Lenkijoje konfliktas dėl Konstitucinio Tribunolo tęsiasi.
Lapkričio 4 d. pasirodė pirmieji pranešimai apie galimas tiesiogines prezidento ir premjero derybas. Svarbiausia, jog niekas nemini, kodėl prezidentas atsisako priimti visų Seimo išrinktų teisėjų priesaikas.
2026 m. kovo 13 d. Seimas išrinko šešis Konstitucinio Tribunolo teisėjus. Balandžio 1 d. K. Nawrockis priėmė dviejų – Magdalenos Bentkowskos ir Dariuszo Szosteko – priesaikas. Kitų keturių teisėjų priesaikų jis nepriėmė.
Prezidento kanceliarijos vadovas Zbigniewas Boguckis aiškino, kad du teisėjai buvo reikalingi tam, kad Tribunolas turėtų įstatyme numatytą minimalų teisėjų skaičių, leidžiantį nagrinėti svarbiausias konstitucines bylas. Tačiau dėl likusių keturių teisėjų Prezidentas pareikalavo papildomų paaiškinimų. Jis kėlė klausimus dėl laisvų teisėjų vietų nustatymo, Seimo taikytos rinkimo procedūros ir naujų teisėjų kadencijų pradžios.
Prezidentūra nurodė, kad Nawrockis neprivalo automatiškai pripažinti kiekvieno Seimo sprendimo teisėtu, jeigu kyla rimtos abejonės dėl jo atitikties Konstitucijai.
Šaltiniai: Oficialus Prezidentūros 2026 m. balandžio 1 d. paaiškinimas; Venecijos komisijai pateiktų argumentų apžvalga.
Prezidentūra kreipiasi į prokuratūrą
Lapkričio 5 d. paskelbta, kad Prezidentūra rengia du pranešimus prokuratūrai dėl įvykių Konstituciniame Tribunole.
Pirmasis susijęs su galimu neteisėtu konstitucinės institucijos užvaldymu. Prezidento kanceliarijos vadovas Zbigniewas Boguckis teigia, kad aštuonių teisėjų susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai, nes teisę jį sušaukti turėjo Bogdanas Święczkowskis. Be to, Prezidentūra ginčija paties susirinkimo kvorumą.
Antrasis pranešimas susijęs su galimu fiziniu poveikiu prezidentui Nawrockiui per spalio 30-osios nakties susistumdymą Tribunolo pastate.
Tuo pat metu prokuratūra tiria ir priešingus kaltinimus – galimą smurtą prieš teisėjus Anną Korwin-Piotrowską bei Krystianą Markiewiczių.
Taigi dabar abi konflikto pusės siekia, kad priešininkų veiksmai būtų įvertinti baudžiamosios teisės požiūriu.
Tuo tarpu Anna Korwin-Piotrowska paskelbė, kad lapkričio 10 d. numatomas naujas teisėjų susirinkimas, kuriame bus svarstomi Tribunolo vidaus darbo taisyklių pakeitimai, įskaitant bylų paskirstymo tvarką.
Prezidentas ginčija ir teisėjo Maciejaus Bereko kvalifikaciją
Greta ginčo dėl keturių kovo mėnesį išrinktų teisėjų iškilo dar viena problema.
Rugsėjo 4 d. Lenkijos Seimas Konstitucinio Tribunolo teisėju išrinko Maciejų Bereką. Tačiau prezidentas atsisakė priimti jo priesaiką, motyvuodamas dėl įstatyme reikalaujamo nepakankamo teisinio darbo stažo – prezidentūros atstovai aiškina, kad nėra pakankamų įrodymų, jog Berekas turi būtiną dešimties metų teisinės profesinės veiklos stažą.
Berekas šiuos kaltinimus atmeta. Seimo kanceliarija taip pat pareiškė, kad jo išrinkimo procedūra buvo teisėta ir prezidentas neturi kompetencijos iš naujo vertinti Seimo sprendimo.
Tuo tarpu spalio 15 d. Nawrockis dar kartą pareiškė, kad negali priimti priesaikos, kol neišsklaidytos abejonės dėl minėto kandidato kvalifikacijos. Jis sukritikavo praktiką, kai išrinkti teisėjai priesaiką duoda Seimo maršalkos akivaizdoje, tuo tarpu įstatymas nustato priesaiką Lenkijos Respublikos prezidentui.
Venecijos komisija nepritaria prezidento pozicijai
Spalio mėnesį paskelbtoje Venecijos komisijos nuomonėje pabrėžiama, kad prezidentas neturi bendros kompetencijos peržiūrėti Seimo atlikto Konstitucinio Tribunolo teisėjų išrinkimo teisėtumo.
Komisija paragino Nawrockį nedelsiant priimti išrinktų teisėjų priesaikas. Jos požiūriu, prezidento atsisakymas neturėtų tapti priemone blokuoti parlamento konstitucinių įgaliojimų įgyvendinimą.
Tačiau joks tarptautinis teisės aktas nesuteikia Venecijos komisijai teisės spręsti už Lenkijos Konstitucinį tribunolą. Venecijos komisija gali vertinti Lenkijos teisės aktus ir teikti rekomendacijas, tačiau ji nėra nei Lenkijos Konstitucinis Tribunolas, nei virš nacionalinių konstitucinių institucijų stovintis teismas. Jos išvados neturi privalomosios teisinės galios, todėl negali savaime įpareigoti Lenkijos prezidento priimti Seimo išrinktų teisėjų priesaikas.
Lenkijos Konstitucijos 8 straipsnis aiškiai nustato, kad Konstitucija yra aukščiausias šalies teisės aktas. Jos 194 straipsnis numato, kad Konstitucinio Tribunolo teisėjus renka Seimas, o Tribunolo pirmininką ir jo pavaduotoją skiria Respublikos prezidentas iš teisėjų visuotinio susirinkimo pateiktų kandidatų.
Todėl esminis klausimas yra ne tai, ką rekomenduoja Venecijos komisija, bet ar prezidento atsisakymas priimti konkrečių teisėjų priesaikas turi pakankamą teisinį pagrindą pagal Lenkijos Konstituciją ir įstatymus.
Tokiu būdu Venecijos komisijos įsitraukimas į Lenkijos konstitucinę krizę kelia abejones dėl pačios Komisijos nešališkumo. Užuot apsiribojusi skirtingų ginčo šalių teisinių argumentų vertinimu, Komisija savo išvadoje palaikė vieną iš ginčo pozicijų – kad prezidentas Karolis Nawrockis privalo priimti Seimo išrinktų teisėjų priesaikas. Ši jos išvada objektyviai sustiprino Donaldo Tusko vyriausybės ir ją palaikančios parlamentinės daugumos poziciją. Tačiau tokios išvados negalima tapatinti su nešališko teismo sprendimu ar laikyti galutiniu Lenkijos Konstitucijos išaiškinimu.
Kai tarptautinė patariamoji institucija aiškiai palaiko vienos konstitucinio ginčo šalies teisinę poziciją, kyla pavojus, kad ekspertinė nuomonė viešojoje erdvėje bus naudojama ne ginčui teisiškai išspręsti, o vienos politinės pusės pozicijai sustiprinti.
Šiuo atveju Nawrockis tvirtina ginantis Konstitucijos viršenybę ir teisėjų skyrimo procedūrų teisėtumą, o Tuskas ir jį palaikantys teisininkai teigia, kad prezidentas neturi teisės blokuoti Seimo sprendimų ir taip trukdyti konstitucinės institucijos veiklai. Taigi, ar įmanomas kompromisas?
Premjeras Donaldas Tuskas pasiūlė prezidentui susitikti akis į akį ir aptarti galimybes sumažinti įtampą. Prezidentūra patvirtino, kad toks susitikimas galėtų įvykti po Nawrockio kelionės į Višegrado grupės valstybių vadovų susitikimą. Tačiau lapkričio 5 d. nebuvo patvirtinto susitarimo dėl teisėjų priesaikų ar Tribunolo vadovybės.
Šaltiniai: prezydent.pl; polskieradio.pl; businessinsider.com.pl; wydarzenia.interia.pl; euronews.com
