Partija „Nacionalinis susivienijimas“ (NS) vakar išplatino pranešimą žiniasklaidai, pavadintą „NACIONALINIS SUSIVIENIJIMAS ATSIDŪRĖ POLITINĖJE KRYŽKELĖJE“, kuriame konstatuojamas viešas ir jau nebeslepiamas partijos skilimas, galintis baigtis partijos išsivaikščiojimu.
NS Vilniaus skyriaus partijos nariai paskelbė rezoliuciją dėl politinės padėties partijoje ir visuomenėje, kurioje konstatuoja, kad Nacionalinis susivienijimas šiandien išgyvena esminę politinę ir ideologinę krizę, keliančią grėsmę jo steigimo misijai ir tapatybei.
Beje, Vilniaus skyrius yra didžiausias Nacionalinio susivienijimo partijos skyrius, vienijantis daugiau narių nei visi kiti partijos skyriai kartu sudėjus.
Rezoliucijoje teigiama, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau girdimi raginimai stoti į Nacionalinio susivienijimo gretas. Rezoliucijoje pažymima, kad dar visai neseniai buvo galima besąlygiškai sveikinti tokį pasirinkimą kaip pilietinio ir politinio brandumo ženklą. Tačiau iš esmės pasikeitus aplinkybėms bet koks kvietimas jungtis prie politinės organizacijos, o ypač asmeninis apsisprendimas tai padaryti, privalo būti grindžiamas aiškiu atsakymu į esminį klausimą – kokią politinę tapatybę, kryptį ir misiją ši organizacija šiandien realiai įkūnija, kam ji faktiškai tarnauja ir kam pasiryžęs tarnauti pats apsisprendęs asmuo, skelbiama rezoliucijoje.
Joje pabrėžiama, jog NS buvo įkurtas kaip sąjūdinio tipo politinis sambūris, kurio tikslas – lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės išlikimas Europos Sąjungos centralistinės integracijos ir globalistinių procesų sąlygomis. Nuo pat įkūrimo partija save apibrėžė kaip nesisteminę, nekonformistinę politinę jėgą, siekiančią susigrąžinti Lietuvos valstybės suverenitetą.
Tačiau po 2025 m. rugsėjo 6 d. įvykusio neteisėto dalies NS narių susibūrimo, pavadinto „neeiliniu suvažiavimu“, partija faktiškai suskilo į dvi ideologiškai priešingas kryptis – sąjūdinę ir nomenklatūrinę. Nors šiuo metu vyksta teisinis ginčas dėl minėto susirinkimo teisėtumo, rezoliucijoje pabrėžiama, kad net ir galutinis teismo sprendimas nebegali panaikinti jau įvykusios politinės ir vertybinės takoskyros.
Vilniaus skyriaus narių teigimu, dalis partijos narių atsisakė sąjūdinės, nekompromisinės politinės kovos krypties ir pasirinko konformistinį kelią – NS paversti sistemine, „dešiniąja konservatyvia“ partija, orientuota integruoti į esamą politinių partijų sistemą. Toks posūkis, pasak rezoliucijos autorių, reiškia faktinį sąjūdinės misijos ir pagrindinių programinių tikslų – tautos išsaugojimo ir valstybės atkūrimo – išsižadėjimą.
Rezoliucijoje akcentuojama, kad tradicinių vertybių gynimas, atsietas nuo realaus politinio suvereniteto siekio, yra neįmanomas ir veda partiją į idėjinę bei politinę aklavietę. Tokia organizacija, pasak vilniečių, neišvengiamai virs dar viena pseudopolitine struktūra, aptarnaujančia siaurus interesus, o ne tautos ir valstybės ateitį.
Ji galėtų tarnauti tik dviem tikslams. Pirmasis – tapti priemone keliems jos nariams patekti į valdžią ir užsitikrinti asmeninę gerovę. Antrasis – virsti siaurų verslo grupių interesus aptarnaujančiu savivaldybių, valstybės ir ES išteklių grobstymo bei šalies žmonių apiplėšinėjimo įrankiu, kokiu šiandien yra virtusios visos, be išimties, šalies partijos.
NS Vilniaus skyriaus susirinkimas pabrėžia, kad šiandien sprendžiamas ne tik vienos partijos likimas, bet ir platesnis klausimas – ar Lietuvoje dar įmanoma principinė, sąjūdinė politika, grindžiama atsakomybe tautai ir valstybei.
Rezoliucijos pabaigoje Vilniaus skyrius ragina Lietuvos visuomenę nepasiduoti politiniam cinizmui, o NS narius – atsakingai įvertinti partijai iškilusį pavojų: ši kryžkelė yra ir NS, ir kiekvieno jos nario asmeninio apsisprendimo akimirka – UŽ ar PRIEŠ LIETUVĄ.
Pridedama rezoliucija (žemiau)
Lietuvos visuomenei ir Nacionaliniam susivienijimui
NACIONALINIO SUSIVIENIJIMO
VILNIAUS SKYRIAUS SUSIRINKIMO
REZOLIUCIJA
2026 m. sausio 10 d.
DĖL POLITINĖS PADĖTIES PARTIJOJE IR VISUOMENĖJE
Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau girdimi raginimai stoti į Nacionalinio susivienijimo gretas. Dar visai neseniai būtume galėję besąlygiškai sveikinti tokį pasirinkimą kaip pilietinio ir politinio brandumo ženklą. Tačiau esamomis aplinkybėmis laikome būtina pabrėžti, kad bet koks kvietimas jungtis prie politinės organizacijos, o ypač asmeninis apsisprendimas tai padaryti, privalo būti grindžiamas aiškiu atsakymu į esminį klausimą – kokią politinę tapatybę, kryptį ir misiją ši organizacija šiandien realiai įkūnija, kam ji faktiškai tarnauja ir kam pasiryžęs tarnauti pats apsisprendęs asmuo.
Šiandien Nacionalinis susivienijimas (NS) atsidūrė raidos kryžkelėje. Po 2025 m. rugsėjo 6 d. įvykusio neteisėto dalies NS narių susibūrimo, pavadinto neeiliniu NS suvažiavimu, partija suskilo į dvi ideologiškai skirtingas organizacijas. Teisingumo ministerijai patvirtinus vadinamojo suvažiavimo nutarimus vyksta teisminis ginčas dėl renginio ir jame priimtų sprendimų teisėtumo. Tačiau bet koks teismo sprendimas tik juridiškai įtvirtins nebeįveikiamą ideologinę ir politinę takoskyrą tarp sąjūdinės prolietuviškos ir nomenklatūrinės probriuseliškos Nacionalinio susivienijimo srovių/krypčių.
Sąjūdinė partijos tapatybė
Nacionalinis susivienijimas buvo įsteigtas kaip sąjūdinio tipo politinis sambūris. Jis išsikėlė sąjūdinio masto tikslą – išsaugoti lietuvių tautą ir Lietuvos valstybę Europos Sąjungos centralizuojančios integracijos ir globalistinės tautų niveliacijos bei nacionalinių valstybių suvereniteto likvidacijos sąlygomis.
Išsikėlusi tokį tikslą, partija apsibrėžė savo ideologinę tapatybę ir politinį kursą – ji įsipareigojo veikti kaip nesisteminė, nekonformistinė politinė jėga, siekianti prikelti tautą naujam nacionaliniam atgimimui ir susigrąžinti Europos Sąjungos uzurpuotas suverenias Lietuvos valstybės galias.
Nacionalinio susivienijimo politinė tapatybė ir kryptis nuo pat pradžių buvo aiškiai apibrėžtos – partija steigėsi ir veikia kaip lietuviškas nacionalinio išsivadavimo sąjūdis, formuojamas XXI amžiaus geopolitinių ir civilizacinių realijų kontekste.
Vykdydamas tokią misiją, NS tapo dešimtmečius šalį valdančių ir ,,globalią Lietuvą“ statančių partijų ir jų formuojamų valdžių nuolatinio priešiškumo bei dirbtinai kuriamų kliūčių veikti taikiniu. Faktiškai partija buvo priversta veikti pusiau legaliomis sąlygomis. Nuo pat savo įsikūrimo NS patiria nuolatinį valdžios spaudimą, informacinę blokadą žiniasklaidoje, partiją sistemingai stengiamasi marginalizuoti ir jai net kildavo tiesioginė represijų bei galimo uždraudimo grėsmė. NS susidūrė su sunkumais ir pavojais, kurie yra tipiški visų laisvės sąjūdžių patiriami išbandymai. Būtent tai paprastai lemia tokius sąjūdžius lydinčias vidaus įtampas ir konfliktus, peraugančius į krizes ir skilimus, o neretai – ir atviras išdavystes bei visišką žlugimą.
Tokios lemties neišvengė ir NS – daliai partijos narių sąjūdinė, nekompromisinė kova už tautos ir valstybės išlikimą pasirodė pernelyg pavojinga asmeninio saugumo ir gerovės požiūriu. Be to, ji tapo kliūtimi greitai ir lengvai patekti į valdžią bei pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis ,,susitvarkyti gyvenimą“, tai yra praturtėti.
Per rinkimus šiems lūkesčiams neišsipildžius, NS gretose galutinai išryškėjo atvirai juos puoselėjusių, todėl nusivylusių ir palūžusių partijos narių idėjiniai bei praktiniai siekiai atsisakyti sąjūdinės partijos tapatybės ir radikaliai keisti politinį kursą. Buvo pasirinkta konformistinė tolesnės NS raidos ir veiklos kryptis – integracija į kolonijinio tipo, nesuverenios Lietuvos administracinės teritorijos vietinių politinių partijų sistemą.
Sumanymą pakeisti NS politinį kursą buvo galima įgyvendinti tik partijos vidaus perversmo keliu. Tam buvo surengtas jokio dalykinio ar teisinio pagrindo neturėjęs narių susibūrimas, pavadintas „neeiliniu NS suvažiavimu“, kurio vienintelis tikslas buvo nušalinti sąjūdinės politinės kovos kursą suformavusią ir jo nuosekliai besilaikiusią partijos vadovybę. Perversmo iniciatorių ir organizatorių branduolį sudarė partijai priklausę jaunimo sambūrio „Pro Patria“ ir NS Kauno skyriaus nariai, idėjiškai artimi konservatoriams ir siekę paversti NS „konservatyvia dešiniąja“, satelitine TS-LKD partija.
Tiesiogiai neteisėtą ,,neeilinį suvažiavimą“ perversmą organizavo ir jam vadovavo V. Sinica ir A. Simutis, padedami grupės aktyviausių talkininkų – M. Parčiausko, A. Paugos, A. Katutės, D. Vanharos, I. Drupienės, S. Kaunelio, A. Makausko, P. Stonio, J. Švagžlio, A. Venčkausko, E. Urniežiaus, K. Jarašiūno, D. Stakišaičio, V. Poderio, J. Survilos, A. Laugalienės, T. Skorupskio, G. Ambrazevičiaus, J. Laučiūtės, R. Žeko, V.Uksienės, L. Stankevičiaus, L. Karpavičiaus ir kai kurių kitų partijos narių, vykdžiusių agresyvią ir cinišką
NS vadovybės puolimo ir šmeižimo kampaniją. Ši kampanija savo metodais ir brutalumu iš esmės niekuo nesiskyrė nuo vykstančios akcijos ,,Šalin rankas nuo žodžio laisvės“. NS nariai buvo raginami atvykti į ,,neeilinį suvažiavimą“ melo ir šantažo metodais, balansuojančiais ant nusikalstamų veikų ribos. Jie buvo kviečiami ,,gelbėti partiją“ bauginant menama grėsme jai subyrėti ir žlugti panašiai, kaip LRT vadovybės gynėjai ragina ,,ginti žodžio laisvę“, kuriai niekas negresia.
Šis NS narių priešinimo ir organizacijos griovimo metodas, anksčiau sėkmingai taikytas prieš visas Lietuvoje mėgintas kurti patriotines politines partijas, pasirodė esąs veiksmingas. Melu ir apgaule, šiurkščiai pažeidžiant partijos Įstatus, 2025 m. rugsėjo 6 d. buvo sušauktas neteisėtas dalies NS narių susibūrimas, pavadintas „neeiliniu suvažiavimu“. Jo metu buvo nušalinta partijos vadovybė ir, daugeliui susirinkimo dalyvių to net nesuvokus, pakeista organizacijos ideologinė tapatybė bei politinis kursas.
Sąjūdinės misijos ir programinių tikslų išsižadėjimas
Nacionalinis susivienijimas virsta tipine nomenklatūrine partija, įsiliejančia į konformistinių ir kolaborantinių Lietuvos duobkasių partijų – tautos naikintojų ir valstybės griovėjų – gretas, ir išsižadančia savo sąjūdinės misijos bei programinių tikslų.
Svarbiausias ir kartu ryškiausias pakeistos NS ideologinės tapatybės bruožas – Teisingumo ministerijos formaliai pripažintos rugsėjo 6 d. sudarytos vadovybės pastangos sąjūdinę nacionalinio išsivadavimo jėgą apibrėžti ir pertvarkyti į „dešiniąją konservatyvią“ partiją, kuri gali egzistuoti ir efektyviai veikti tik iš tiesų suvereniose valstybėse. Lietuva nepriklauso klubui tikrai suverenių valstybių, kurių piliečiai gali laisvai pasirinkti jiems priimtiną šalies politikos kryptį ir kuriose ideolog nės partijų tapatybės bei takoskyros yra ne deklaratyvios, bet įgyja realią prasmę būdamos įgyvendinamos kaip konkretūs vidaus ir užsienio politikos pasirinkimai.
Kartu įvyko esminis politinio kurso pokytis: deklaruojamas siekis ginti tradicines vertybes buvo atskirtas nuo tikslo susigrąžinti valstybę. Tačiau ginti tradicines vertybes dabartinėje Lietuvoje, kuri yra nesuverenus ir politiškai neįgalus tas vertybes iš principo neigiančios Europos Sąjungos administracinis darinys, yra iš esmės neįmanoma. Todėl NS politinio kurso pakeitimas neišvengiamai veda partiją į idėjinę ir veiklos aklavietę – ji atsidūrė „pragmatiško“ sisteminio nomenklatūrinio formaliai įregistruotos vadovybės konformizmo ir
piliečiams apgaudinėti skirto „vertybinio“ utopizmo spąstuose. Nedrįstanti priešintis tradicines vertybes griaunančioms ideologinėms Europos Sąjungos direktyvoms, formaliai įregistruota NS vadovybė apgaudinėja partijos narius ir visuomenę tuščiais pažadais jas ginti puikiai suprasdama, kad Lietuva gali mesti iššūkį Briuselio ideologiniam diktatui tik aklai nesilaikydama ES teisės normų ir veikdama kaip suvereni valstybė.
Dėl to nomenklatūrinė, V. Sinicos vadovaujama NS dalis, veikianti visos partijos vardu, tampa intelektualiai ir politiškai neįgali atvirai bei drąsiai reikšti NS poziciją esminiais Lietuvos padėties ir išlikimo klausimais. Ji konformistiškai vengia ir bijo imtis realių sąjūdinių politinės kovos veiksmų, galinčių iš esmės keisti dešimtmečius visų šalies valdžių įgyvendinamą „globalios Lietuvos“ kūrimo strategiją.
Atsisakiusi siekių išsaugoti tautą ir susigrąžinti valstybę, Nacionalinio susivienijimo partija apskritai nebegalėtų būti politinė organizacija tikrąja šio žodžio prasme. Ji neišvengiamai virstų ,,Lietuva“ vadinamos teritorijos viešojo administravimo ir jos gyventojų poreikių vadybos agentūra.
Tokia sąjūdinės misijos išsižadėjusi ir tautos bei valstybės jauseną praradusi organizacija taptų dar viena klanine interesų grupe greta kitų Lietuvoje veikiančių, partijomis besivadinančių panašių oligarchinių politinio verslo klanų.
Ji galėtų tarnauti tik dviem tikslams, nes jokiai tikrai politinei ir valstybinei misijai tokia organizacija yra paprasčiausiai neįgali ir netinka. NS būtų pasmerkta eiti kitų, tų pačių dviejų tikslų siekiančių, Lietuvos partinių klanų pramintu keliu. Pirmasis tikslas būtų toks – tapti priemone keliems jos nariams patekti į valdžią ir užsitikrinti asmeninę gerovę. Antrasis – virsti siaurų verslo grupių interesus aptarnaujančiu savivaldybių, valstybės ir ES išteklių grobstymo bei šalies žmonių apiplėšinėjimo įrankiu, kokiu šiandien yra virtusios visos, be išimties, šalies partijos.
Taigi šiandien sprendžiamas ne vienos politinės organizacijos likimas. Sprendžiamas klausimas, ar Lietuvoje dar įmanoma principinė, sąjūdinė, lietuvių tautos ir valstybės interesais grindžiama politika, ar visos politinės iniciatyvos neišvengiamai bus paverstos sistemos aptarnavimo ir valdžios bei išteklių dalybų įrankiais.
Nacionalinio susivienijimo patirtis atskleidžia, su kokiu pasipriešinimu ir kokiomis kryptingomis destrukcijos priemonėmis susiduria kiekvienas bandymas kurti tikrą politinę alternatyvą. Tai perspėjimas visiems, kurie tiki, kad Lietuvos valstybingumas, tautos išlikimas ir politinis suverenitetas nėra utopija, bet reali galimybė suvokti save ir lietuvių tautą kaip istorinį, politinį ir moralinį subjektą, gebantį pačiam spręsti savo likimą.
Dėl to raginame Lietuvos visuomenę nepasiduoti politiniam cinizmui ir nepriimti kaip neišvengiamos normos suverenumo praradimo bei valstybės virtimo administruojama teritorija. Lietuvos ateitis priklausys nuo to, ar atsiras pakankamai piliečių, pasirengusių remti ir ginti ne patogią, bet tikrą politiką, grindžiamą atsakomybe tautai ir valstybei.
Nacionalinio susivienijimo situacija šiandien yra konkretus tokios atsakomybės išbandymas ir perspėjimas visiems – tiek visuomenei, tiek pačiai partijai. Todėl kviečiame Vilniaus skyriaus ir visus NS narius atsakingai įvertinti partijai iškilusį pavojų: ši kryžkelė yra ir NS, ir kiekvieno jos nario asmeninio apsisprendimo akimirka – UŽ ar PRIEŠ LIETUVĄ.
NS Vilniaus skyriaus narių susirinkimas
Skyriaus susirinkimo pirmininkas Almantas Stankūnas
Skyriaus susirinkimo sekretorė Eglė Lesniauskienė
LRT carienės G. gerai apmokamas skalikas Jakilaitis gina jos sostą ir supuvusią korumpuotą ONS (oligarchinę nomenklatūrinę santvarką) režimą….Jis politinės nomenklatūros pseudodiskusijas daro ne aptarti liberalkonsevatorių lagerio chunveibinų chuliganiškoms NUOLATINĖMS pastangoms trukdyti NA žmonių susitikimams su rinkėjais ar žodžio laisvės realiai būklei LRT ir šalyje. Jis akivaizdžiai bando juodinti NA lyderį ir šią partiją, visaip skaldyti, silpninti koaliciją TS lagerio ir jo darbdavės interesų naudai.. Šlykštus carienės samdinys ir juodi jo tikslai, o šalies žmonių nuotaikos ,lūkesčiai ir bėdos ar ūkio ir ,,valdomos demokratijos” ir butaforinio valstybingumo problemos jam neįdomios. https://www.youtube.com/watch?v=nCLxcFuK8XE
Reikėtų šalyje kurti pilietinį judėjimą ,,Už demokratines reformas” su skyriais miestuose, nes kląstingam pronomenklatūrininkų ,,chaltūrininkų” sambūriui-judėjimui nėra jokios pilietinės organizuotos atsvaros. ,,Lovio” (t.y. tradicinių ) partijų savanaudiška korupciniam šėlsmui Seime ir pseudosavivaldoje nėra jokio organizuotų rinkėjų ,,apynasrio” , o realiai antinacionalinėje ir antivisuomeninėje Lrt nėra jokios realios nuomonių įvairovės ar sąžiningų, neužsakomųjų diskusijų .Be kompleksinių politinių reformų, be šeimininko teisių gražinimo Suverenui, ONS piktybinis vėžys pražudys butaforinio valstybingumo, ,,valdomos demokratijos” ir politinės tautos likučius…
Bet,koks žmonių darinys auga,plečiasi ir skylą į kitas kryptis.Panašiai,kaip medis turi kamieną ir šakas.Kamienas tvirtas,senesnis ,nepajudinamas ir juda lėtai,nepastebimai.Šakos plonesnės,jaunesnės,greitesnės,dažniau nulūžta,bet jos gyvybingesnės,visur šakojasi,plečiasi.Ar laikrodis rodo valandas lėtai,mėnutės eina,o sekundės bėga tekinos.Kaip ir šeimoje seni palaiko išmintį,tėvai tvarką,o vaikai bėga į visas puses.
Toks įspūdis, kad labai daug energijos ir laiko skiriama tarpusavio rietenoms ir menkinimui, kai tuo tarpu Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas dr. Audrius Valotka toliau gina Lietuvos Konstituciją ir Valstybinės kalbos įstatymą nuo galimų pažeidimų Šalčininkų rajone. Kur Nacionalinio susivienijimo palaikymas? Skaičiau , kad Vilniaus rajone ir toliau dalis tėvų turi didelių sunkumų mokyti savo vaikus valstybine lietuvių kalba- berods Vilniaus rajono taryba galimai ir toliau nesteigia pakankamo skaičiaus naujų mokyklų, kuriose mokoma valstybine lietuvių kalba.. Kur Nacionalinio susivienijimo pareiškimas dėl tokios padėties?
Pareiškimas po pareiškimų, ar tai kažką keičia? Kiek jų jau buvo, todėl neteko reikšmės ir tikslo, eilinį kartą vėl kažką parašyti.
Turiu omenyje NS kreipimąsi į Lietuvos prezidentą, Lietuvos Vyriausybės ministrę pirmininkč, Konstitucinė teismą šiais klausimais.
Atsiprašau, patikslinu- į Konstitucinį teismą.
Radžvilo ir Stankūno politinis kursas jau seniai pakrypo kiton pusėn, dar nuo anos vasaros, kai Sinica pasisakė apie baltarusių opozicijos neveiksnumą. Tada Stankūnas, Radžvilas į vieną dūdą ėmė groti su liberalais, Juknevičiene iš TS-LKD, būtent šie veikėjai pradėjo ginti Tichanouskių kompaniją. 😀
Kitas atvejis, kai Stankūnas su Radžvilu kritikavo „Žygio už gyvybę” eiseną, taip susilygindami su Laisvės partija. 😀 Tai koks gali būti Stankūno kompanijos politikos kursas, kai jis pats išsižada savo senesnių šūkių, bet pradeda šnekėt priešingai, negu Sinica? Tiesiog Radžvilas ir co eiliniai išdavikai ir parsidavėliai..kad tik priešingai pasisakyt, nes Sinica buvo už.
Smėlio dėžėje,iš vakarų atneštoje demokratijoje vaikams galima laisvai pasižaisti iki tam tikros ribos,kurti visokias smėlio pilis partijas,susivienijimus,(ne)priklausomus sąjūdžius,sambūrius.Bet kai vaikai sumano perlipti su savo jiems didelių dėdžių,prižiūrėtojų duotais demokratiniais žaislais ir pažaisti pagal save,perlipti jiems nubrėžtas ribas,susikurti kažką savo,truputi užaugti,subresti.Tai ateina demokratijos darželio prižiūrėtojas ir neklaužadas vaikučius pastato į vietą:).Žėk katrie vaikai buvo geri ir nesiožiavo,tiems ir kėdę minkštesnę,saldainių dėdės davė.Kam visa ta nepriklausoma vaidyba,jūs gi patys gerai žinote,kad tauta neturi savyje tiek dvasios jėgos galios,sąmoningumo,gudrumo kiek turi kokia Vengrija,ar Lenkija žaisti jau ne briuselio atneštais vaikų žaislais,o tėkšti tuos žaislus briuselio marksistams globalistams į veidus.
Trūkt už vadžių vėl nuo pradžių ..
1 tai neelinio suvažiavimo metu galėjo ale „apgaulės būdu” sušauktieji, nebalsuoti už kitos vadovybės išrinkimą, niekas jiems pistoleto nelaikė prie galvos 😀
2 nesistemininkai kreipėsi į teismą.. 😀 teismas jau savaime yra sistemos dalis. 😀
3 nuo kada partijos mažuma sprendžia ir diktuoja daugumai 😀
Ir gal jau baigsite rašinėti savo balalaikas, neturite ko veikti žiūriu.
Pritariu Jums. Pati dalyvavau neeiliniame partijos suvažiavime ir žinau, kad ten dalyvavo protingi, savarankiškai mąstantys žmonės, niekas nedarė jiems jokio spaudimo balsuoti vienaip ar kitaip. Kai buvo klausimas dėl Radžvilo atšaukimo iš partijos pirmininko pareigų, viena moteris balsavo prieš ir jos balsas buvo įskaičiuotas, nes taip veikia demokratiniai rinkimais, dar buvo keli klausimai, kur irgi ne visi nariai balsavo vienbalsiai ir matėsi nuomonių skirtumas. Radžvilo palaikytojai ne tik nedalyvavo neeiliniame partijos suvažiavime, bet nesiruošia dalyvauti ir eiliniame, kuris vyks vasario mėnesį, nes, anot Stankūno, jį organizuoja neteisėtai išrinkta partijos vadovybė.
Sinicos suvažiavimas neteisėtas. Nes Sinica neturėjo teisės jo organizuoti.
Neteisėtame Sinicos neeiliniame suvažiavime nebuvo partijos narių daugumos.
Neatsibodo meluoti? 😀 Bet gi jūs nebuvot, tai nekliedėkit, nes nematėt. O ir kitaip nebūtų registravusi TM.
,,Nacionalinio susivienijimo krizė įgauna atvirą formą”
Manęs nenorėjote klausyti… taip jums ir reikia…
Neklausė radžvilistai nei Valytuvo, nei GOJAUS, nei Rusteikos, nei Vytauto Vyšniausko.
Ir turi, ką turi.
Partijos kryžkelė tik Stankūno galvoje, NS nariai seniai pasirinko su kuo nori eiti, bet Stankūnui, kaip kuolu tašyk per galvą, jis to nesupranta arba arogancija per didelė, kad suprastų.
Klausimėlis „lyderiams” : Ar vardan Lietuvos gali būti antras?
Šito paklausk Sinicos.
Senuk, Černauskai, tai paklausk Radžvilo, nes Sinicą partijos nariai jau pasirinko, bet ne Radžvilą. 😀
Šiuo momentu Lietuvos valstybei ir tautai didžiausia grėsmė yra Rusija. Ją vieni nepajėgtume nukariauti. Tad pirmasis tikslas apjungti visas Europos kariuomenes su vienu vadu turinčiu galia bet kada įsakyti ar gintis ar pulti. Tam būtina ir bendra užsienio politika ir kai kurie kiti tvarkymosi sutarimai. Dėl „vertybių”manytina nebūtina visų sutarimo. Katra gi partijos dalis už pasiruošusia ginti Europą ir gelbėti nuo priešo Ukrainą?
Didžiausia grėsmė karo nugalėtojai, kurių Didžiojo Trejeto paktas nepanaikintas – sutartis tebeveikia ir sąjungą tvirta kaip niekad. Trečią kartą planuoja vėl kartu galabyt galimą būsimą konkurentę Europą. Pastebėti rimti konkurentai dar lopšyje uždusinami. Pakartoti Europos pavertimą griūvėsiais, pelenais, kaip toje dainoje „Zu Asche, zu Staub. Dem Licht geraubt, doch noch nicht jetzt”. Dar palaukit, nes stebuklas laukia, kai vėl Europa bus pakartotinai nukariauta ir naujai perdalinta.
KODĖL AŠ GAUNU IŠ KAŽKOKIO TAUTOS FORUMO KAŽKOKIAS RAŠTLIAVAS. KAS ČIA NUTEKINO MANO EL.PAŠTĄ? JIEMS JOKIO SUTIKIMO AŠ NEDAVIAU, KAD GALĖTŲ MAN SIUNTINĖTI INFORMACIJĄ????
Gražu pažiūrėti kiek čia subėgo konservatorių trolių ir draugo Sinicos fanatų….Jeigu ger.b Vytautas Radžvilas toks apgailėtinas ir niekam tikęs senas intrigantas, ko jūs jaudinatės, kam liejate tulžį kibirais? Kažkaip nelogiška…nors šiems veikėjams logika svetimas dalykas…Kai kas tvirtina, kad draugo Sinicos ir jo kompanijos reitingai…Tikrai? Ir kurgi tai matosi? Gal Facebook’e?, bet rinkimai vyksta ne virtualioje erdvėje , o realybėje…Taip, kad dar ne vakaras, bus rinkimai tada ir pažiūrėsim….Istorija kaip draugas Sinica pakliuvo į Seimą „laimėdamas”prieš ne paskutinę konservatorių kandidatę labai sakyčiau banali….Jeigu Judas už iždavystę gavo 30 sidabrinių, tai Sinica už analogišką veiksmą gavo seimūno mandatą….Judas baigė nekaip, gali būti, kad draugui Sinicai irgi baigsis nekaip politiškai…Kažkodėl draugo Sinicos fanatai vietoj argumentų naudoja žeminančius epitetus ir įžeidinėjimus…Ką gi galiu tik konstatuoti, kad „naujasis NS lyderis” ir jo aplinka verti vienas kito…
Pirma pažiūrėk kokie žeminantys epitetai ateina iš Radžvilo aplinkos, po to baksnok į kitus. 😀
Tovaryšč Sigitas, jau ne pirmą kartą pradeda savo komentarą tais pačiais žodžiais….matyt pritrūkote žodžių, kad susirinkę palaiko ne vien Radžvilo pusę :))) Be pavydo tovaryšč Sigitai, Radžvilo niekas nei karto ir nebuvo įtraukę į apklausas, tad reitingas visiškas minusas …taip, kad Sinica vis tiek labiau žinomas, gali neigt kiek tik tinkamas.
Būtent iš V. Sinicos nei jo aplinkos neteko girdėti nei piktinimosi, nei priekaištų, o šis straipsnis ir kiti ankstesni – jų tikrai nepavadinsi korektiškais, Kaltinimus V. Sinicai išgirdau tada, kai paaiškėjo kad jis laimėjo vienmandačius rinkimus. Tai galima pavadinti tik kaip pavydą.
Iki neeilinio suvažiavimo V. Sinicos aplinka virš metų laiko šlykščiausiais būdais NS viduje dergė pagrindinius dirbančius partijos narius. V. Sinicai tai tiko. Likus pusmečiui iki neteisėto suvažiavimo nustojo slapstytis ir pats Sinica. Įsijungė į dergiančiųjų chorą atvirai.
Pavardinkite, kas ir kur tie jūsų dirbantys? Ką nudirbot? 😀 😀 Sinica viešai niekada nenešė skalbinių iš partijos vidaus, kai tai darė radžvilėnai, bet jeigu patys pradėjot dergti, tai kiek galima leist šikt ant galvos.
Radžvilas, Stankūnas, Černauskas, Šapalas ir kt. va tokie balvonai ir atbaidė rinkėjus nuo partijos – agresyvūs, puolantys oponentus, nepriimantys kritikos. Visai kaip TS-LKD partijos kai kurie nariai, nemokantys bendrauti ir įžeidinėjantys kitus. Labai gerai, kad tokie padėti į paraštes veikėjai, kenkiantys ir partijai, ir apskritai politikai, nes gavę valdžią net nežinotų ką su ja daryti.
Iš tikrųjų gyvename apgaulingoje regimybėje, kad balsavimui turime pasirinkimą. Po teisybei, už kokią partiją bebalsuotum, jos visos vykdys tą pačią šaliai pražūtingą politiką. Sakysim, šis teiginys – netiesa. Bet pažvelkime į 35-ių metų Lietuvos politinę istoriją, kuri tai patvirtina faktais. Tas ir nutinka kiekvienai partijai, patekusiai į seimą. Teisingas ir šios rezoliucijos teiginys apie siekiančius patekti į valdžią NS perversmininkus. Kas ten patenka, prieš ES ideologinę diktatūrą nekovoja, o gi todėl, kad už jos palaikymą mokami pinigai, ir valdžia įgauna pastovumą. Vadinasi, patekus į valdžią pagrindinis siekinys – politinis bei medžiaginis komfortas ir mėgavimasis valdžia. Kas priešinsis suvereniteto atėmimui iš Lietuvos, jeigu veikiant atvirkščiai laukia sotus ir užtikrintas gyvenimas, ir dargi esant valdžioje, arba opozicijoje. Bet svarbiausia ramybė, sotumas ir susireikšminimas. Juk gyvename tik vieną kartą.
Labai gera komentaro pradžia. Pirmi penki sakiniai, iki tos vietos, kur atsiranda „NS perversmininkus”. Po to jau seka visiški blėniai.
Ir kas priverčia visų partijų narius balsuoti už pražūtingą Lietuvai politiką? Labai geras klausimas, į kurį puikiausiai galėtų atsakyti V. Radžvilas, V. Sutkus, jei tik prabiltų.
Pvz. kas priverčia Rakutį balsuoti už LGGRTC žlugdymą ir Širinskienės katiną??? Tikrai nemanau, kad priverčia kokios tai premijos rakučiams ar jų meilė Lietuvos finansams. Tai kas priverčia? Baimė, šantažas, skeletai spintoje?
Priverčia Kapsukės diplomas, mokslinis laipsnis ir visos kitos karo nugalėtojų jiems teikiamos malonės ir privilegijos, be kurių neturėtum nei babkių (Katrikių Antrųjų), nei meilužių. Juk visuotinai žinoma, kad istorijos mokslo Lietuvos univerkėse nėr, išskyrus išgalvotos istorijos ir nebūtos tikrovės dezi propagandos meną, meodikas ir kitus runkelių apgaudinėjimo triukus pagal Pasaulio melo propagandos tėvelį – E.Bernays’ą. Tad jie negalėjo balsuoti kitaip – tik už LGGRTC supartalinimą.
Na, tai kiek tų susivienijimų dar liko? Du, trys ar keturi? Kas galite paaiškinti? Kiek tų patriotinių partijų apskritai ant tos 2 milijonų tautos?
Agailėtini esate. Susitaikykit su pralaimėjimu ir gyvenkite toliau. Nesidarykite gėdos. Jau tampate viešu pajuokos objektu.
Reikia pagaliau suvokti, kad čia nėra nei laimėtojų, nei pralaimėtojų. Čia ne bėgimo varžybos, o politika. Jei kas ir pralaimi čia, tai visa Lietuva. Nesutaikomai suskaldyta vienintelė už Lietuvos išlikimą kovojusi partija. Ne gi tai taip sunku yra suprasti, gudruoliai? O dedatės dideliais politikos žinovais. Tiek prof. V. Radžvilas, tiek kiti NS kūrėjai ir bendražygiai gali puikiausiai gyventi ir be jokios partijos, ką ir darė anksčiau. Bet žmonės bandė ką nors daryti, organizuoti patriotinių lietuvių likučius, kad išgelbėti Lietuvą nuo galutinio sunaikinimo. Bet ir čia atsirado švonderių vaikigalių, egoistų ir menkystų, kurie sumanė pasimėgauti politine veikla ir susikurti sau patogesnį gyvenimą. Nelabai tai sekasi, nes trūksta išminties, gyvenimiškos patirties ir galop padorumo, o skaldyti ir griauti, koneveikti kitus, partijos kūrėjus ir darbščiasias partijos bitutes gali kiekvienas kvailys. Tam daug proto nereikia. Tą Sinicos vaikigaliai ir daro. Nebus iš to ir jokios jūsų pergalės, tik pralaimėjimas kartu su visa Lietuva. Apgailėtinas vištakumas. Prasiplaukite akis, kol dar ne vėlu.
Valentinai, tai tegul baigia Radžvilas ir Stankūnas Leninu raštus cituoti (pvz., kaip šita rezoliucija). Gana isterikuoti. Sinica laimėjo vienmandatėje Vilniuje ir ne prieš bet ką. Jis turi tapti partijos vadovu būsimam rinkimų ciklui ir jis turi rinktis komandą tam.
Matom, kaip „puikiai” sekėsi Radžvilui tuos 5 metus, partija net niekam nežinoma, kaip buvo, taip ir buvo 5 metus, tik laikraštukus ir dalinti sugebėjote. :Dddd
Seneli, Valentinai, jūsų komunistiniai, partiniai pareiškimai seniai juokino liaudį, jokia čia ne veikla. Ir jeigu sugebate ateiti į žuvusio patrioto laidotuves su partijos vėliava ( net šito nesugebate įvertinti, kad tai ne vieta reklamuotis)
Ar ne laikas baigti dėl savo (buvusios NS vadovybės) nesėkmių kaltinti Sinicą ir naująją NS vadovybę? Juokingai atrodo. Jeigu jau taip susirūpinę esate Lietuva ir dar sąjūdį tebesapnuojate, tai pirmyn, padarykite taip, kaip padarė Sinica ir jo šalininkai, šaukite suvažiavimą ir išspręsite savo problemas, tik nebeverkšlenkite ir oponentų nebešmeižkite.
klaunas stankūnas nerimsta! :))
viskas, traukinys nuvažavo- ašaros ir snargliai nepadės!
Krizė yra šitų veikėjų galvose, o ne NS.
Rupūs miltai, jei patys kreipėtės į teismą, tai patys ir patylėkit, kol teismas nesibaigė.
Ir žinot, kuo man patinka Sinica ir visa naujoji vadovybė? Oponentų nekeikia, iš partijos neišmeta, etikos komisijoje nesvarsto, „kreipimųsi“ ar panašių paklodžių juokinga biurokratinio žargono parodija nerašinėja. Tiesiog nekreipia į oponentus dėmesio. Ir tai juos labiausiai siutina.
Be to, ir reitingai rodo, kad Sinica buvo teisingas pasirinkimas.
Sutinku, gera pastaba. O krizė yra šitų žmogelių galvose. Ir ši jų krizė pavirsta į diagnozę.
Paprasčiausiai teigiate netiesą.
D. Vanhara pastoviai grasina partijos nariams, kaip jiems iškels dešimttūkstantines bylas ir nuteis teisme. M. Parčiauskas platina raštus, kaip kreipsis į etikos komisiją dėl nepatinkančių partijos narių. Abu yra Sinicos pasirinkti sau pavaduotojai, nesiskaitantys su jokia etika.
Pats Sinica savo veiksmais neatsilieka.
Ne taip seniai reitingai rodė, kad Uspaskichas dar labiau „teisingas pasirinkimas”.
Gaidžio reitingai sąžinės nematuoja.
Tik jau neaiškinkite su savo morale. Radžvilas, Stankūnas su savo rašinėliais, šmeižtais, pagieža ant Sinicos aplinkos jau metus laiko paralelinėje visatoje gyvena. Stankūnas grasina visiems, net ne partijos nariams, viešai teismais jau seniai – gera žodžio laisvė net klausimo užduot jam nebegalima.
Ta pati Laučienė ant Sinicos šmeižtingus laiškus rašė. Gera jūsų radžvilistų šutvė..žemaitaičio principu dirbate – kiršinate visus, šmeižiate.
Pas mus viskas suskaldoma ir prikuriama po tuo pačiu vienu pavadinimu, kad žmonės nebesusigaudytų, po kelias partijas. Kelios krikščionių partijos ir taip pat jau keli susivienijimai, ir t.t., ir kada tai baigsis? Taip tyčiojamasi iš vyresnio amžiaus rinkėjų – nuolat apgaudinėjami.
100 %.
Pritariu 100 %.
Radžvilo mužikai, turėkite nors kiek savigarbos, dauguma partijos narių yra už Sinicą ir laikas tą suprasti! Nepatinka, organizuokit suvažiavimą ir išsirinkit tą, ką reikia.
Už ‘Radžvilo mužikus’ gavai + 23.
Ant manęs ir už padoresnį išsireiškimą maišė su žemėm… cha cha cha…
Tu esi pats didžiausias mužikas ir žmogus be padorumo. Pasirašinėji svetimais vardais ir bandai sukurti neigiamą įvaizdį padoriems žmonėms. Tai čia labai sąžininga ir nemužikiška? Ir čia tokių ne vienas.
O tu savo vardu rašai, ar Valentino Judaškino? :))))
Pavyduoliai pradėjo pūtotis, kai Sinicos reitingai ėmė augti kartu su partija.. 😀 neadekvatiems senukams laikas į pensiją su savo rašinėliais 😀
Seniai keliskart rašiau, kad NS vadovybės elgesys sugriaus NS.
O man atrodo, kad krizę patiria ne NS, o intrigantai, nesugebantys suvokti realybės ☺
Na ir išlindo yla iš maišo. Prasiplauk akis, apsidairyk aplinkui, o jau tada kalbėk.
Jonuk, tu prasiplauk nosį, nes nuo pat ryto jau vartojęs