Jonas Nedzveckas
Įsiplieskęs aštrus konfliktas dėl Konstitucinio Tribunolo kontrolės Lenkijoje tęsiasi.
Kaip rašo portalas wiadomosci.onet.pl, konfliktas persikėlė į Varšuvos gatves, kur prie Tribunolo pastato vyko protestai, buvo sutelktos policijos pajėgos. Kilusi įtampa sukėlė abejones patimes policijos pareigūnams, kurių profesinė sąjunga pareikalavo viešai paaiškinti, ar policijos veiksmai atitiko įstatymus.
Penktadienio vakarą naujai išrinktų teisėjų grupė, vadovaujama Annos Korwin-Piotrowskos, ėmėsi veiksmų Tribunolo vadovybei pakeisti. Korwin-Piotrowska, kaip ilgiausią teisėjo darbo stažą turinti teisėja, buvo paskirta vadovauti Tribunolui.
Remdamasi bendrosios kompetencijos teismų sistemoje taikomomis drausminėmis nuostatomis, ji nurodė Konstitucinio Tribunolo pirmininkui Bogdanui Święczkowskiui nedelsiant nutraukti tarnybinių funkcijų vykdymą. Analogiškai buvo pareikalauta ir iš Tribunolo pirmininko pavaduotojo Bartłomiejaus Sochańskio.
Tribunolo interneto svetainėje pasirodė informacija, kad abiejų pareigūnų įgaliojimai sustabdyti.
Prezidentas Nawrockis nepripažįsta Korwin-Piotrowskos Konstitucinio Tribunolo teisėja, nes nėra priėmęs jos priesaikos.
Į Tribunolo patalpas įžengė policijos pareigūnai. Jie neleido protestuotojams ir daliai Lenkijos Respublikos Seimo narių patekti į pastatą. Policijos veiksmai sukėlė pasipiktinimą tarp protestuotojų ir opozicijos atstovų, kurie ėmė kalbėti apie prievartinį Konstitucinio Tribunolo kontrolės perėmimą.
Prezidentas nutraukė užsienio kelionę ir grįžo į Varšuvą
Sužinojęs apie įvykius, prezidentas Karolis Nawrockis priėmė skubų sprendimą nutraukti kelionę į Senegalą ir grįžti į Lenkiją.
Sugrįžęs Prezidentūros rūmuose jis susitiko, be kita ko, su Aukščiausiojo Teismo pirmuoju pirmininku Zbigniewu Kapińskiu, o naktį iš penktadienio į šeštadienį pats atvyko į Konstitucinio Tribunolo pastatą.
Tačiau net ir valstybės vadovas susidūrė su policijos užtvaromis. Jam teko apeiti policijos kordoną palei tvorą, kad galėtų patekti į Tribunolo teritoriją.
Pastato viduje įvyko tiesioginis prezidento ir Annos Korwin-Piotrowskos konfliktas. Nawrockis pakeltu balsu pareiškė, kad ji nėra Konstitucinio Tribunolo teisėja.
Prezidentas šiuos įvykius įvertino kaip konstitucinės tvarkos pažeidimą.
Išėjęs iš Tribunolo pastato jis paskelbė apie skubias konsultacijas su parlamentinių politinių jėgų atstovais, siekdamas aptarti susidariusią padėtį ir galimus krizės sprendimo būdus.
Šeštadienį, spalio 31 d., Navrockis surengė kelis susitikimus su parlamentinių frakcijų lyderiais. Per juos buvo svarstomi įvairūs pasiūlymai, įskaitant Konstitucinio Tribunolo veiklos atnaujinimą ir techninės vyriausybės sudarymą.
Tačiau ministras pirmininkas Donaldas Tuskas šiose konsultacijose nedalyvavo. Šeštadienio vakarą pasakytoje kalboje jis atmetė kompromiso galimybę.
Lenkijos žiniasklaidos apžvalgininkų vertinimu, tokia ministro pirmininko pozicija rodo, kad valdančioji stovykla neketina derėtis su prezidentu dėl Tribunolo sudėties ir sieks įtvirtinti dabartinės parlamentinės daugumos išrinktus teisėjus, nepaisydama prezidento atsisakymo priimti jų priesaikas.
Nors Bogdano Święczkowskio pašalinimas iš Tribunolo pirmininko pareigų gali susidurti su rimtomis teisinėmis ir institucinėmis kliūtimis, politikos apžvalgininkai neatmeta galimybės, kad valdantiesiems pavyks įgyvendinti savo tikslus.
Tribunolo pirmininkas pareiškė neketinantis trauktis
Sekmadienį, lapkričio 1 d., netrukus po 8.30 val., Bogdanas Święczkowskis vėl atvyko prie Konstitucinio Tribunolo pastato ir pareikalavo įleisti jį į vidų.
„Aš esu Konstitucinio Tribunolo pirmininkas. Niekas manęs neatleido iš šių pareigų ir negali atleisti. Tai buvo Lenkijos Respublikos prezidento sprendimas“, – pareiškė jis susirinkusiesiems.
Święczkowskis paragino prie pastato budėjusius policijos pareigūnus įleisti jį į Tribunolą ir nedalyvauti, jo žodžiais, „neteisėtoje uzurpatorių veikloje“.
„Neklausykite Annos Korwin-Piotrowskos, kuri nėra bendrosios kompetencijos teismo teisėja ir niekada nebuvo Konstitucinio Tribunolo teisėja. Visi jūsų atliekami veiksmai yra neteisėti. Jūs dalyvaujate neteisėtoje veikloje“, – policijos pareigūnams sakė Święczkowskis.
Jis taip pat paskelbė nuo šiol kasdien atvyksiantis prie Konstitucinio Tribunolo ir toliau reikalausiantis leisti vykdyti savo pareigas.
Policijos profesinė sąjunga prabilo apie pareigūnų baimę
Ypač didelio atgarsio sulaukė policijos profesinės sąjungos „Policijos solidarumas“ (lenk. Policyjna Solidarność) reakcija į įvykius prie Konstitucinio Tribunolo.
Šios 2024 metais įkurtos profesinės sąjungos Nacionalinės tarybos pirmininkas Jacekas Łukasikas kreipėsi į Lenkijos policijos generalinį komendantą Mareką Borońą, reikalaudamas viešai išdėstyti policijos vadovybės poziciją.
Łukasikas pažymėjo, kad įvairiuose policijos garnizonuose tarnaujantys pareigūnai reiškia abejones dėl policijos veiksmų Konstitucinio Tribunolo teritorijoje teisėtumo.
Pasak jo, policininkams kyla klausimų, ar dalyvavimas veiksmuose, kuriais galimai kišamasi į konstitucinės valstybės institucijos veiklą, neprieštarauja galiojantiems įstatymams.
„Šias abejones patvirtina pranešimai, kad Lenkijos Respublikos parlamento nariams buvo atsisakyta leisti patekti į Konstitucinio Tribunolo teritoriją, taip pat skandalinga situacija, susijusi su Lenkijos Respublikos prezidentu, kuriam teko brautis pro policijos kordoną ir kuris dėl to neteko tinkamos Valstybės apsaugos tarnybos apsaugos. Šie veiksmai policijos bendruomenėje sukėlė abejones dėl jų atitikties galiojantiems teisės aktams“, – pareiškė profesinės sąjungos vadovas.
Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad viešąją tvarką Varšuvoje užtikrinti buvo siunčiami jauni, mažai patirties turintys pareigūnai.
„Policijos pareigūnai, siunčiami vykdyti tarnybos užduočių į Varšuvą, daugiausia yra jauni pareigūnai, kurie, baigę bazinius mokymus, atlieka profesinės adaptacijos praktiką ir neturi pakankamai patirties užtikrinant viešąją tvarką tokių renginių metu“, – laiške generaliniam komendantui rašė Łukasikas.
Pasak jo, profesinė sąjunga sulaukia daugybės policijos pareigūnų šeimų klausimų. Pareigūnų artimieji nerimauja dėl savo vyrų, žmonų, sūnų ir dukterų sveikatos bei gyvybės, taip pat dėl galimos teisinės atsakomybės vykdant vadovybės įsakymus.
Łukasikas perspėjo, kad pareigūnai gali likti vieni, susidūrę su kaltinimais dėl nusikalstamų veikų, galimai padarytų vykdant viršininkų nurodymus.
Profesinės sąjungos pirmininko vertinimu, susiklosčiusi padėtis smarkiai pablogino policijos pareigūnų moralinę būklę ir gali paskatinti nepasitenkinimą tarnyboje.
„Bandymas motyvuoti juos vykdyti tarnybą remiantis vien tik procedūromis ir teisės aktais gali baigtis panašiai kaip 2018 ir 2021 metais, todėl valstybės vidaus saugumo lygis gali smarkiai sumažėti“, – perspėjo jis.
„Mūsų nuomone, politinė klasė sukūrė situaciją, kurios apskritai neturėjo būti. Deja, už dabartinę padėtį atsakingi asmenys neatsižvelgia į tai, kad politiniams ginčams pasibaigus policija ir toliau turės vykdyti savo kasdienę misiją – „Padedame ir saugome“, – pabrėžė Łukasikas.
Jis taip pat pažymėjo, kad „nė vienas policininkas ar policininkė nenori tapti politinių žaidimų dalimi“.
„Kiekvienas iš mūsų nori atlikti tarnybą vadovaudamasis principais, dėl kurių įstojo į policijos gretas, – tarnauti visuomenei ir jausti savo vadovybės paramą“, – pareiškė profesinės sąjungos pirmininkas.
Policijos generalinis komendantas: visi veiksmai buvo teisėti
Į profesinės sąjungos išsakytas abejones sureagavo Lenkijos policijos generalinis komendantas Marekas Borońas.
Sekmadienį, lapkričio 1 d., pareigūnams adresuotame laiške jis pareiškė, kad policijos veiksmai prie Konstitucinio Tribunolo buvo vykdomi laikantis visų teisinių ir etinių standartų.
Borońas pabrėžė, jog niekam, stebėjusiam penktadienio ir šeštadienio įvykius, neturėtų kilti abejonių dėl policijos buvimo būtinybės.
Pasak jo, pareigūnų užduotis buvo užtikrinti ne tik Konstitucinio Tribunolo pastato viduje esančių asmenų, bet ir tūkstančių prie pastato susirinkusių žmonių saugumą.
„Kaip policijos generalinis komendantas, visada vadovaujuosi įstatymais ir procedūrų skaidrumo principu. Niekada neleidau ir neleisiu, kad kuris nors iš jūsų, vykdydamas tarnybines pareigas, būtų nepagrįstai patrauktas teisinėn atsakomybėn“, – pareigūnus patikino policijos vadovas.
Aukščiausiasis Teismas skubiai šaukia teisėjų susirinkimą
Konfliktui plečiantis, į jį įsitraukė ir Lenkijos Aukščiausiasis Teismas.
Šeštadienio vakarą Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje buvo paskelbtas jo pirmojo pirmininko Zbigniewo Kapińskio įsakymas lapkričio 3 d., antradienį, 14 val., sušaukti neeilinį Aukščiausiojo Teismo teisėjų visuotinį susirinkimą.
Numatyta, kad susirinkime teisėjai aptars „grėsmes Lenkijos Respublikos konstitucinei santvarkai, ypač susijusias su demokratinės teisinės valstybės principo laikymusi, teismų nepriklausomumu ir tinkamu konstitucinių valstybės institucijų veikimu“.
Susirinkimo metu taip pat numatoma priimti rezoliuciją.
Kapińskis pažymėjo, kad dėl nepaprasto susiklosčiusių aplinkybių pobūdžio nesilaikyta įstatyme nustatyto septynių dienų termino pranešti apie teisėjų susirinkimą.
Tokio skubaus susirinkimo sušaukimas rodo, kad konfliktas dėl Konstitucinio Tribunolo jau apima ne tik valstybės vykdomąją ir įstatymų leidžiamąją valdžią, bet ir kitas teisminės valdžios institucijas.
Konstitucinės krizės baigtis lieka neaiški
Lenkijos politinis konfliktas pasiekė stadiją, kai skirtingos valstybės institucijos ir politinės jėgos nesutaria ne tik dėl Konstitucinio Tribunolo sudėties, bet ir dėl pačių sprendimų teisėtumo.
Prezidentas Karolis Nawrockis nepripažįsta dalies naujai išrinktų teisėjų įgaliojimų, Bogdanas Święczkowskis atsisako pripažinti savo nušalinimą, o valdančioji stovykla siekia įtvirtinti jos išrinktų teisėjų dalyvavimą Tribunolo veikloje.
Tuo tarpu policija, kurios pagrindinė pareiga – užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, atsidūrė tarp konfliktuojančių valstybės institucijų. Policijos profesinės sąjungos viešai išsakytos abejonės rodo, kad konstitucinis ginčas gali turėti pasekmių ir pačios teisėsaugos sistemos veiklai.
Artimiausiomis dienomis ypač svarbiu įvykiu taps lapkričio 3 d. šaukiamas Aukščiausiojo Teismo teisėjų susirinkimas. Jo priimti sprendimai gali turėti reikšmės tolesnei konstitucinio konflikto raidai.
Kol kas svarbiausias klausimas lieka neatsakytas: kas Lenkijoje turi galutinę teisę spręsti dėl Konstitucinio Tribunolo sudėties ir vadovybės, jeigu prezidentas, parlamentinė dauguma ir skirtingos teisminės valdžios institucijos nesutaria dėl viena kitos priimamų sprendimų teisėtumo?
Pagal wiadomosci.onet.pl
