D. Trumpo tarifai dėl Grenlandijos: kokia Europos „bazukos“ galimybė atsispirti?

Po grasinimų įvesti muitus Europai JAV prezidentas Donaldas Trumpas atnaujino pasiūlymą dėl Grenlandijos, įtraukiant ir Norvegiją, o ES svarsto atsakomuosius veiksmus. Po to, kai D. Trumpas pagrasino prekybos karu Europos šalims, kurios priešinasi jo siekiui „įsigyti“ Grenlandiją, Europa dabar svarsto galimybę panaudoti vadinamąją „prekybos bazuką“ – galingą, daugiasluoksnį instrumentą savo ekonominio atgrasymo priemonių arsenale.

Norvegija teigia, kad jos ministras pirmininkas gavo D. Trumpo žinutę, kurioje užsimenama, jog Oslas jam neskyrė Nobelio taikos premijos.

Kas buvo D. Trumpo laiške Norvegijai dėl Grenlandijos?

Norvegijos ministro pirmininko Jono Gahro Støre’o biuras pirmadienį patvirtino gavęs D. Trumpo žinutę, kurioje jis rašė: „Atsižvelgiant į tai, kad jūsų šalis nusprendė neskirti man Nobelio taikos premijos už tai, kad sustabdžiau 8 karus PLIUS, aš nebejaučiu pareigos galvoti tik apie taiką.“

D. Trumpas pridūrė: „Nors tai visada bus vyraujantis dalykas, dabar galiu galvoti ir apie tai, kas yra gerai ir tinkama Jungtinėms Amerikos Valstijoms.“

Jis pakartojo, kad netiki, jog Danija gali apsaugoti Grenlandiją nuo Rusijos ar Kinijos. „Pasaulis nėra saugus, jei neturėsime visiškos Grenlandijos kontrolės“, – rašė jis.

Kokiais muitais D. Trumpas grasino Europai?

Sausio 17 d. savo platformoje „Truth Social“ D. Trumpas rašė, kad subsidijavo Daniją ir kitas Europos šalis, netaikydamas joms prekybos muitų.

Jis teigė, kad nuo vasario 1 d. eksportui į JAV iš Danijos, Norvegijos, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Suomijos būtų taikomas 10 proc. tarifas.

Nuo birželio 1 d. tarifas būtų padidintas iki 25 proc. „Šis tarifas bus taikomas tol, kol bus pasiektas susitarimas dėl visiško ir galutinio Grenlandijos pirkimo“, – rašė D. Trumpas. Jis taip pat tvirtino: „Jungtinės Valstijos bando sudaryti šį sandorį daugiau nei 150 metų. Daugelis prezidentų bandė ir dėl rimtos priežasties, bet Danija visada atsisakydavo.“

Danijos ir Grenlandijos lyderiai ne kartą pareiškė, kad autonominė Danijos Karalystės teritorija nėra parduodama, o pastarojo meto protestai saloje taip pat priešinasi D. Trumpo pastangoms ją įsigyti.

Kodėl JAV nori pirkti Grenlandiją?

JAV susidomėjimas yra senas. 1867 m. nusipirkęs Aliaską, valstybės sekretorius Williamas Sewardas nesėkmingai bandė nusipirkti Grenlandiją. 1946 m. prezidentas Harry Trumanas slapta pasiūlė Danijai 100 mln. JAV dolerių už Grenlandiją, tačiau Kopenhaga atsisakė, o pasiūlymas tapo viešas tik po kelių dešimtmečių.

Antrojo pasaulinio karo metu JAV okupavo salą ir įrengė karinius objektus, kurie šiandien yra Pituffiko kosminėje bazėje.

Grenlandija – retai apgyvendinta Arkties sala, kurioje gyvena apie 56 000 žmonių, daugiausia inuitai. Geografiškai ji yra Šiaurės Amerikoje, tačiau politiškai priklauso Danijai, todėl laikoma Europos erdvės dalimi. Grenlandija pasitraukė iš Europos bendrijos (EB/ES) 1985 m., kai įgijo savivaldą, tačiau palaiko specialią asociaciją su ES kaip užjūrio šalis ir teritorija (UŠT). Pagal ją Grenlandijos gyventojams per Daniją suteikiama ribota prieiga prie vidaus rinkos ir ES pilietybė.

Salą supanti padėtis tarp Arkties ir Šiaurės Atlanto vandenynų sudaro trumpiausius oro ir jūrų kelius tarp Šiaurės Amerikos ir Europos, todėl ji itin svarbi JAV karinėms operacijoms ir ankstyvojo perspėjimo sistemoms, ypač Grenlandijos–Islandijos–Jungtinės Karalystės „tarpui“, teigia D. Trumpo administracija.

Grenlandijos ekonomika daugiausia priklauso nuo žvejybos. Vietos gyventojai priešinasi didelio masto kasybai; naftos ar dujų gavybos nėra. Vis dėlto sala turi reikšmingų mineralų, įskaitant retųjų žemių metalus, telkinių, reikalingų technologijoms – nuo išmaniųjų telefonų iki naikintuvų – gaminti. Dėl to, klimato kaitai atveriant naujus Arkties laivybos kelius, sala sulaukia vis didesnio didžiųjų valstybių dėmesio.

Kaip Europa reagavo į D. Trumpo grasinimą įvesti muitus?

Daugelis Europos šalių pirmiausia nori išnaudoti diplomatines galimybes, tačiau neatmeta atsakomųjų priemonių.

„Mūsų prioritetas – įsitraukti, o ne eskaluoti. Kartais atsakingiausia lyderystės forma yra santūrumas“, – pirmadienį sakė Europos Komisijos atstovas spaudai Olofas Gillas. Tačiau jis perspėjo, kad „ES turi priemonių ir yra pasirengusi reaguoti, jei gresiantys muitai būtų įvesti“.

Sekmadienį 27 ES valstybės narės susirinko į neeilinį posėdį aptarti atsako į D. Trumpo grasinimus. Tą pačią dieną paskelbtame bendrame pareiškime aštuonios šalys, kurioms D. Trumpas taikėsi dėl naujų muitų, pareiškė, kad „visiškai solidarizuojasi“ su Danija ir Grenlandijos žmonėmis.

„Remdamiesi praėjusią savaitę pradėtu procesu, esame pasirengę pradėti dialogą, pagrįstą suvereniteto ir teritorinio vientisumo principais, kuriuos tvirtai palaikome“, – sakoma Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų, Norvegijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės pareiškime. „Grasinimai muitais kenkia transatlantiniams santykiams ir kelia pavojų pavojingam nuosmukiui. Reaguodami išliksime vieningi ir koordinuoti. Esame įsipareigoję ginti savo suverenitetą.“

Pirmadienį kreipdamasis į tautą Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris sakė, kad JK mano, jog Grenlandija yra Danijos dalis, o jos ateitį gali spręsti tik Grenlandija ir Danija. „Muitų taikymas sąjungininkams, siekiant NATO kolektyvinio saugumo tikslų, yra visiškai neteisingas. Žinoma, tai aptarsime tiesiogiai su JAV administracija“, – sakė jis, tačiau pabrėžė, kad kol kas nepritaria atsakomųjų muitų įvedimui: „Muitų karas neatitinka niekieno interesų.“

Šią savaitę Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas taip pat paragino dialogą ir perspėjo, kad muitų karas pakenktų abiem Atlanto pusėms. „Norime išvengti bet kokios eskalacijos, jei įmanoma“, – sakė jis, nors neatmetė tarifų galimybės, jei tai būtų „absoliučiai būtina“.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa atskiruose, bet identiškuose įrašuose tinkle X rašė: „Muitai pakenktų transatlantiniams santykiams ir keltų pavojų pavojingam nuosmukiui. Europa išliks vieninga, koordinuota ir įsipareigojusi ginti savo suverenitetą.“

Tačiau kai kurie Europos lyderiai ragina ES aktyvuoti iki šiol nenaudotą ekonominę priemonę, skirtą atsakyti į ne ES valstybių ekonominę prievartą.

Nyderlandų užsienio reikalų ministras Davidas van Weelis sausio 18 d. interviu Nyderlandų televizijai sakė: „Tai, ką jis daro, yra šantažas… Ir tai nėra būtina. Tai nepadeda Aljansui (NATO) ir nepadeda Grenlandijai.“

„Kovos su prievarta priemonė (ACI), sukurta būtent tokiems atvejams, dabar turi būti panaudota“, – sakė Vokietijos europarlamentaras Berndas Lange’as, Europos Parlamento prekybos komiteto pirmininkas. „Raginu Europos Komisiją nedelsiant ją aktyvuoti.“ Sekmadienį vykusiame neeiliniame ES susitikime Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat paprašė, kad blokas aktyvuotų ACI, dar vadinamą „prekybos bazuka“.

Kas yra ACI, arba „prekybos bazuka“?

„Prekybos bazuka“ yra teisinis mechanizmas, kurį ES pasiūlė 2021 m. pabaigoje ir priėmė 2023 m., siekdama apsaugoti Europos šalis nuo ne ES valstybių ekonominio spaudimo.

Iki savo pirmosios kadencijos pabaigos 2021 m. sausį D. Trumpas pradėjo prekybos karą prieš keletą pagrindinių Vašingtono prekybos partnerių, įskaitant ES, kuriai buvo taikomi JAV muitai plieno ir aliuminio eksportui.

2021 m. gruodį Kinija užblokavo lietuviškų prekių įvežimą į Kinijos uostus po to, kai Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos elektroninės muitinės deklaracijų sistemos. Tai buvo atsakas į Lietuvos sprendimą leisti Taivanui atidaryti de facto atstovybę Vilniuje pavadinimu „Taivano atstovybė“. Kinijos blokavimas taip pat palietė eksportą iš kitų ES valstybių narių, jei prekėse buvo lietuviškų komponentų arba jos buvo susijusios su Lietuva.

„Bazukos“ idėja ES buvo pasiūlyta 2021 m. gruodžio 8 d., reaguojant į Kinijos veiksmus. Todėl priemonė buvo priimta 2023 m., pirmiausia orientuojantis į tokias šalis kaip Kinija, o ne į sąjungininkes, tokias kaip JAV, – žiniasklaidai sakė Erica York, Mokesčių fondo federalinės mokesčių politikos viceprezidentė.

„ACI riboja JAV korporacijų prieigą parduoti produktus Europos rinkoje. Tai galingiausias Europos Sąjungos ekonominis ginklas“, – teigė Vakarų Anglijos universiteto Bristolyje ekonomikos profesorius Jo Michellas.

Priemonės gali apimti mokesčius ir rinkliavas už prekių ir paslaugų importą, apribojimus JAV investicijoms ES, taip pat galimą draudimą JAV bendrovėms dalyvauti viešojo sektoriaus pirkimuose. Iš esmės ACI leidžia ES apriboti ar blokuoti JAV prekių, paslaugų ar įmonių prieigą prie bendrosios rinkos. Taip pat gali būti taikomos kvotos, licencijos, eksporto ar importo ribojimai. Be to, ES galėtų taikyti priemones, ribojančias naudojimąsi ES finansine infrastruktūra, didinant JAV bankų ir įmonių, kurios priklauso nuo verslo Europoje, finansavimo kaštus.

Kaip būtų įgyvendinamas ACI?

Tai kraštutinė atgrasymo priemonė, iki šiol niekada nenaudota. Procesas prasideda, kai įmonė, valstybė narė arba pati Komisija pateikia skundą dėl ne ES šalies ekonominės prievartos. Tuomet Europos Komisija pradeda oficialų tyrimą, kurį turėtų užbaigti per keturis mėnesius.

Jei Komisija nustato, kad ekonominė prievarta iš tiesų vyksta, pirmiausia siekiama sprendimo diplomatinėmis priemonėmis. Jei tai nepavyksta, ES gali pereiti prie ACI aktyvavimo.

Tam reikia „kvalifikuotos daugumos“: mažiausiai 15 iš 27 ES šalių, atstovaujančių mažiausiai 65 proc. ES gyventojų. Kai pateikiamas pasiūlymas aktyvuoti priemonę, valstybės narės turi iki 10 savaičių balsuoti „už“ arba „prieš“. Iš viso visas procesas gali užtrukti iki metų, kol ACI visiškai įsigalios.

Kokį poveikį ACI gali turėti JAV ir Europai?

Prekių prekyboje JAV turi didelį deficitą su ES – ji importuoja daugiau nei eksportuoja. 2024 m. ES į JAV eksportavo 531,6 mlrd. eurų vertės prekių, o importavo už 333 mlrd. eurų, todėl ES prekybos perteklius sudarė beveik 200 mlrd. eurų.

Tačiau paslaugų srityje vaizdas kitoks: 2023 m. JAV paslaugų perteklius siekė daugiau nei 109 mlrd. eurų. Ypač svarbūs IT sektorius, didžiosios JAV technologijų bendrovės, intelektinė nuosavybė ir finansinės paslaugos.

Todėl „bazuka“ gali smogti JAV ten, kur jai skauda labiausiai, nes leistų ES peržengti tradicinių prekių tarifų ribas ir vietoje to riboti ar apmokestinti JAV paslaugas. Michellas teigė, kad apribojimai didžiosioms JAV technologijų įmonėms būtų ypač skausmingi ir galėtų paveikti akcijų kainas, taip pat pabrėžė JAV pažeidžiamumą tokiose srityse kaip farmacija ir aviacija.

Vis dėlto priemonė pakenktų ir Europai: paslaugų ribojimai reikštų mažesnį pasirinkimą ar aukštesnes kainas, o atsakomieji muitai JAV prekėms taip pat keltų kainas Europos vartotojams.

Ką Europa gali nuspręsti daryti?

JK finansų žiniasklaida šią savaitę pranešė, kad ES svarsto galimybę įvesti 93 mlrd. eurų muitus JAV prekėms.

„93 mlrd. muitų įvedimas yra pirmoji gynybos linija“, – sakė „Jefferies“ vyriausiasis Europos ekonomistas Mohitas Kumaras. Jis taip pat pažymėjo, kad ACI aktyvavimui reikia kvalifikuotos daugumos, o Vokietija jau pareiškė, kad pirmenybę teikia deryboms. Todėl, pasak jo, labiausiai tikėtinas scenarijus – kad „bazuka“ greičiausiai nebus panaudota.

Kumaras pridūrė, jog tikėtina, kad „viršų ims šaltesnės galvos“, o kompromisas galėtų būti toks: JAV gautų išskirtines teises į naudingąsias iškasenas ir padidintų karinį buvimą Grenlandijoje, tačiau salos suverenitetas liktų nepakitęs.

aljazeera.com