Stovime ant bedugnės krašto, kurios apsimetame nematantys. Paslaptys užima tą svaiginantį tarpą tarp tvirto žinių pagrindo ir didžiulių tamsių teritorijų, kurias sąmoningai vengiame tyrinėti.
Kiekvienas neatsakytas klausimas – kvantinė fizika, nepaklūstanti logikai, sąmonė, atsirandanti iš negyvos materijos, Visata, suderinta egzistencijai be jokio akivaizdaus derintojo yra bedugnės mūsų supratime apie realybę, kurios mūsų protas nėra pasirengęs suvokti. Paslaptys išlieka todėl, kad supratimas turi ribas. Kai kurios paslaptys kviečia mus į priekį. Kitos šnabžda įspėjimus. O pačios giliausios kantriai laukia žinodamos, kad galiausiai žmonija neturės kito pasirinkimo, kaip tik ieškoti.
Kvantinė fizika rodo, kad pasaulis sudarytas ne iš fizinės materijos, o iš energijos, tuštumos ir tikimybių. Kiekvieno atomo širdyje slypi sūkuriuojanti tikimybės ir virpesių elektrinė audra. Mokslininkai įrodė, kad tai, ką suvokiame kaip fizinę substanciją, iš tikrųjų yra vaiduokliškų jėgos laukų ir rezonansinių bangų, šokančių tylioje tuštumoje, šokis. Atomai nėra kieti rutuliukai, o energingi virpesiai kvantinėje tuštumoje. Realybę valdo tikimybės ir sąveikos, rodančios, kad kietas pasaulis, kurį patiriame, yra iliuzija, sukurta energijos ir jėgų fizikos.
Šis esminis supratimo pokytis rodo, kad materialus pasaulis panašus į sudėtingą energetinių įvykių simfoniją. Tai meta iššūkį mūsų tapatybės jausmui, kad mes nesame kietos būtybės, gyvenančios kietame pasaulyje, o sudėtingi energijos telkiniai. Esame nuolatinio dinamiško šokio dalis. Mūsų egzistencija yra nuolatinis virpesių procesas.
Visata balansuoja ant peilio ašmenų. Fundamentalios konstantos, lemiančios, kaip gravitacija traukia, kaip atomai jungiasi, kaip teka energija – egzistuoja nepaprastai siaurame diapazone, kuriame gali funkcionuoti realybė. Vos truputį pakeiskite gravitaciją, bent truputį pakoreguokite elektromagnetinę jėgą ir viskas subyrės. Žvaigždės neužsidegs. Atomai subyrėtų arba nesusiformuotų. Gyvybė būtų neįmanoma.
Mes egzistuojame kosmose, sukalibruotame tokiu bauginančiu tikslumu. Vienas mažas pagrindinių konstantų pakeitimas ir pati realybė sugriūtų. Kodėl viskas taip tobulai suderinta mūsų egzistencijai? Mums ne tik pasisekė būti čia – mes šokame ant kosminės avarijos, kuri kažkaip pavyko idealiai, slenksčio.
Šimtmetį mokslas laikė, kad įvyko Didysis sprogimas, materija suformavo žvaigždes ir planetas, o po milijardų evoliucijos metų, atsirado sudėtingos smegenys ir išsivystė sąmonė. Nauja teorija, paskelbta „J. AIP Advances (2025). DOI: 10.1063/5.0290984 teigia, kad sąmonė nėra biologinis atsitiktinumas. Tai yra fundamentalus „laukas“ Visatoje. Smegenys nėra sąmonę kuriantis generatorius; jos labiau panašios į sudėtingą imtuvą, įsijungiantį į universalų lauką. Tai keičia mūsų supratimą apie gyvenimą ir tai, kas nutinka, kai fizinis kūnas nustoja funkcionuoti.
Kvantiniu lygmeniu materija nėra kieta, kokią mes ją suvokiame. Dalelės yra beveik tuščia erdvė, o jų elgesį lemia energijos laukai, tikimybės ir sąveikos. Iš esmės viskas, ką matome, yra energijos telkiniai, o ne kieti objektai. Tai meta iššūkį realybės sampratai. Kasdieniai objektai kyla iš kvantinių procesų. Kvantinė fizika atskleidžia, kad realybė yra energija ir sąveikos.
Pažvelkite giliau ir pamatysite kažką, kas prieštarauja viskam, ką intuicija mums sako apie Visatą. Erdvė nėra tuščia. Ji raitosi nuo energijos, burbuliuoja ir putoja kaip vanduo, kuris tuoj užvirs. Fizikai ją vadina kvantinėmis putomis, tačiau šis pavadinimas maskuoja nerimą keliančią tiesą: Visatos pagrindas iš esmės yra nestabilus. Tai kunkuliuojanti kūrimo ir sunaikinimo tekstūra, vykstanti trilijonus kartų per sekundę. Viskas, kuo pasitikime realybėje, yra pastatyta ant slenkančio smėlio.
Kvantiniame pasaulyje tvarka ir chaosas egzistuoja kartu. Visata veikia pagal tikslias taisykles, kur tvarka rašo scenarijų, o chaosas nulemia spektaklį. Mes egzistuojame dėl šios santuokos, kur struktūrai ir netvarkai reikia vienai kitos, kad realybė taptų reali. Dalelės laikosi tikslių matematinių dėsnių, tuo pačiu metu elgdamosi atsitiktinai.
Tai paradoksas, griaunantis mūsų supratimą apie tai, kaip turėtų veikti realybė. Mūsų kūne esantys atomai yra įstrigę šiame keistame šokyje, paklūsta griežtoms taisyklėms, tuo pačiu metu rodydami visišką netikrumą. Kuo giliau žvelgiame, tuo labiau neramina tiesa: Visata nesirenka tarp tvarkos ir chaoso. Ji reikalauja abiejų, visada ir visur.
Fizika teigia, kad laikas gali tekėti ne taip, kaip mes jį patiriame kasdieniame gyvenime. Kai kurios reliatyvumo ir kvantinės teorijos interpretacijos apibūdina „blokinę visatą“, kurioje praeitis, dabartis ir ateitis egzistuoja vienu metu keturių dimensijų erdvėlaikyje. Įvykiai nesivysto žingsnis po žingsnio.
Kiekviena akimirka yra Visatos struktūros dalis, o tai, ką vadiname pokyčiais, yra tiesiog judėjimas į skirtingas pozicijas laiko dimensijoje. Žvelgiant iš šios perspektyvos, nuolat judančio „dabarties“ jausmas kyla iš žmogaus proto. Smegenys sujungia prisiminimus apie tai, kas jau įvyko, su prognozėmis apie tai, kas gali įvykti, sukurdamos pojūtį, kad laikas teka į priekį.
Mūsų sąmonė realybę paverčia istorija su pradžia, dabartimi ir ateitimi. Keliones laiku įsivaizduojame kaip kelionę keliu, pasirinkdami praeitį arba ateitį kaip išvažiavimus greitkelyje. Tačiau fizika laiko neapibūdina kaip peizažo, o kaip procesą. Šis atotrūkis tarp vaizduotės ir realybės kelia klausimų apie laisvą valią.
Realybės dugne mokslininkai atranda, kad informacija gali būti Visatos pagrindas, iš kurio atsiranda visa kita. Visata sudaryta ne iš materijos, o iš informacijos, užkoduotos giliausiame realybės lygmenyje. Materija ir energija tik skirtingi informacijos išreiškimo būdai. Realybė veikia kaip neištrinamas kosminis kietasis diskas, išsaugodamas kiekvieną kada nors egzistavusią būseną amžiname įraše.
Visata nieko nepamiršta. Kvantinė fizika teigia, kad informacija yra amžina, nesunaikinama, amžinai įausta į erdvėlaikio audinį. Visata ne tik įrašinėja istoriją – ji yra įrašas. Kiekviena jūsų mintis, kiekviena praėjusi akimirka lieka įterpta į realybės kodą. Niekas nedingsta. Kosmosas viską prisimena. Praeitis neišnyksta – ji kaupiasi, sluoksniuojasi Visatos atminties bankuose. Mes gyvename amžiname kosmoso archyve.
Tai, kad mes, būdami kvantinių virpesių ir informacijos telkiniai, sugebame perprasti mus valdančius dėsnius ir Visatą, yra didis triumfas. Esame keliautojai laiku, skriejantys į ateitį. Būkime vieningi ir pakantesni vieni kitiems, kad ateitis būtų ta vieta, kurioje norėtume gyventi.
Jonas Grigas yra akademikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras, tikrasis LMA narys.
Labai įdomus straipsnis. Ačiū.
Peržvelgus komentus…
Kiek daug išmanančių pasaulio subtilybes pagal savo neišmanymo lygį.
Taigi čia ne fiziko kolegoms skirtas straipsnis, o būtent daugumai, suvokiančiai pasaulio tvarkos subtilybes pagal (ne)išmanymo lygį.
Jonas Grigas „yra akademikas, profesorius, fizinių mokslų daktaras, tikrasis LMA narys.”.. Jis savo „bendraminčiams, kitiems mokslininkams..”, šiandieniniams „intelektualams” skelbia – ” STOVIME ant bedugnės krašto, kurios apsimetame nematantys….” Šiai publikai ” Kvantinė fizika RODO, kad pasaulis sudarytas NE IŠ fizinės materijos, o iš ENERGIJOS, TUŠTUMOS IR TIKIMYBIŲ..Mokslininkai ĮRODĖ, kad tai, ką SUVOKIAME kaip fizinę substanciją, iš tikrųjų yra VAIDUOKLIŠKŲ jėgos laukų ir rezonansinių bangų, ŠOKANČIŲ tylioje tuštumoje, ŠOKIS (lietuviškas klumpakojis su ragučiais)…”
Prof. Grigui – ” Kvantiniu lygmeniu MATERIJA NĖRA KIETA, kokią mes ją suvokiame. Dalelės YRA BEVEIK tuščia erdvė, o jų elgesį lemia energijos laukai, tikimybės ir sąveikos. Iš esmės VISKAS, ką matome, YRA energijos telkiniai, O NE kieti objektai….”
Šiandieninio išsivaikščiojusio kaimo užsilikęs nusenęs „išminčius”, paskaitęs Grigo „mokslinį” straipsnį, pasičiupinėjęs save, išėjęs į lauką ir ten pačiupinėjęs medį, akmenį, medinę tvorą.., tegali konstatuoti, kad MATERIJA „pasauliniu lygiu” yra daugiau ar mažiau KIETA, turi kvapą, spalvą… ” VAIDUOKLIŠKŲ jėgos laukų ir rezonansinių bangų, ŠOKANČIŲ tylioje tuštumoje, ŠOKIO (lietuviškas klumpakojo, polkos su ragučiais..)” – ir po su nukaršusiu kaimynu išgerto didelio butelio „krūminės” nei kaimo „išminčiui”, nei jo šio vakaro svečiui ir prie didžiausių „mokslinių” pastangų pamatyti nepavyko…
Belieka padaryti sekančią „mokslinę” išvadą.. Kaip nekeista, bet JAV Fukujamos vieną iš teiginių – XXI a. yra „post mokslo” era-, prof. Grigas savo straipsneliu visiškai patvirtina.. Na o prof. Grigas su kitais tokiais pačiais „mokslo ir proto bokštais” bei šio „mokslo” vis gausėjančiais pasekėjais, kas STOVI ant tilto, daugiaaukščio namo balkono… turėklų, upės kranto…, kas kiekvieną dieną po kelis ir daugiau „džiaugsmingai” patys iškeliauja, NUKRENTA… į Grigo „tikrą, kvantinių virpesių, VAIDUOKLIŠKŲ jėgos laukų ir rezonansinių bangų, ŠOKANČIŲ tylioje tuštumoje, ŠOKIO..”, ne kietos materijos, į BEVEIK TUŠČIĄ… GALAKTIKĄ, VISATĄ.., VISATOS NIEKĄ…. „PASAULĮ”…
Įdomu, kaip atrodytų su Grigu šiame pasaulyje „nestovintiems ant bedugnės krašto”, kuriems materija yra materija, tuštuma yra tuštuma, niekas yra niekas, kurie suvokia iš indų parsinešto matematinio „0” prasmę…. „NUKRITUSIO NUO BEDUGNĖS KRAŠTO į tikrą kvantų, energijos, tuštumos… PASAULĮ” prof. Grigo „galingi kvantiniai virpesiai, Grigo energijos pliūpsnis nieke…” Manau, efektas turėtų būti nepalyginamai didesnis nei ruso Ukrainoje bandytas „Oriešnykas”…
Neįsijausk taip.Pasaulis kurį apčiupinėji namie ar išėjęs laukan netampa kitokiu dėl kitokio, besikeičiančio, jo pamatų suvokimo. Pastatas nesugrius dėl to kad jo „pamatai”, pasirodo, iš tuštumos ir energijos i r tikimybių. O kad mokslininkams nepavyksta atrasti tokių pasaulio pagrindų kokių norėtume – ką gi, reikia nusiteikti filosofiškai, mokslas čia bejėgis.
Tavo „nėra jau taip blogai”, reiškia, kad lansberginiame ***** laive YRA BEVITIŠKAI BLOGAI, jei vietiniai „intelektualai” pasaulio „pamatus”, ant kurių turi „stovėti” pasaulio „visa kita”…, „suvoki”, tau „pasirodo”, kad „pasaulio pamatai”yra iš ” tuštumos ir energijos ir tikimybių”.. Senais laikais, seni žmonės tokiems, kuriems šiame pasaulyje „rodėsi”, siūlė žegnotis… Sakė, kad žegnojimasis tokiems „intelektualams” kartais padeda išsivaduoti iš „tuštumų, energijos pinklių..”, tikimybių ” fatalinio stovėjimo ant bedugnės krašto”, „baltų arklių”… dvasinių būsenų…, jiems palengvina sunkią, „stovėjimo ant bedugnės krašto” dvasinę būseną.. „Nesudirbus” žegnojimuisi, tokiems „intelektualams”, kuriems mokslas ką nors įrodyti yra „bejėgis”, prof. Grigo straipsnelyje aprašinėtų pasaulio „pamatų, antstato, stogo…” patikslinimo, išsiaiškinimo belieka kreiptis į ilgą darbo patirtį turintį, kvalifikacijos nepraradusį, pencijinio amžiaus psicho sanitarą..
„Tuo tarpu valtis jau toli toli nuplaukė nuo kranto, blaškoma bangų, nes pūtė priešingas vėjas. Ketvirtos nakties sargybos metu Jėzus atėjo pas juos, žengdamas ežero paviršiumi. Pamatę jį einantį ežero paviršiumi, mokiniai nusigando ir, manydami, jog tai šmėkla, iš baimės ėmė šaukti. Jėzus tuojau juos prakalbino: „Drąsos! Tai aš. Nebijokite”.
Anksti rytą, grįždamas į miestą, Jėzus pasijuto alkanas. Pamatęs pakelėje vieną figmedį, priėjo prie jo, bet nieko nerado, vien tik lapus. Ir tarė: „Tegul per amžius ant tavęs nemegs vaisiai!“ Ir figmedis bemat nudžiūvo.Tai pamatę, mokiniai nustebo ir sakė: „Kaip galėjo tas figmedis taip ūmai nudžiūti?
Jėzus sudraudė demoną, jisai išėjo, ir tą pačią akimirką berniukas pasveiko.
Likę vieni, mokiniai priėjo prie Jėzaus ir paklausė: „Dėl ko mes negalėjome jo išvaryti?“ Jis atsakė: „Dėl silpno tikėjimo. Iš tiesų sakau jums: jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį, jūs tartumėte šitam kalnui: ‘Persikelk iš čia į tenai’ ir jis persikeltų. Jums nebūtų nieko negalimo.“
Tos pirmosios savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokiniai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!“
,,Anksti rytą, grįždamas į miestą, Jėzus pasijuto alkanas. Pamatęs pakelėje vieną figmedį, priėjo prie jo, bet nieko nerado, vien tik lapus. Ir tarė: „Tegul per amžius ant tavęs nemegs vaisiai!“ Ir figmedis bemat nudžiūvo.Tai pamatę, mokiniai nustebo ir sakė: „Kaip galėjo tas figmedis taip ūmai nudžiūti?”
Mokiniai nustebo dėl ūmaus figmedžio nudžiūvimo, BET…
… BET nei kiek nesutriko dėl savo mokytojo skelbiančio meilę tokio EGOISTIŠKO elgesio figmedžio atžvilgiu… sakyčiau, juodoji magija…
Paslaptys, konspiracija, išgalvotos netikros formulės suteikia konkurencinį pranašumą, viršenynę prieš konkurentą, oponentą ir t.t. Įslaptinta istorija, dvejopi standartai, kriminalizuota ir uždrausta tiesa padeda valdyti mases ir ypač zubrylas. Paslaptys padeda apsišaukėliams ir uzurpatoriams daryt ką nori – prievartauti sąžiningus mokslininkus ir meno, kultūros žmones.
Nėra jokių paslapčių ,tik visatos atomai,bulvienė.Galima žudyt,vogti ,meluoti,prievartauti,tai tik vaizduotė ne realybė.Mes tik fizikos virpesiai,atomai,iliuzija,atomų traša besimaišančioje visatos sriuboje.
Kvantinis Puvėsi, kaip gali…, jeigu viskas determinuota.
Jei loterijoje laimi 1 iš 1000000, tas nereiškia kad užtenka mažo kryptelėjimo ir neliks ir to 1. NE!! Tas 1 laimi su garatija. Jei ne, tai Loterijos organizatorius sukčius.
Būkime vieningi ir pakantesni vieni kitiems, ir nepamirškime mokyklose telefonų uždrausti.
Nedrauskime mokyklose ir cigarečių,nes tai labai suvienija.
,,Fizika teigia”. Fizika yra dinamiškai besivystantis mokslas, jis nieko negali teigti, tai daro mokslininkai. Keista, kad fizika yra personifikuojama.
Faktiškai Fizika yra nauja deivė. Kuria reikia tikėti.
Fizika nėra nauja. Prasidrjo dar prie graikų, paskui buvo pertrauka iki Galilėjaus. Nuo tada tik laimėjimai.
Galima būtų ir nepersonifikuoti, tačiau kaip tada ta fizika pati vystytųsi? Pažangioji visuomenė įtikėjo personifikuotu Mokslu prieš keletą metų ir niekaip negali to tikėjimo atsikratyti.