Dar viena vagystė viduryje baltos dienos. Tik šitaip galima įvertinti Nacionalinio susivienijimo bendražygio, Vilniaus savivaldybės Tarybos nario Almanto Stankūno pasakojimą apie dar vieną įvykdytą vagystę tariamos pažangos vardu.

Dangstydamiesi skambiais „žaliosios“ ideologijos lozungais, Vilniaus valdantieji giliai kyštelėjo rankas į miestiečių kišenę. Iš jos, tai yra visų mūsų pinigų, bus ištraukti 2,4 milijono eurų vandenilio gamybai juo varomam transportui.

Nors taršą galima mažinti pigiau ir efektyviau, ramiai palaukiant, kol atpigs ir vandenilio gamybos technologija. Tie 2,4 milijono yra tik pirmas vagies rankos kyštelėjimas, nes avantiūra palaiminta net apytikriai neįsivaizduojant, kiek kainuos tolesni projekto įgyvendinimo žingsniai.

Tačiau pati projekto esmė ir tikslas, tikroji jo „vinis“ kyšo paviršiuje ir yra lengvai matoma. Mat jau dabar aišku, kad elektros vandenilio gamybai bus reikalingas tiekėjas, kuris šauniai pasipelnys. Nėra abejonių ir dėl to, kad tas tiekėjas bus pasirinktas „teisingai“, juo būtinai taps valdantiesiems „savi“ žmonės.

Įsidėmėtina ir tai, kad prieš šią aferą balsavo vos 3 sostinės Tarybos nariai. 15 „opozicijos“ atstovų susilaikė.

Šiuo atveju tai nėra protestas ir pasipriešinimas. Veikiau tylus pritarimas, verčiantis klausti, koks intelektualinis neįgalumas gali trukdyti suvokti, kokie demagogiški ir absurdiški buvo projektą desperatiškai stūmusių „konservatorių“ ir „laisviečių“ argumentai.

Tad ar dar gali kilti klausimų, kodėl NS nesutiko tapti tokios „opozicijos“ dalimi?

Plačiau – nuorodoje: https://www.pozicija.org/almantas-stankunas-zaliasis…/

Almantas Stankūnas. Žaliasis vilniečių terorizmas