Žymaus teisininko komentaras apie padėtį Lenkijos Konstituciniame Teisme.
Perversmas Lenkijoje?
Hmm, ne taip viskas paprasta…
Na, taip, neteisėtas bandymas užimti Konstitucinį Teismą ir aiškiai neteisėtas vienos paskirtos bet neprisiekusios teisėjos pasiskelbimas nauja KT pirmininke, sekęs po teisinio pagrindo neturinčio esamo KT pirmininko nušalinimo atrodo kraupiai.
Bet gal apie viską iš pradžių.
2015 metais nauju Lenkijos prezidentu išrenkamas PiS narys ir šios Kačinskio partijos remiamas A. Duda.
Neužilgo įvyksta ir parlamento rinkimai, kuriuose triuškinamai laimi PiS.
Prieš pat Seimo rinkimus, kurių baigtis buvo iš anksto daugmaž aiški, buvę valdantieji kairieji Seimo rankomis paskiria kelis (berods tris) naujus Konstitucinio Teismo teisėjus, kuriems prisiekti ir pradėti eiti pareigas dar anksti, nes dar nesibaigė ankstesnės sudėties teisėjų įgaliojimai.
Mintis buvo tokia – kai ankstesnės sudėties atitinkamų narių įgaliojimai baigsis, šitiems naujai paskirtiems beliks prisiekti ir pradėti eiti pareigas.
Taip „gudriai“ iš naujai išrinkto Seimo buvo atimta galimybė pačiam nuspręsti kokie nauji teisėjai bus paskirti.
Panašiai buvo pasielgęs prezidentas J. Bidenas.
Tačiau prezidentas A. Duda tada pasakė žodžius, kurie kartojami ir dabartinio prezidento, kuriuos perėmė ir mūsų prezidentūra juos išgirdusi – prezidentas ne notaras, jo funkcija nėra automatiškai tvirtinti, jis pilnateisis teisėjų paskyrimo procedūros dalyvis ir pats sprendžia iš kurio teisėjo priesaiką priimti, taip suteikiant jam įgaliojimus veikti teisėjo pareigose, o iš kurio nepriimti.
Nuo tada prasidėjo ta velniava su Lenkijos teisėjais – gerais vieniems ir blogais kitiems.
Priežastis jau nebe tik priesaikos prezidentui ceremonija, bet nesiplėsiu – tik faktas, kad išplito ir į visus kitus teismus, teismai ir teisėjai pasidalino į aiškiai priešiškas ir kartu negebančias dirbti grupes, dėl ko su teisingumo vykdymu Lenkijoje yra košmaras ir neįsivaizduojami dalykai.
PiS pralaimėjus Seimo rinkimus ir į valdžią atėjus Tusko partijai, prezidentu buvo išrinktas nepriklausomas bet vis tiek dešinysis dabartinis K. Nawrockis.
Kuris pratęsė A. Dudos metodus ir nuosekliai blokuoja reikšmingą dalį Seimo naujai paskiriamų KT teisėjų, skelbdamasis „esu prezidentas, ne notaras“.
Pagal Lenkijos Konstituciją KT teisėjus skiria Seimas. Apie prezidento funkciją skyrimo procese Konstitucija nekalba.
Kad Prezidentas priima naujai paskirtų KT teisėjų priesaikas, numatyta KT įstatyme.
KT savo nutarime K 34/15 yra nagrinėjęs šį klausimą ir pasisakė, kad prezidento pareigos teisėjų skyrimo procedūroje svarbios, kad prezidentas neprivalo automatiškai priimti visų jam teikiamų teisėjų priesaikų, o sprendžia dėl jų savarankiškai.
Tiesa, nenagrinėjo ar gali atsisakyti priimti visų ar daugumos jam teikiamų teisėjų priesaikas, taip trukdydamas KT veiklą, vien tik tuo motyvu, kad teisėjai skiriami jam netinkančios sudėties Seimo. Arba išvis be motyvų.
Tai štai kokia padėtis susidarė.
Teisėjų kadencijos baigiasi, Seimas skiria naujus, o Prezidentas naujus paskyrimus blokuoja.
Vargu ar koks nors protingas Konstitucijos ar įstatymo aiškinimas gali tokią padėtį numatyti ir leisti.
Kad būtų dar įdomiau, Venecijos komisija savo 2026 metų išvadoje pasakė kad išeitis būtų apeiti tokį prezidento vykdomą blokavimą pvz., priesaikos Seimui būdu.
Nežinau kas čia šovė į galvą tai komisijai, juk tai contra legem, aiškiai prieš galiojantį įstatymą.
Nuo Hitlerio vyriausiojo teisininko Carlo Schmitto nusižiūrėjo, ar ką?
Tai jis aiškino, kad sudėtingose lemiamose situacijose tautos vadas nėra saistomas jokiais įstatymais, tik savo valia ir nuožiūra.
Žodžiu, bandymas užimti KT buvo grindžiamas gražia intencija atkurti išties rimtai trukdomą teismo veiklą.
Bet ar visos priemonės geros?
Ar taikytosios buvo tinkamos?
Matyt, šis klausimas dabar yra pagrindinis.
Šitas klausimas dažnai kyla stebint ir mūsų politikų veiklą.
Tokia tai pamoka ir mums.
Kita pamoka – KT politikų akimis tėra galios instrumentas, kurį būtina valdyti, kad turėtum visą reikiamą ir norimą galią savo rankose.
Ne kitaip ir pas mus, tik mūsų politinės sąlygos kiek kitokios.
