Tekstas iš Audriaus Bačiulio FB paskyros
ES ir Didžiojoje Britanijoje valdžios remiami žodžio laisvės apribojimai jau pasiekė absurdišką lygį.
Gregas Lukianoffas yra Individualių teisių ir saviraiškos fondo prezidentas ir generalinis direktorius, taip pat kartu su Nadine Strossen knygos „Karas su žodžiais: 10 argumentų prieš žodžio laisvę – ir kodėl jie yra nepagrįsti“ bendraautorius.
Žodžio laisvės gynėjai jau seniai įspėja amerikiečius apie „neapykantos kalbos“ kodeksų priėmimo pavojus. Jei jie būtų plačiai taikomi, rezultatas nebūtų tokia draugiškesnė visuomenė, apie kokią svajoja cenzūros šalininkai, bet įbauginta, netgi išgąsdinta visuomenė. Teks arba vykdyti masinius areštus, arba taikyti taisykles pasirinktinai – tai reiškia, kad vieni požiūriai bus vertinami labiau nei kiti.
Norėdami sužinoti, kur šis potraukis cenzūrai gali nuvesti net demokratinėje visuomenėje, pažvelkite į Europos Sąjungos šalis ir Didžiąją Britaniją, kur eksperimentas su žodžio kontrole vyksta ne universitetų miesteliuose, o nacionaliniu mastu, remiamas valstybės prievartos monopolio. Rezultatai yra tokie drastiški, kad amerikiečių skaitytojai gali pamanyti, kad jie yra perdėti. Tačiau taip nėra.
Pradėkime nuo Didžiosios Britanijos, kur „labai įžeidžianti“ kalba gali būti policijos reikalas. 2023 m. britų policija pagal du komunikacijos įstatymus atliko daugiau nei 12 000 areštų. Palyginimui, per pirmąjį Amerikos Raudonąjį siaubą, nuo 1919 iki 1920 m., vieną iš blogiausių žodžio laisvės suvaržymų šalies istorijoje, Jungtinės Valstijos vidutiniškai atlikdavo apie 2000 areštų per metus, kai JAV gyventojų skaičius buvo daugiau nei perpus didesnis nei šiandien Didžiojoje Britanijoje.
Už šių skaičių slypi tokios istorijos kaip Elizabeth Kinney, keturių vaikų motinos, kuri buvo suimta už tai, kad vyrą, kuris ją užpuolė, pavadino homofobiniu įžeidžiančiu žodžiu – ne jam į akis, o privačioje žinutėje draugui. Po to, kai jie susipyko, dabar jau buvęs draugas nusiuntė žinutes teisėsaugos institucijoms. Kinney užpuolikas nebuvo nubaustas, bet ji buvo nubausta pagal Piktavališkų susirašinėjimų įsakymą. Sužinojusi, kad jai gresia 10 metų kalėjimo bausmė, Kinney prisipažino kalta. Ji buvo nubausta britišku lygtinio atleidimo ir viešųjų darbų ekvivalentu ir bauda, lygia beveik 500 dolerių.
Šis atvejis panašus į atvejį Vokietijoje, susijusį su žinutėmis, išsiųstomis nuteistam prievartautojui. Moteris, supykusi dėl 15-metės mergaitės išprievartavimo Hamburgo parke, WhatsApp žinutėje vieną iš nusikaltėlių pavadino „gėdingu prievartautoju kiaule“. Ji buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn už įžeidimą ir šmeižtą ir nuteista praleisti savaitgalį kalėjime, o prievartautojas, dėl jauno amžiaus, bausmės neatliko.
Vasario mėnesį CBS News laidos „60 Minutes“ epizode buvo interviu su Vokietijos prokurorais, kurie gynė savo teisę persekioti už išsakytą nuomonę, o tai paprastai prasideda nuo kratų įtariamųjų namuose ir jų prietaisų konfiskavimo. Tai patvirtina amerikiečių rašytojas ir politinis satyrikas C. J. Hopkins, kuris gyvena Berlyne ir pastaruosius trejus metus yra įstrigęs bylinėjimosi košmare, kaltinamas tariamai pronacistinės medžiagos platinimu. Jis sako, kad buvo du kartus tardomas, pareigūnai vieną kartą atliko kratą jo namuose, apklausė jį ir konfiskavo jo kompiuterį.
Hopkinsas iš tikrųjų padarė štai ką: parašė knygą, kurioje kritikavo Vokietijos drakonišką pandemijos politiką. Knygos viršelyje buvo neryškus svastikos atvaizdas, uždėtas ant veido kaukės – ne pats skoningiausias pasirinkimas, bet jis neglorifikavo nacių, o kaltino kitus, kad elgiasi kaip jie – ir jis tai parodė socialinėje žiniasklaidoje. Teisme jis buvo vieną kartą išteisintas, bet sprendimas yra apskųstas.
Tuo tarpu Suomijoje Parlamento narė Päivi Räsänen buvo apkaltinta baudžiamąja veika, kai kritikavo savo bažnyčios paramą gėjų paradams ir internete paskelbė citatą iš apaštalo Pauliaus laiško romiečiams 1:24-27, kuri dažnai cituojama kaip įrodymas, kad Biblija homoseksualumą laiko nuodėme. Ji buvo du kartus išteisinta. Tačiau prokurorai pavertė procesą bausme, apskųsdami kiekvieną pralaimėjimą. Suomijos Aukščiausiasis Teismas jos bylą nagrinėjo spalio mėnesį. Net jei Räsänen laimės trečią kartą, tai bus po daugiau nei šešerių metų kovos.
Praėjusį mėnesį Šveicarijoje Emanuel Brünisholz pradėjo atlikti 10 dienų laisvės atėmimo bausmę, nes atsisakė sumokėti baudą už 2022 m. internete paskelbtą įrašą, kuriame pažymėjo, kad žmogaus skeletai yra vyriški arba moteriški – tai biologinis faktas – ir teigė, kad transseksualumas yra psichikos ligos forma.
Jei visa tai atrodo tolimas dalykas, čia yra dalis, kurią amerikiečiai turėtų priimti asmeniškai: Europa ne visada taiko savo kalbos normas tik Europoje. Nustatydami taisykles interneto svetainėms ir programėlėms, kurios naudojamos visame pasaulyje, ES 2022 m. Skaitmeninių paslaugų akto kalbos apribojimai galiausiai gali apriboti amerikiečių kalbos laisvę.
Trumpo administracija neseniai viešai uždraudė penkiems europiečiams atvykti į JAV dėl Europos Sąjungos skaitmeninės cenzūros, tačiau pati administracija pastaruoju metu parodė susidomėjimą „neapykantos kalbos“ cenzūravimu.
Po konservatyviojo aktyvisto Charlie Kirko nužudymo generalinė prokurorė Pam Bondi sulaukė aršios kritikos už pareiškimus, kad Teisingumo departamentas „neabejotinai persekios“ žmones už „neapykantos kurstymą“. Vėliau ji atsisakė šių komentarų ir perėjo prie konstitucinės kategorijos – tikrų grasinimų ir kurstymo. Prezidentas Donaldas Trumpas, kai ABC News žurnalistas paklausė jo apie šią kontroversiją, išjuokė ją, užsiminęs, kad Bondi gali „persekioti jus“, nes „jūsų širdyje yra daug neapykantos“.
Kalbant apie plačiąją visuomenę, 2023 m. „RealClear Opinion Research“ atlikta apklausa parodė, kad trys iš keturių demokratų – ir pusė respublikonų – mano, kad vyriausybė turėtų riboti „neapykantos kupinus“ socialinių tinklų įrašus.
Būtų daug geriau, jei amerikiečiai pripažintų šalies žodžio laisvės kultūros išmintį ir ją apibrėžiančią Pirmąją pataisą. Per ilgai per daug žmonių JAV žavėjosi „cenzūros geismu“, ilgesingai žiūrėdami į europietiškas žodžio laisvės reguliavimo priemones ir tariamą ramybę, kurią jos galėtų atnešti.
Tokios ramybės nėra. Europa yra žodžio laisvės katastrofa, kurios nereikia mėgdžioti. Kongresas turėtų priimti naujus įstatymus, kurie apsaugotų amerikiečius nuo užsienio cenzūros, kad tarptautinės baudos dėl išsakyto žodžio ir cenzūros reikalavimai netaptų paslėptais apribojimais amerikiečių žodžio laisvei.
Atsisakymas taikyti Europos kalbos kodeksus nereiškia, kad amerikiečiai liks be gynybos nuo didžiausių pavojų. Jau yra įstatymai, draudžiantys grasinimus, persekiojimą, priekabiavimą, diskriminaciją ir smurtą. Nauja kategorija, paverčianti moralinį pasibjaurėjimą į policijos veiksmus, nėra reikalinga. Pasibjaurėjimas yra gentinis instinktas, o gentinis mąstymas kursto ugnį, kurią protas turėtų užgesinti.
Šaltinis washingtonpost.com
