
I dali čia.
Dėmesį atkreipė Beno Brunalo publikacija delfi.lt apie galimus kandidatus į LR prezidento postą, pasibaigus Nausėdos kadencijai. Tai savaime įdomi tema, pats neseniai apie tai rašiau. Savo ruožtu žinomo žurnalisto straipsnis paskatino dar kartą grįžti prie šios temos.
Kas pirmiausia krito į akį skaitant minėta straipsnį, B. Brunalas, kaip ir praėjusiuose rinkimuose Vytautas Bruveris, itin palankiai vertina ir perspektyvia kandidate laiko Viktoriją Čmilytę-Nielsen. Kodėl žydai, labai tiesmukai tariant, mums bando per jėgą išpiršti labai jau neprezidentabilią politikę, nepaisant to, kad jos vardas skelbia pergalę? Žinoma, jokio pasaulinio sąmokslo čia nėra, tačiau nemalonus prieskonis lieka. Tariamos kandidatės galimai puikūs ginekologiniai rodikliai neatsveria to, kad genealoginiai duomenys yra baisūs. Kas be ko, Liberalų sąjūdžio pirmininkė neturi nė mažiausio šanso laimėti tokius rinkimus, tačiau rinkėjų pažeminimas yra jau pats tokios pavardės kaip prezidentinių rinkimų kandidato paminėjimas.

Straipsnio autorius labai jau savavališkai ir dirbtinai konstruoja intrigos ašį, kviesdamas mus įsivaizduoti, kad pagrindiniai besivaržantys kandidatai kituose LR prezidento rinkimuose galėtų būti Kęstutis Budrys ir Robertas Kaunas.
Įdomus ir netikėtas man pasirodė šiame kontekste R. Kauno paminėjimas. Tai primena, kaip sakoma tokiais atvejais, būrimą iš kavos tirščių, tačiau išprovokuota vaizduotė nebegali sustoti, siūlydama sprendimą, kad R. Kaunui labiau tiktų diktatoriaus nei prezidento vaidmuo. Iš tiesų, nesunku įsivaizduoti, kad, tarkime, Kaunas turi visus būtinus diktatoriui, panašiam į Pinočetą, požymius, tačiau vaizduotė iškart pasišiaušia, kai tik pabandome jam pamatuoti, prie jo priderinti demokratinės šalies vadovo skeptrą.
Apie K. Budrį kaip galima kandidatą kalbama jau seniai, o tai tikriausiai mažina jo šansus, priešingai nei mano praėjusį kartą aptarta Dariaus Kuolio kandidatūra, kuriai kaip tik trūksta valingai fokusuoto dėmesio ir dažnesnio linksniavimo, net ir tokiu atveju, jeigu minimas asmuo pats nežino apie savo tinkamumą arba juolab norą dalyvauti prezidentiniuose rinkimuose.
Net jeigu praeitą kartą mano išsakytos užuominos apie D. Kuolio kaip itin perspektyvaus kandidato prezidento rinkimuose galimybę buvo ir yra tik atsitiktinio žmogaus šauksmas tyruose, vis dėlto, kaip atrodo, toks vaizduotės žaismas, gretinant K. Budrio ir D. Kuolio kandidatūras, gali pasitarnauti keliant klausimą – kokio prezidento mums galiausiai reikia?
K. Budrys ir D. Kuolys itin tinka tokiam gretinimui, ar ne?
Būtų nuodėmė nepastebėti, kad K. Budrys yra puikus pasirinkimas – išvaizdus, protingas, kompetentingas, gerai išmanantis valstybės mechanizmų funkcionavimą, į politiką atėjęs iš Valstybės saugumo departamento (VSD) žmogus. Ko daugiau norėti? Kaip visi gerai suprantame, jo ypatingas, nevedantis į galutinį susitapatinimą su koaliciją suformavusiomis politinėmis partijomis, buvimas vyriausybėje tikriausiai yra labiau pliusas nei minusas tokiam kandidatui. Tačiau jeigu jį gretiname su humanitarijos sferos vėliavnešiu ir tautinė kultūros puoselėtoju D. Kuoliu kaip kitu kandidatu, iškart išryškėja pirmojo, net ir turinčio įspūdingą valstybės tarnautojo patirtį, tuščiaviduriškumas, jokio kitokio pasirinkimo mūsų intelektinė vaizduotė neteikia. Toks yra paprastas vaizduotės testas, kuris bent šiuo atveju gali sėkmingai pavaduoti pernelyg išsitęsusią įrodinėjimų seką, kai jokio reikalo veržtis pro atviras duris nelieka.
Tai toli gražu nereiškia, kad išeiviai iš VSD būtų žemesnės prabos žmonės. Anaiptol! Jeigu būtų leista spręsti man, aukso grandine apdovanočiau ir visų laikų garbingiausiu Lietuvos valstybės tarnautoju paskelbčiau buvusį VSD direktorių Gediminą Griną, kuris prarado postą vien dėl to, jog neišdavė valstybės interesų ir apgynė institucijos garbę valstybinės paslapties nutekinimo skandale, siejamame su Dalios Grybauskaitės vyriausiąja patarėja Daiva Ulbinaite. Tačiau šiandien, manding, prikelti valstybę gali tik nuodugnaus humanitarinio išsilavinimo žmogus ir D. Kuolys, ko gero, kaip niekas kitas tiktų šiam vaidmeniui.
(Kita vertus, statutinių pareigūnų veržimasis į politiką ir pretenzijos užimti aukščiausius postus valstybėje vis dėlto kelia tam tikrų abejonių, kitaip nepasakysi.)
Kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, perspektyviu kandidatu yra ir straipsnio autoriaus minimas Laurynas Kasčiūnas, tačiau pastarojo pritarimas cenzūros įvedimui Lietuvoje, keisti pasisakymai už žodžio laisvės ribojimus kažin ar leis šiam politikui atkurti gerą vardą iki amžiaus pabaigos ir kada nors tapti tinkamu kandidatu.
Neužmiškime ir Egidijaus Kūrio, kuris, regis, pradeda įsibėgėti…






Gal Kasčiūnas labiausiai tiktų- yra humanitaras ( istorikas) jis ryžtingai gina valstybinės lietuvių kalbos statusą, turi išmanymą apie Lietuvos gynybą manau, nepasiduos kitų valstybių nurodymams. Arba Ažubalis- irgi humanitaras ( istorikas).
Kažkada ir aš maniau, kad Budrys būtų geras prezidentas. Deja, „….Trakų rajono meras Andrius Šatevičius teigia, kad savivaldybė patiria spaudimą nesilaikyti įstatymų ir išsaugoti dvi lenkakalbes mokyklas, todėl siūlo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jas perimti savo žinion.
„Tiek Užsienio reikalų, tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos savo viešais pasisakymais spaudžia savivaldybę keisti sprendimus…” https://www.bernardinai.lt/traku-valdzia-sako-patirianti-spaudima-issaugoti-lenkiskas-mokyklas-siulo-jas-perimti-ministerijai/
Neteko skaityti Budrio pareiškimų dėl ugdymo valstybine lietuviu kalba užtikrinimo Vilniaus rajone ( Mickūnuose iki šiol nėra mokyklos ,kuioje mokoma valstybine lietuvių kalba, nors įtokią daug tėvų norėtų leisti vaikus), tik mačiau per tv interviu su prašymu nesupykdyti :strateginio partnerio „reformuojant tautinių mažumų mokyklas…..
„Prieš mano pastangas ugdyti jaunąją kartą lietuviška dvasia, prisilaikant krikščioniškų idealų, piestu stojo priešiškai nusistačiusi pedagogų (ir save tokiais laikančių) grupė. Pradžią davė Darius Kuolys, iš profesijos net ne pedagogas, bet lituanistas, pats mokykloje nedirbęs…” https://www.propatria.lt/2012/04/zigmas-zinkevicius-kosmopolitai-puola-i.html
Tai labai seniai išsakyta garbingo žmogaus nuomonė, tačiau ir garbingo žmogaus nuomonės, bėgant laikui, nebūtina laikyti akmenyje iškalta ir visiems laikams duota. Pasigilinus tikriausiai paaiškėtų nesusipratimų esmę paaiškinančios aplinkybės…
Atidarius nuorodą galima rasti konkrečių autorių konkrečius straipsnius su konkrečia informacija, o ne tik „garbingo žmogaus nuomonę”.
Paragintas labai įdėmiai perskaičiau nurodytą straipsnį. Yra apie ką pagalvoti. Dėl vieno dalyko tikrai nekyla abejonių, kad Zinkevičius yra vienas iš garbingiausių žmonių Lietuvos istorijoje. Kita vertus, tebegalvoju, kad ir garbingiausias žmogus gali būti subjektyvus. Iš tų laikų prisimenu, kad vidujai nepritariau buvusio ministro idėjai, jog reikia siekti Vilnijos karšto lenkų atlietuvinimo, net iš šiandien laikausi požiūrio, kad žmogus pats nusprendžia, kuriai tautai priklauso. Straipsnyje nutylima, kad būtent Lukšienė yra tautinės mokyklos idėjos atkūrimo iniciatorė. Šio konflikto visų aplinkybių nežinau, kol kas iš straipsnio susipažįstame tik su vienos pusės įvykių versija. Tačiau tai, kad Kuolys buvo aktyvus Sorošo fondo dalyvis, nėra jam didelė garbė. Ačiū Jums už nuorodą ir pastabas.
Ar valstybės užtikrinta galimybė mokytis valstybine lietuvių kalba visoje Lietuvos valstybės teritorijoje būtų „Vilnijos krašto lenkų atlietuvinimas”? Pavyzdžiui, Seimo nariai Kasčiūnas, Ažubalis , Rakutis ir kiti kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministrę dėl ugdymo valstybine lietuvių kalba – Vilniaus rajone, Mickūnuose ( galimai ir kitur) nėra lietuviškos mokyklos, nors daug tėvų nori savo vaikus vesti į tokią mokyklą. Pavyzdžiui, Prancūzijoje visose valstybinėse mokyklose mokoma tik valstybine prancūzų kalba, prie panašaus modelio artėja ir Latvija, ir Estija. Ar „Lenko kortos” suteikimas galimai kitų tautybių kilmės asmenims ( pav. vietiniams baltarusiams ir pan.) Lietuvos valstybės teritorijoje stiprina Lietuvos piliečių ištikimybę valstybei ? Skaičiau, kad turint „Lenko kortą” atsiranda galimybė gauti paramą ( taip pat ir materialinę) iš Lenkijos valstybės , gal todėl ši priemonė galimai tampa patraukli?Jei neklystu, „Lietuvio paso” idėja žlugo.
Gal ta ” korta” (su ja ir materialinė pagalba) galimai padeda kai kuriems žmonėms apsispręsti ,kuriai tautai jie priklauso?
Pasijutau laba nesmagiai, kai taip bjauriai iškraipėte mano mintį. Taip elgtis yra labai nešvanku, švelniai tariant. Tarsi ir neabejojau dėl mokymosi valstybine kalba užtikrinimo visoje Lietuvoje pagrįstumo. Atlietuvinimo vajumi laikau buvusią ideologemą, skelbusią, kad Vilniaus krašto lenkai iš tiesų yra sulenkėję lietuviai, taigi neva reikia juos peraukllėti ir padėti sugrįžti prie savo lietuviškų šaknų. Jeigu neklystu, tokią mintį Zinkevičius puoselėjo gana aktyviai. Kaip atrodo bent man, tokia traktuotė įžeidžia žmogų, nes perša nuomonę, kad anas yra blogas lietuvis, nesugebėjęs atsispirti lenkinimo praktikai, kai savo ruožtu geri lietuviai nepasidavė tokiai prievartai, išsaugodami savo lietuvybę. Pažinojau žmogų, kuris su tokia misija, pasitelkęs bendraminčius, vyko į Vilniaus krašto lenkiškas teritorijas…
Nepagarbiai,
Gerb. Edvardai, tikrai nenorėjau jūsų įžeisti, atsiprašau. Tačiau akademikas Z.Zinkevičius rėmėsi moksliniais tyrimais ir istoriniais šaltiniais, o ne galimai vienos „strateginės partnerės” ir jos galimai finansuojamų kai kurių istorikų naratyvais. Apie Lietuvos lenkų kilmę pogon.lt svetainėje yra labai išsamus ir argumentuotas istoriniais šaltiniais Ryšardo Maceikianeco traipsnis „Lietuvos lenkai- kas jie yra”. Jei neklystu, straipsnio autorius istoriniuose šaltiniuose atrado informaciją , kad prieš berods porą šimtų metų jo protėviai vietovėje netoli Vilniaus kalbėjo tik lietuviškai.Straipsnyje remiamasi istoriko M.Balinskio ( slapyvardžiai Auszlawis, Mokitinis, Usztaritojis),kuris save laikė letuviu ( litwin, o ne polak ar rusin)),kuris savo 1835 m. išleistoje knygoje „Vilniaus miesto statistinis aprašymas” 61 puslapyje rašė: Vilniaus gyventojai pagal kilmę yra lietuviai, rusėnai, vokiečiai ir žydai. Kitų tautybių gyventojų tiek nedaug, kad atskiro skyriaus sudaryti jie negali.Toliau straipsnyje cituojama kita Balinskio knyga apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istoriją, joje istorikas rašė, kad Nuo Neries į šiaurę ( spėju kad Nemenčinėje, Bageliškėse ( dabar Balingradas) ištisai gyveno lietuviškai kalbantys gyventojai. Į pietus nuo Neries ir aplink Vilnių lietuviškai kalbantys kaimai susimaišę su kaimais, kur vyrauja rusų ir lenkų kalbos. Neretai tų kaimų gyventojų pavardės ištisai lietuviškos, bet gimtoji kalba jau pamiršta. Šias LIetuvos vietas labai nusiaubė maras, tad čia kėlėsi baltarusių kilmės gyventojai, kurie vėliau taip pat ėmė lenkėti. Po sukilimo 1864 m. okupacinė caro valdžia uždraudė viešai vartoti lietuvių kalbą, spaudą ir mokyklas. Lenkų kalbos neuždraudė. Prisipažinti esant lietuviu neretai reiškė sulaukti okupacinės caro valdžios represijų- valstybės tarnybos netekimo, žemės ir kito turto atėmimo ar net tremties į Sibirą. Ypač nuožmus lietuvių kalbos draudimas vyko Vilniaus gubernijoje. Lietuviams teko vaikus leisti į lenkiškas ar rusiškas mokyklas. Vyko spartus lietuvių slavėjimas- baltarusėjimas,vėliau lenkėjimas. Kitas pavyzdys- Baltarusijos valdžia 2022 m. uždarė paskutines lietuviškas mokyklas dabartinės Baltarusijos Gervėčių krašte ( Rimdžiūnuose) ir Pelesoje ,uždarė visas lietuviškas draugijas Baltarusijoje. Galima tik spėlioti,kokiai tautai save priskirs Baltarusijos lietuvių anūkai ir proanūkiai,mokęsi rusiškose mokyklose….
Gal pavyks pateikti nuorodą į minėtą straipsnį: https://www.pogon.lt/lietuviskai/1849-lietuvos-lenkai-kas-jie-yra.html
Jūs tikriausiai esate visiškai teisus, tačiau, kaip atrodo bent man, nedelikati atlietuvinimo kampanija gali lemti priešingus rezultatus nei tikėtųsi tokios kampanijos iniciatoriai.
Skaičiau atsiminimus žmonių, kurie po Nepriklausomybė atgavimo dirbo mokytojais šiame krašte. Iš kart po Nepriklausomybės atgavimo žmonės noriai mokėsi savo protėvių ar senelių kalbos, leido vaikus į lietuviškas mokyklas. Bet strateginis partneris staiga prabudo ir metė didžiules lėšas stabdyti natūralius grįžimo į lietuvišką savastį procesus…. Dar prisidėjo strateginio partnerio bažnyčia su savo kunigais ir jų atitinkamais pamokslais …. Procesų aiškumui labai rekomenduoju kartais pasižiūrėti Lenkijos TVP Vilno, matomą su kambarine antena, laidas. Ten transliuojama tokia laida ” Z hystoria na ty” Vienoje laidoje sužinojau, kad 1944 m. Lenkijos armija krajova „išvadavo”, o ne užėmė Vilnių (toks įspūdis, kad galimai Lenkijos miestą, o ne Lietuvos sostinę) .ir iškėlė virš Gedimino pilies bokšto Lenkijos valstybės vėliavą. Laidos vedėjas stovi Gedimino pilies fone, bet Lietuvos valstybinė vėliava į kadrą nepatenka. Atsitiktinai? Laida berods parengta su Lietuvos žiniasklaidos subjektu, dalinai finansuojamu iš Lietuvos biudžeto. Apie Lenkijos armijos krajovos represijas prieš lietuvius Vilniuje ir jo apylinkėse- nė žodžio….
Anot Christina Nikolajew disertacijos , 1862 m. lietuviai sudarė 60,7 proc. Vilniaus gyventojų: https://publikationen.uni-tuebingen.de/xmlui/bitstream/handle/10900/46256/pdf/Dissertation_Christina-Nikolajew.pdf?sequence=1&isAllowed=y
Lietuvai labai pasisektų, jeigu prezidentas tarnautų ne bankų, politinių at verslo grupuočių interesams, o žmonėms. Ir būtų protingas.
Artėja rinkimai ir vėl prasideda runkelių medžioklė su varovais. O kas atliks varovų vaidmenį visuotinai žinoma – tie patys, kurie mus jau varinėja maždaug apie 30 metų. Lietuvių tauta savo nunykimo niekaip sustabdyt negali. Matyt, pasiekta nebegrįžtama riba. Lietuvai labai pasisektų, jeigu kitas LR prezidentas būtų irgi khazaras arba khazarė?
Taip ir nesupratau, ar agituoja už Kasčiūna, ar už Kūrį, ar dar pats neapsisprendė ?
Vytautas Sinica būtų puikus prezidentas.
Geresnis už minimus, nors ne geriausias tarp tų, kuriuos matau savo akimis.
Ir kokius tamsta matote savo akimis?
Pvz. Darius Radkevičius
Pirmą kartą girdžiu tą žmogų.
„perspektyviu kandidatu yra“
Rusiškas linksnio vartojimas (perspektivnym kandidatom javliajetsa). Lietuviškai būtų „perspektyvus kandidatas yra“.
Vėl atropojo šitas mėšlius ir klaidina skaitytojus. Didelė problema yra tie savamoksliai rusiškos kilmės lituanistai, neturintys galimybių veikti viešai savo vardu. Kaip pripažinau jau praeitą kartą, neprotinga būtų reaguoti į visiškai nesveiko, galimai labai traumuoto mulkio, siekiančio tokiu mėšlinu būdu atkreipti dėmesį į save, pastabas, tačiau jaučiu pareigą perspėti skaitytoju, kad jie yra klaidinami
Jau ne pirmą kartą privalau pareikšti, kad tokia pastaba dėl tariamai rusiško linksnio yra neteisinga.
Sakinys:
Kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, perspektyviu kandidatu yra ir straipsnio autoriaus minimas Laurynas Kasčiūnas…
nėra rusų kalbos linksnio vartojimo kalkė.
Lietuvių kalboje su veiksmažodžiu būti vardinė tarinio dalis gali būti reiškiama ir vardininku, ir įnagininku, nors jų vartosena nėra visiškai tapati. (Apie tai kalbu, kaip sakiau, ne pirmą kartą kartą).
Jeigu norite, galimi abu variantai:
Laurynas Kasčiūnas yra perspektyvus kandidatas. (vardininkas)
Laurynas Kasčiūnas yra perspektyviu kandidatu. (įnagininkas)
Antrasis variantas lietuvių kalboje nėra draudžiamas ir nelaikomas rusicizmu.
Kaip atrodo bent man, įnagininkas čia yra geresnis pasirinkimas, ne pabrėžia asmens statusą, vaidmenį ar vertinimą.
Tokios konstrukcijos lietuvių kalboje vartojamos seniai ir yra pripažintos gramatikose.
„Yra perspektyvus kandidatas“, galimas kaip stilistinis pasirinkimas, bet nėra privaloma norma.
korektūra: nes
korektūra: skaitytojus
Vis dėlto įnagininkas čia yra geresnis pasirinkimas, nes kandidatas yra laikinas statusas.
Sužinojau,. kad Čiuldė siūlo Brunalą arba Kuolį… Didys gumanitarai…
Puikiausias oratorius , neprilygstamos prezidentinės charizmos kandidatas būtų Kubilius,šiais pavojingais Lietuvai laikais jis vienintelis turi užtektinai tarptautinės,tiek vietinės gilios politinės patirties ir valios ,kuri užtikrintų strateginį matymą ir mąstymą,kaip atlaikyti spaudimą iš Rusijos ir tramdyti vietinę stipriai surusėjusią liaudį.
O,pliauškaliai humanitarai,ką jie gali ,ar sugeba,nebent surengti,kokį neeilinį rojono poetų suvažiavimą ,ar kokią čiurlionišką paveikslų parodą,didelį kultūrinį pikniką prie Profsąjungų rūmų.Ką jie išmano apie beveik karo stovyje esančią valstybę?Manau humanitarus į prezidentus įkišti nori Lietuvai priešiškos jėgos, ankstesni nuo tarybų sąjungos užsilikę čia ,ar esami per kiauras valstybės sienas slankiojantys penktakolonininkai,kuriuos Lietuvoje sustabdyti tegalėtų garbingos politinės išminties, šviesios prezidentinės minties,lietuviškumo etalonas,žmonių širdžių politikas, manau būsimasis prezidentas, A.Kubilius.
Kubilius yra lenkomanas ir nori mus Žečpospoliton nuvaryti. Bet gali ir Rusijon, jei jam to prireiks.
Mano nuomone,Kubilius yra seniūnijos , geriausiu atveju savivaldybės lygio politikas, manau gana mechaniškai suvokiantis visuomenėje vykstančius procesus. Būdamas premjeru , berods aiškindavo, kad yra Antakalnio patriotas.Taip pat nevengdavo pašiepti kauniečių ,kurie laukė didesnio centrinės valdžios dėmesio miestui ir kurie daugiausia balsuodavo už konservatorius. Galimai Kubilius nesuprato, kad negali pašiepti rinkėjų, kurie balsuoja už tavo partiją ir išrenka į valdžią . Rinkėjams kalbų neužtenka, reikia darbų jų labui.
Duok Dieve kad kitas Lietuvos prezidentas būtų bent jau politikas, ir kad tai būtų tvirtas žmogus, nepasiduodantis nurodymams iš Izraelio bei JAV ar kitų šalių.
Ir iš Lenkijos?
O kur Valotką, A., Autorius „padėjo”, juk kažkada irgi priskyrė prie tinkamų kandidatų? Beje, Bruveris nėra joks žydas, apie Brunalą nieko nežinau. Šiaip įdomus straipsnis, išties vertinti kai kuriuos minimus veikėjus kaip varžovus yra nepagrįsta, nes jie yra unipartijos atstovai.
Kaip ten sakoma, jei tai atrodo kaip antis, plaukia kaip antis, kvaksi kaip antis ir galiusiai dar yra apipjaustyta kaip antis, turbūt tai ir yra antis… 🙂
Apipešiotas tas antinas kažkoks, nežinau ar turi ans apipjaustymo objektą…
Korektūra: neužmirškime