Audrius Bačiulis. Hibridinis karas prieš politinį oponentą

Dabar pasakysiu „Kap dzievulis nuo kalniuko“:

Taigi, konservatoriai nutaria pradėti prieš savo pagrindinį politinį oponentą patį tikriausią hibridinį karą pagal klasikines kairiojo radikalo Saul Alinsky instrukcijas (labai gerai Valdas Sutkus aprašė savo pastarajame poste FB).

Politinis oponentas nepasimeta, nežaidžia pagal jam primetamas taisykles, vietoje to ryžtingai panaudoja fizinę jėgą, taip sugriaudamas visą hibridinio karo esmę ir prasmę – vesti karo veiksmus žemiau karo slenksčio, taip atimant užpultajam galimybę priešintis visa jėga „pagal tarptautinės teisės principus“.

Užpuolikai – skandalistai su mediniais byb… – išmetami lauk iš salės paprastuoju būdu ir susiduria su neplanuota tikrove – perspektyva po dar vieno politiko užpuolimo namo grįžti ne socialinių tinklų filmukų didvyriais, o su perskelta lūpa.

Todėl norinčių puldinėti „neonacius rudmarškinius žemdešrinius“ skaitlingumas staigiai krenta ir konservatoriai susiduria su dilema – eskaluoti karą iš hibridinio į atvirąjį, siunčiant prieš Žemaitaitį jau nebe nusmurgėlius tyrais debilų snukiais, o gerai fiziškai parengtus smogikus, kuriuos viešoje erdvėje niekaip nebepavaizduoti „politiškai aktyviu jaunimu“.

Arba eiti paverkti FB, kur visiems ant jų skersą dėti, išskyrus jų pačių fanatiškus rinkėjus.