Almantas Stankūnas. Svarbiausia iššvaistyti pinigus, o po to nors ir tvanas

„Zaha Hadid“ vizualizacija

Vilniaus m. geležinkelio stoties ir jos prieigų rekonstrukcija buvo sumanyta dar iki COVID krizės. Pinigai tada liejosi gausiai ir valstybės politikai, užuot pasirūpinę strateginių, Lietuvai gyvybiškai svarbių klausimų sprendimu, kūrė brangius prestižinius projektus.

Tuose sumanymuose jautėsi ir privataus verslo interesas. Taip gimė sumanymas dėl Vilniaus geležinkelio stoties. Jam pretekstas buvo planuojama europinės Rail Baltica geležinkelio vėžės atšaka į Vilnių ir solidūs krovinių ir keleivių tranzitiniai srautai rytų-vakarų kryptimi.

Viskas pradėjo svyruoti ištikus COVID krizei. Brutali Rusijos agresija Ukrainoje faktiškai sužlugdė projekto sumanymą – keleivių ir krovinių srautai geležinkeliu rytų-vakarų kryptimi drastiškai sumenko, katastrofiškai krito Lietuvos Geležinkelių pajamos, o ES krečiančios ekonominės krizės sukėlė abejones dėl Rail Baltica projekto įgyvendinimo, nekalbant jau apie paskutiniu projekto etapu numatytą atšaką į Vilnių.

Tačiau valdininkai ir politikai niekada neatsisako jiems ir jų bičiuliams verslininkams patrauklių brangių projektų, nebent netektų teisės priimti sprendimus.




Todėl Vilniaus geležinkelio stoties ir jos prieigų rekonstrukcijos projektas tęsiamas. Pasirašytos sutartys vien projektavimo paslaugoms už beveik 14 mln. eurų (4,9 mln. su savivaldybe ir 8,8 mln. – su LTG/Lietuvos Geležinkeliais). Šokiruoja, kad Lietuvos geležinkeliai pasirašė sutartį net neturėdami pinigų ir todėl numatytas mokėjimų atidėjimas 4 metams, tikintis, kad po to atsiras iš ko apmokėti už paslaugas. O jeigu neatsiras?

Bendri statybos kaštai gali būti apie 160 mln. eurų (iš jų apie 60 mln. eurų savivaldybės dalis ir apie 100 mln. eurų – Lietuvos Geležinkelių).

Tuo būdu sudėjus visus kaštus ir įvertinus brangimą dėl infliacijos galime tikėtis apie 200 mln. eurų už gražiai atrodantį prestižinį projektą, kurio funkcinis pagrįstumas pakibęs.

Politikai ir valdininkai jau ramina, kad galime pritraukti verslininkus ir viską finansuoti privačios ir viešosios partnerystės (PPP) būdu.

Tada mums šis žaisliukas gali kainuoti dar didesnius sunkiai suvokiamus kosminius pinigus. Tuo tarpu verkiame, kad trūksta lėšų gynybai ir dėl to reikia įvesti solidarumo mokesčius, kad brangs energetiniai resursai. Tikra puota maro metu.

Šis projektas dar kartą parodo, kad politikų ego ir puikybė, ypač jeigu galimai dar įvelta asmeninė nauda, yra sunkiai išmatuojami ir jų neapkarpo jokie racionalūs argumentai. Vienintelis argumentas jiems gali būti grėsmė prarasti valdžią. Bet tam reikalingas visuomenės sąmoningumas ir aktyvumas.

Nuoroda į pranešimą apie projektą.

1 KOMENTARAS

  1. Viniaus gatvės taip ir liks seniai remontuotos, automobilių ratus šokdinančios? Teko girdėti, kad dar ir ledo arena yra numatyta statyti sostinėje. Vis tik dailiojo čiuožimo Europos varžytuvės Kaune negalėjo nesukelt ambicijų. O štai poilsio vietose, t.y. Valakampiuose, lupa pinigus šiltąjį metų laikotarpį už automobilio pasistatymą. Visur pasipinigavimas, net už atvažiavimą pailsėti.

Komentarai nepriimami.

Reklama

Kviečiame paremti

Panašios publikacijos

Susiję straipsniai

Kastytis Braziulis. Kelias į diktatūrą

Kiekvienoje valstybėje vyksta nuolatinė kova tarp politikų ir visuomenės dėl valdžios, dėl teisės valdyti ir skirstyti valstybės biudžeto...

Ką identiškų dvynių tyrimai atskleidžia apie homoseksualumą?

Per pastaruosius du dešimtmečius Australijoje, JAV ir Skandinavijoje atlikti aštuoni dideli identiškų dvynių tyrimai priėjo prie tos pačios...

Prof. dr. Vytautas Radžvilas. Apie Birželio sukilimą – kaip apie nepriklausomą Lietuvą: blogai arba nieko

Įsidėmėtinas straipsnis apie šį mėnesį vyksiantį valdžios ypatingos veidmainystės spektaklį. Už poros dienų – dar vienas Gedulo ir...

Prof. Jonas Grigas. Redaguota ir nematoma realybė

Manote, kad patiriate realybę tokią, kokia ji yra iš tikrųjų? Net arti to. Mūsų smegenys vykdo didžiausią biologinę...