ne autoritetingų ekspertų lūpomis.
Dabar pabandyta ištaisyti šią klaidą. Viskas teisingai: jūrinio vėjo elektra yra beveik dvigubai brangesnė negu sausumos ir tokie projektai turi būti nukelti arba jų atsisakyta. Toliau vyksta anksčiau pradėti vėjo ir elektros gamybos projektai sausumoje ir akivaizdžiai formuojasi vis didesnis elektros perteklius, kai pūs vėjas ir švies saulė, dėl ko sąlygos naujiems projektams darosi vis blogesnės.
Gerai, kad I vėjo parkas Baltijos jūroje ir sausumos parkai bent šiuo metu nėra remiami valstybės (mūsų visų). Net ir neremiant tiesiogiai vis tiek susimokėsime už išaugusius tų parkų balansavimo ir rezervavimo kaštus. Taip pat dar planuojame remti tiesiogiai saulės parkus.
Bet dar turime kitą didžiulį dramblį kambaryje: II jūrinio vėjo parką, kurį valstybė rengiasi remti, nes jo elektra vartotojams kainuos apie 30 ct/kWh, o paramą jam politikai surinks iš visų mūsų. Dar kartą įkeliu nuorodą į mano tekstą apie tai. Ten taip pat rašiau apie visišką beprotybę kovoti su CO2 molekulėmis jeigu tai nėra naudinga finansiškai.
Didžiausia problema yra politikų galvose – jie fanatiškai nori nugalėti visas CO2 molekules. Dėl to ir kilo ta isterija pavasarį, kai „Ignitis“ vadovas pasakė, jog karalius nuogas – I vėjo parko statyba turi būti stabdoma. Dėl to politikai gali sugalvoti apiplėšti mus visus ir skirti paramą I vėjo parkui. Dėl to politikai jau priėmė sprendimą apiplėšti mus visus ir skyrė paramą II vėjo parkui Baltijos jūroje. Dėl to jie toliau taško mūsų pinigus remdami saulės energetiką. Dėl to jie gali sugalvoti remti mūsų pinigais ir kitus vėjo parkus sausumoje.
Ir visa tai vyksta, kai gyvybiškai svarbu didinti išlaidas gynybai ir didinti ekonomikos konkurencingumą. Tikra šizofrenija.
Vokietija neseniai pasitvirtino biudžetą, kuriame kovai su CO2 molekulėmis yra skirta daugiau lėšų negu gynybai. Imigrantų išlaikymui irgi skiriama daugiau lėšų negu gynybai. Kartu suplanuotas rekordinio dydžio biudžeto deficitas. Tuo tarpu Vokietijos pramonė bankrutuoja arba yra iškeliama iš ES (nuoroda apie liūdnas plieno gamybos perspektyvas ES) dėl elektros kainų, kurios apytikriai 3 kartus viršija kainas Kinijoje. Neišvengiamai Vokietijos ir tuo pačiu visos ES laukia dramatiški sukrėtimai, nes atrodo be jų politikų galvose nepavyks suremontuoti sisteminių klaidų, verčiančių kovoti su CO2 molekulėmis, ir viso Pasaulio ekonominiams bastūnams leisti okupuoti ES.
Putinas ploja atsistojęs už visa tai – tai reiškia, kad kovotojai su CO2 molekulėmis ir imigrantų mylėtojai elgiasi kaip Putinui naudingi idiotai.
Paskutinė viltis yra sveika rinkėjų nuovoka: gal bent jie supras, kad politinio elito galvos nesuremontuojamos ir reikia keisti politikus į tuos, kuriems ideologiniai kovos su klimato kaita ir tautų sumaišymo kliedesiai netrukdys priimti ES ir Lietuvos išsaugojimui būtinus sprendimus.
