Visuomenininkai: tautybės pagrindu leidus dokumentuose atsisakyti asmenvardžio įrašo valstybine kalba būtų supriešinta visuomenė ir pažeistas valstybinės kalbos konstitucinis statusas

Gruodžio 21 d. aštuonios visuomeninės organizacijos ir 40 žinomų visuomenininkų bei mokslininkų išplatino Seimo nariams skirtą pareiškimą „Dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečio asmens dokumentuose įstatymo“, kuriuo ragina atmesti tą dieną numatytą svarstyti Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektą XIIIP–535(2), kuriuo siūloma sudaryti sąlygas daliai Lietuvos piliečių atsisakyti vardo ir pavardės įrašo oficialiuose dokumentuose valstybine kalba.

„Jei būtų pritarta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (STTK) palaikomam projektui XIIIP–535(2), tai sudarytų prielaidas Lietuvos visuomenės susipriešinimui. Šio projekto nuostatos diskriminuotų Lietuvos piliečius tautybės pagrindu žmogaus teisių požiūriu: jis pažeistų Lietuvos rusų, ukrainiečių, žydų, gudų, kurių vien tik Vilniaus krašte gyvena per 30 tūkstančių, teises, nes jie savo asmenvardžių savais rašmenimis dokumente vis tiek negalėtų turėti. Tam mūsų Konstitucijoje ir įtvirtinta valstybinė kalba, kad visų tautybių žmonių galimybes suvienodintų“, – teigia Lietuvos žmogaus teisių asociacijos vardu pareiškimą pasirašęs šios asociacijos vadovas Vytautas Budnikas.

Visuomenininkai raginą Seimą pritarti alternatyviam projektui XIIIP-471, kuris, pasak jų, labiausiai atitinka „Nepriklausomos Lietuvos valstybės ir lietuvių Tautos ir visų Lietuvoje gyvenančių tautų interesams“ ir primena, kad projektu Nr. XIIIP-471 siūloma asmenvardį valstybine lietuvių kalba išlaikyti pagrindiniame asmens dokumento puslapyje, o Lietuvos piliečiui pageidaujant asmenvardžio įrašo kita kalba, sudaryti sąlygas jį įrašyti kitame asmens dokumento puslapyje, arba kitoje tapatybės kortelės pusėje.

„Šis projektas atitinka pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą piliečių įstatymo leidybos iniciatyvos teisę bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašais 2015 m. Seimui privaloma tvarka svarstyti pateiktas įstatymų pataisas, siūlančias asmenvardžius nevalstybine kalba rašyti kitame paso puslapyje bei kitoje tapatybės kortelės pusėje. Tokia praktika yra jau pasiteisinusi, nes jau 25 metus sėkmingai veikia kaimyninėje Latvijoje“, – rašoma Seimo nariams išsiųstame pareiškime.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepritaria išimčių plėtimui

Nors Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), vertinusi teikiamus įstatymo projektus Lietuvos Respublikos STTK prašymu, 2021 m. spalio 28 d. nepritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomoms Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projekto XIIIP 535 (2) papildomoms išimtis, kuriomis būtų išplėstos šiuo metu galiojančios VLKK patvirtintos išimtys, suteikiančios teisę Lietuvos piliečiams oficialiuose dokumentuose atsisakyti asmenvardžio įrašo valstybine kalba, tačiau STTK 2021 gruodžio 17 d. posėdyje nepaisė šios VLKK išvados.

„Tokiu būdu STTK stojo į atvirą priešpriešą su specialias profesines žinias turinčia asmenų institucija VLKK, kuriai atstovauja profesionalūs kalbininkai – lietuvių kalbos specialistai ir Lietuvos visuomenės dauguma, kuria remiantis valstybinis lietuvių kalbos statusas buvo įtvirtintas 1990 m. kovo 11 d. Laikinajame Pagrindiniame įstatyme ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kuri buvo priimta 1992 m., spalio 25 d. referendume“, – rašoma kreipimesi.

„Šiemet VLKK trečią kartą pakartojo savo dar 2014 m. priimtą sprendimą pritarti tik dviem išimtims paraidžiui perrašyti pavardes iš dokumentų originalo: kai 1) pavardė įgyjama per dabartinę santuoką su užsieniečiu arba 2) užsienietis įgyja ar atkuria Lietuvos pilietybę.

Todėl VLKK nutarimas nepalieka galimybės taikyti rašymo nelietuviškais rašmenimis išimtį pagal tautybę ir protėvių turėto „dokumento šaltinį“, – sako kreipimąsi į Seimo narius asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ vardu pasirašęs šios asociacijos pirmininkas Mindaugas Karalius ir pabrėžia, kad kreipimosi autoriai Seimui siūlo ne tik nepritarti XIIIP-535(2) projektui, bet ir toliau jo nebesvarstyti, nes, pasak jo, dar 2014 m. Konstitucinis Teismas yra aiškiai pasisakęs, kad be VLKK pritarimo išimčių plėtimas būtų neteisėtas ir antikonstitucinis.

Konstitucinis Teismas: tautybė negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso

Dar 1999 spalio 21 d. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad asmens tautybė „negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas“, – primena asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ tarybos ir VLKK Kalbos politikos pakomisijės narė, kalbininkė prof. Laima Kalėdienė.

Todėl ji konstatuoja, kad šį reikalavimą visiškai atitinka dabar galiojantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimas Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kurio 1 ir 2 punkte nustatyta piliečių vardus ir pavardes asmens dokumentuose rašyti lietuviškais rašmenimis. taip suteikiant vienodas sąlygas visiems piliečiams ir nesudarant prielaidų diskriminacijai.

„Nereikia pamiršti ir to, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. gegužės 12 d. byloje Nr. C-391/09yra patvirtinęs, kad asmenvardžių rašymas valstybine kalba žmogaus teisių nepažeidžia, todėl ir toliau Lietuvos piliečių asmenvardžiai Lietuvos piliečių asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine lietuvių kalba, nes negali būti siaurinama jos vartojimo erdvė“, – pabrėžia kalbininkė.

Lietuvos kalbos politika gali tapti ginklu prieš Lietuvą ir Latviją

Pareiškimo autoriai perspėja Seimo narius, kad nuostata asmenvardį rašyti kitų valstybių kalbomis naudojant lotynišką raidyną, jei Lietuvos pilietis turi kitos valstybės išduotą dokumentą, kur jo arba jo prosenelio asmenvardis buvo užrašytas atitinkama valstybine kalba, gali reikšti anksčiau buvusių okupacinių valdžių išduotų dokumentų ir pačios okupacijos teisėtumo pripažinimą.

„Tokia nuostata kelią atvirą grėsmę Lietuvos valstybingumui ir jos teritoriniam vientisumui, nes jeigu Lietuvoje bus įtvirtintas dvigubos ar trigubos pilietybės institutas (o tokios iniciatyvos neatsitiktinai yra nuolat keliamos), priėmus panašias įstatymo pataisas bus pripažinta minėtų asmenų teisė net tik į kitos valstybės jiems suteiktą vardą ir pavardę, bet ir teisę į kitos valstybės pilietybę.

Pažymėtina, kad tokių Lietuvos piliečių mūsų šalyje yra šimtai tūkstančių. Neabejotina, jog tuo atveju svetimų valstybių įtaka dvi ar kelias pilietybes turintiems piliečiams priimant mūsų valstybėje svarbiausius sprendimus, įskaitant karšto apsaugą, objektyviai išaugs net kelis kartus. O tai reiškia, kad projektas Nr. XIIIP- 535 kelią grėsmę mūsų šalies nacionaliniam saugumui“, – rašoma pareiškime.

„Nuosekliai pabrėždami nuolatinę ir vis didėjančią grėsmę iš nedraugiško Lietuvai Kremliaus, konservatoriai kiekvieną Seimo kadenciją įkyriai bruka ne tik Lietuvai, bet ir mūsų sąjungininkei Latvijai žalingus valstybinės kalbos vartojimo sritis siaurinančius projektus. Mūsų kaimynai ir kalbos broliai latviai laukia iš mūsų solidarumo, nes geriau už mus žino, kokie pavojai kiltų, jei valstybės oficialiuose dokumentuose būtų imta rašyti pagal grėsmingos kaimynės „dokumentų šaltinius“, – susidariusią padėtį komentuoja pareiškimą Seimo nariams kartu su kitomis organizacijomis pasirašiusios „Talka kalbai ir tautai“ tarybos narys Gintaras Songaila.

Pasak jo, šioje srityje iš Latvijos turime ko pasimokyti. „Deja, Lietuvoje mėginama vykdyti kalbos politika gali tapti ginklu prieš Lietuvą ir Latviją Rusijos rankose. Esame glaudžiai susiję, o elgiamės lyg svetimi“, – sako G. Songaila ir primena, kad jo atstovaujamas visuomeninis „Talkos“ judėjimas, 2015 m. susibūręs kaip atsakas į politikų bandymus pavojingai siaurinti valstybinės lietuvių kalbos erdvę, siekia išspręsti nelietuviškų asmenvardžių rašybos klausimą būtent Latvijos pavyzdžiu.

Latvijoje jau 25 metus asmenvardžius nevalstybine kalba leidžiama rašyti kitame paso puslapyje bei kitoje tapatybės kortelės pusėje, neišstumiant pagrindinio įrašo valstybine kalba.

Visuomenėje didelį atgarsį turinčius asmenvardžių rašybos asmens tapatybės dokumentuose įstatymų projektus Seimas turėtų svarstyti gruodžio 21 d., antradienį, 14.30–15.10 val. Balsavimas dėl projektų darbotvarkėje yra numatytas 15.45–16.15 val.

Tiesioginę Seimo posėdžio transliaciją galima stebėti čia: https://youtu.be/G7upzy19Lz4

Žemiau skelbiamas Seimo nariams skirtas „Pareiškimas dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečio asmens dokumentuose įstatymo“.

Lietuvos Respublikos Seimo nariams

Kopijos:
JE Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Respublikos Prezidento vyriausiajai patarėjai. Teisės grupės vadovei Jūratei Šovienei
Respublikos Prezidento vyriausiajai patarėjai. Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovei
Jolantai Karpavičienei
Respublikos Prezidento vyriausiajam patarėjui. Vidaus politikos grupės vadovui Povilui Mačiuliui

LIETUVOS ŽMOGAUS TEISIŲ,
VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ, MOKSLININKŲ IR KULTŪROS DARBUOTOJŲ
PAREIŠKIMAS
2021 m. gruodžio 21 d.

Dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečio asmens dokumentuose įstatymo

2021 m. gruodžio 21 dieną Lietuvos Respublikos Seimas planuoja balsuoti dėl asmenvardžių rašybos asmens tapatybės dokumentuose įstatymų projektų. Seimui yra teikiami du projektai:

Projektas Nr. XIIIP-471, kurio pagrindinė nuostata yra asmenvardį rašyti valstybine lietuvių kalba pagrindiniame asmens dokumento puslapyje, o kitame asmens dokumento puslapyje Lietuvos piliečiui pageidaujant leisti įrašyti asmenvardį kitomis kalbomis.

Projektas Nr. XIIIP-535(2), kurio pagrindinė nuostata yra leisti asmenvardį rašyti kitų valstybių kalbomis naudojant lotynišką raidyną, jei Lietuvos pilietis yra kitos nei lietuvių tautybės, jei turi kitos valstybės išduotą dokumentą, kur jo arba jo prosenelio asmenvardis buvo užrašytas atitinkama valstybine kalba.

Dėl projekto Nr. XIIIP-471

Atkreipiame dėmesį, kad projektas Nr. XIIIP-471, kurį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo atmesti, sudaro sąlygas nelietuvių tautybės Lietuvos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis neišstumiant pagrindinio įrašo valstybine kalba, o tai reiškia, nesiaurinant valstybinės lietuvių kalbos vartojimo srities. Šis projektas atitinka pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą piliečių įstatymo leidybos iniciatyvos teisę bemaž 70 000 Lietuvos piliečių parašais 2015 m. Seimui privaloma tvarka svarstyti pateiktas įstatymų pataisas, siūlančias asmenvardžius nevalstybine kalba rašyti kitame paso puslapyje bei kitoje tapatybės kortelės pusėje. Tokia praktika yra jau pasiteisinusi, nes jau 25 metus sėkmingai veikia kaimyninėje Latvijoje.

Dėl projekto XIIIP-535(2)

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT) 2014 m. vasario 27 d. sprendime išaiškino ypatumus Seimui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente. Citata: „<…> kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), inter alia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, inter alia aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti<…>“.

Be to, minėtame sprendime KT konstatavo: „<…> įstatymų, kitų Seimo teisės aktų atitiktį Konstitucijai užtikrina ir Seimo įgyvendinama vidinė prevencinė kontrolė Seimo statute nustatytais būdais užkertant kelią leisti įstatymus, kitus teisės aktus, kurie gali prieštarauti Konstitucijai arba kitiems aukštesnės galios teisės aktams (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutarimas).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad tokiai vidinei prevencinei kontrolei yra svarbu, jog Seimas atsižvelgtų į įstatymų leidybai reikalingą kitų valstybės institucijų pateikiamą informaciją ir ją vertintų. Įstatymu nustatant, kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, turėtų būti remiamasi specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija; todėl Seimas, vadovaudamasis konstituciniu atsakingo valdymo principu, turi gautas oficialias išvadas, inter alia VLKK oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus), tinkamai įvertinti <…>“

Pažymėtina, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) Lietuvos Respublikos Seimo Tesės ir teisėtvarkos komiteto prašymu 2021 m. spalio 28 d. posėdyje vertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlomas vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projekto XIIIP 535 papildomas išimtis, kuriomis būtų išplėstos šiuo metu galiojančios VLKK patvirtintos išimtys, suteikiančios teisę Lietuvos piliečiams oficialiuose dokumentuose atsisakyti asmenvardžio įrašo valstybine kalba. Minėtame posėdyje VLKK nepritarė Vyriausybės siūlomoms papildomoms išimtims, tačiau Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2021 gruodžio 17 d. posėdyje nusprendė nepaisyti VLKK išvados, supažindinimą posėdžio dalyvių su šia VLKK išvada pavadinęs atsižvelgimu į ją, t.y., tinkamu šios išvados įvertinimu. Tokiu būdu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas stojo į atvirą priešpriešą su specialias profesines žinias turinčia asmenų institucija VLKK, kuriai atstovauja profesionalūs kalbininkai – lietuvių kalbos specialistai ir Lietuvos visuomenės dauguma, kuria remiantis valstybinis lietuvių kalbos statusas buvo įtvirtintas 1990 m. kovo 11 d. Laikinajame Pagrindiniame įstatyme ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kuri buvo priimta 1992 m., spalio 25 d. referendume.

Siūlydamas Seimo nariams projektą XIIIP-471 atmesti, o pritarti projektui XIIIP-535(2) neatsižvelgiant į VLKK išvadas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas sukūrė prielaidas Lietuvos visuomenės susipriešinimui. Projekto XIIIP – 535(2) nuostatos pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir diskriminuoja Lietuvos piliečius tautybės pagrindu žmogaus teisių požiūriu: jis pažeidžia Lietuvos rusų, ukrainiečių, žydų, gudų, kurių vien tik Vilniaus krašte gyvena per 30 tūkstančių, teises, nes Projektu numatoma asmenvardį rašyti kitų valstybių kalbomis naudojant tik lotynišką raidyną, tačiau tai paneigia nelotyniškus rašmenis turinčių kitų tautinių grupių galimybes ir teises taip pat reikalauti analogiškų teisių ir sau.

Kita vertus, nuostata asmenvardį rašyti kitų valstybių kalbomis naudojant lotynišką raidyną, jei Lietuvos pilietis turi kitos valstybės išduotą dokumentą, kur jo arba jo prosenelio asmenvardis buvo užrašytas atitinkama valstybine kalba, gali reikšti anksčiau buvusių okupacinių valdžių išduotų dokumentų pripažinimą, tuo pačiu būtų įtvirtinamas ir okupacijos teisėtumas.

Tokia nuostata kelią atvirą grėsmę Lietuvos valstybingumui ir jos teritoriniam vientisumui, nes jeigu Lietuvoje bus įtvirtintas dvigubos ar trigubos pilietybės institutas (o tokios iniciatyvos neatsitiktinai yra nuolat keliamos), priėmus panašias įstatymo pataisas bus pripažinta minėtų asmenų teisė net tik į kitos valstybės jiems suteiktą vardą ir pavardę, bet ir teisę į kitos valstybės pilietybę. Pažymėtina, kad tokių Lietuvos piliečių mūsų šalyje yra šimtai tūkstančių.

Neabejotina, jog tuo atveju svetimų valstybių įtaka dvi ar kelias pilietybes turintiems piliečiams priimant mūsų valstybėje svarbiausius sprendimus, įskaitant karšto apsaugą, objektyviai išaugs net kelis kartus. O tai reiškia, kad projektas Nr. XIIIP- 535 kelią grėsmę mūsų šalies nacionaliniam saugumui.

Atsižvelgdami į tai, raginame Lietuvos Respublikos Seimo narius atmesti įstatymo projektą XIIIP-535(2) ir pritarti projektui XIIIP-471, kuris labiausia atitinka Nepriklausomos Lietuvos valstybės ir lietuvių Tautos ir visų Lietuvoje gyvenančių tautų interesams.

Pareiškimą pasirašo:
Asociacija „Talka kalbai ir Tautai“ Mindaugas Karalius
Lietuvos žmogaus teisių asociacija Vytautas Budnikas
Lietuvos Helsinkio grupė Aurelija Kuzmaitė
Piliečių gynybos paramos fondas Stasys Kaušinis
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija Romualdas Povilaitis
Lietuvos nacionalinės vartotoju federacija – Alvita Armanavičienė
LPS „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrija Vilija Turienė
Lietuvių etninės kultūros draugija Dalia Urbanavičienė

ALFONSAS VAIŠVILA, teisės filosofas ir teoretikas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras.
VYTAUTAS RADŽVILAS, filosofas, politologas, Vilniaus universiteto profesorius, habilituotas mokslų daktaras, partijos „Nacionalinis susivienijimas“ pirmininkas.
KRESCENCIJUS STOŠKUS, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros kongreso pirmininkas.
ARTŪRAS JUDŽENTIS, kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.

JONAS IVOŠKA, teisininkas, advokatas.
LINAS V. MEDELIS, publicistas, redaktorius, leidėjas.

JONAS JASAITIS, profesorius, socialinių mokslų daktaras, publicistas, „Mokslo Lietuva“ vyr. redaktorius.

EUGENIJUS ARVYDAS JANULAITIS, biochemikas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.

LEONAS MILČIUS,Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.

BRONIUS GENZELIS, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, profesorius, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signataras.

ALMANTAS STANKŪNAS, inžinierius, verslo konsultantas, partijos „Nacionalinis susivienijimas“ valdybos narys, Vilniaus sk. pirmininko pavaduotojas ir Energetikos komiteto pirmininkas.
VLADAS KANČAUSKAS, menininkas, skulptorius.

KĘSTUTIS DUBNIKAS, filosofas, docentas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras.

VYTAUTAS RUBAVIČIUS, rašytojas, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas.

VYTAUTAS DAUJOTIS, chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, profesorius
DONATAS STAKIŠAITIS, gydytojas, habilituotas mokslų daktaras, profesorius.
DAIVA JAKUBONIENĖ, gydytoja, biomedicinos mokslų daktarė.
ALBERTAS ŽOSTAUTAS, Žurnalo „Miškai“ vyr. redaktorius
VYTAUTAS KARČIAUSKAS, skulptorius.
SAULIUS ARLAUSKAS, pedagogas, teisės filosofas, profesorius, filosofijos mokslų daktaras.
JŪRATĖ LAUČIŪTĖ, kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė.
RENATA ŠERELYTĖ, Rašytoja.
LAISVŪNAS ŠOPAUSKAS, filosofas, publicistas.

KAZIMIERAS ŽUPERKA, kalbininkas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos profesorius.

GEDIMINAS STORPIRŠTIS, aktorius.
RYTIS SALADŽIUS, aktorius.
DALIUS SERAFINAS, profesorius, technikos mokslų daktaras, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas.

ROBERTAS GRIGAS, rezistentas, kunigas.

RIMVYDAS STANKEVIČIUS, poetas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas.
JUOZAS SKIRIUS, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius.

ERIKA DRUNGYTĖ,poetė, redaktorė.

GIEDRIUS ARBAČIAUSKAS,aktorius, bardas.

VYTAUTAS SINICA, politologas.

ARAS ŽVIRBLYS,Kompozitorius.

DAINIUS RAZAUSKAS, mitologas, religijotyrininkas, humanitarinių mokslų daktaras.
ALDONAS PUPKIS kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.

JŪRATĖ MARKEVIČIENĖ,architektūrologė, kultūros paveldo ekspertė.

AURELIJA STANCIKIENĖ, architektė-restauratorė.

DALIUS STANCIKAS, žurnalistas.

IRENA ANDRUKAITIENĖ, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto “Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo” signatarė.

AUŠRA JUREVIČIŪTĖ, istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, partijos „Nacionalinis susivienijimas“ Kauno skyriaus pirmininkė, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė, Vilnijos draugijos Kauno skyriaus pirmininkė.

Pastaba.
Parašai toliau renkami.

Pareiškimas priimtas bendru sutarimu.
Lietuvos žmogaus teisių asociacija Vytautas Budnikas

Daugiau žinių:

Lietuvos žmogaus teisių asociacija
El. Paštas: komitetas@lzta.lt
Tel. pasiteiravimui: 8 699 13084

Mindaugas KARALIUS
Pirmininkas
Asociacija „Talka kalbai ir tautai“
8-699 30861

Jonas VAIŠKŪNAS
Pirmininko pavaduotojas
Asociacija „Talka kalbai ir tautai“
8-682 14559
Jonas.Vaiskunas@gmail.com