Europa puoselėjo patogią iliuziją: po Holokausto baisybių antisemitizmas buvo tapęs tik marginalinių grupių, besislepiančių istorijos užkaboriuose, reliktu. Tačiau šiandien ši iliuzija visiškai viešai žlugo. Antisemitizmas su trenksmu grįžo į Europos gatves ir patyliukais, per mūsų begalvę žiniasklaidą – į daugelio lietuvių mąstymą. Viena iš labiausiai trikdančių šiuolaikinio antisemitizmo savybių ir didžiausias bei nepatogiausias paradoksas yra tas, kad jį palaiko labai skirtingos – net ideologiškai priešingos visuomenės grupės. Antisemitizmas tapo tiltu tarp grupių, kurios kitais klausimais viena kitos nekenčia. Taip yra Europoje, taip yra ir Lietuvoje.
Antisemitizmas sugrįžo ne kaip praeities šešėlis, o kaip gyvybinga, agresyvi ir intelektualiai pateisinama nauja realybė. Šis reiškinys atskleidžia gilią moralinę krizę, kurioje susilieja istoriniai kompleksai, pragaištinga Briuselio politika, nepasisekę integracijos modeliai, leftistinė propaganda ir radikalios ideologijos.
Mes matome vadinamąją pasagos teoriją praktikoje: kraštutinė kairė, islamiškasis radikalizmas ir senoji kraštutinė dešinė susitinka tame pačiame neapykantos taške. Žodis „kraštutinė“ Lietuvai netinka, tačiau tai pasagos teorijos terminas, todėl palikim tai.
Izraelio valstybė vaizduojama kaip absoliutus blogis
Vienas iš svarbiausių moderniojo antisemitizmo variklių yra progresyviosios kairės intelektualinis nuopuolis.
Šiuolaikinė kairė, kurios idėjomis yra persmelkti ir mūsų universitetai, antisemitizmą transformavo į antisionizmą. Tai – priešiškumas žydų nacionalistinei ideologijai ir visai Izraelio valstybei, kuri suvokiama kaip kolektyvinis žydų darinys. Tai ekstremali retorika, kai Izraelio valstybė vaizduojama ne kaip kritikuotina jėga, o kaip absoliutus blogis.
Čia slypi pirmoji nepatogi tiesa: kova už žmogaus teises tapo selektyvi. Kairuoliškame diskurse žydai dabar matomi kaip „baltieji engėjai“ arba „kolonizatoriai“. Vakarų progresyviųjų intelektualų ir mūsų universitetų akademiniuose sluoksniuose dabar tapo taip madinga demonizuoti Izraelio valstybę, kad tai nesuderinama su jokia logika bei racionaliu politikos vertinimu. Tos mintys išėjo iš racionalaus mąstymo rėmų ir tapo senaisiais antisemitiniais pasakojimais apie pasaulinį sąmokslą ir vaikų žudymą, tik šįkart įvilktais į politinio aktyvizmo rūbą.
Antroji priežastis ir nepatogi tiesa, apie kurią Europos politikai bijo garsiai kalbėti, yra masinės migracijos ir nepasisekusios integracijos pasekmės.
Nemaža dalis „naujųjų europiečių“ atsivežė antisemitizmą kaip kultūrinę ir mąstymo normą, kuri yra giliai įsišaknijusi Artimųjų Rytų politiniame ir islamo religiniame kontekste. Baukštūs Europos politikai, bijodami būti apkaltinti islamofobija, tebėra užsimerkę prieš mečetėse ir getuose vykstančią musulmonų radikalizaciją.
Rezultatas – Europos miestų rajonai, kuriuose žydas negali saugiai pasirodyti su kipa, ir tai tapo „normalia“ kasdienybe. Pavyzdžiui, Londone pernai nuskambėjo skandalas, kai miestiečiui su kipa policija neleido eiti ten, kuri jis norėjo, nes netoliese vyko didelė demonstracija su Palestinos vėliavomis ir policininkas paaiškino, kad tas žydas vien savo pasirodymu provokuotų minią.
Kol kairė ir radikalūs imigrantai dominuoja Vakarų miestų gatvių protestuose, senoji kraštutinė dešinė yra labai patenkinta. Jiems nieko nereikia daryti, nes už juos dirba leftistai ir visa progresyviųjų stovykla. Jie konstatuoja, kad dabartinis chaosas yra patvirtinimas, kad liberalioji demokratija žlunga. Tačiau taikiniai skiriasi. Jei spalvotas kairysis flangas dažniausiai demonizuoja Izraelio valstybę, tai pastarieji taikosi į globalistus bei žydų kilmės filantropus, kurie finansuoja visą leftistinę – progresyviąją darbotvarkę.
Tačiau šis šuolis neįvyko vakuume. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose nėra priežastis, o tik katalizatorius to, kas po paviršiumi virė dešimtmečius. Socialiniai tinklai ir begalvė žiniasklaida yra radikalizacijos mašina. Vartotojai minta turiniu, kuriame sudėtingi istoriniai konfliktai paverčiami primityviais „geras prieš blogą“ naratyvais. Žydų tauta vėl tampa universaliu atpirkimo ožiu už visas pasaulio neteisybes ir didžiųjų politikų aklumą.
Yra ir istorinis arba kartų aspektas. Europa pavargo jaustis kalta dėl Antrojo pasaulinio karo. Naujosios kartos nebemato ryšio tarp savo protėvių veiksmų ir dabarties, o tai leidžia antisemitizmui vėl tapti priimtinu, nes dabar jis pateikiamas kaip „nuomonė“.
Visuomeninis užkratas, prasiskverbęs į universitetus
Ir čia vėl susiduriame su labai nepatogia išvada. Europa stovi prieš veidrodį, kuris rodo labai bjaurų vaizdą. Mes matome žemyną, kuris deklaruoja ir net jėga bruka įvairią toleranciją, bet nepajėgia apsaugoti savo piliečių tik dėl jų kilmės. Jei antisemitizmas anksčiau buvo laikomas dešiniųjų radikalų bruožu, tai šiandien jis yra visuomeninis užkratas, prasiskverbęs į universitetus, parlamentus ir gatves.
Nepatogi tiesa yra ir ta, kad antisemitizmas Europai visada buvo „lengvas“ atsakymas į sudėtingas problemas. Šiandienos realybė rodo, kad niekas neišmoko pamokų, nes buvo tik pakeisti lozungai. Jei Europa nesugebės pažaboti šios neapykantos bangos, kylančios iš pačių įvairiausių sluoksnių, ji praras ne tik savo žydų bendruomenes, bet ir savo pačios civilizacijos pamatus. Žydų saugumas visada buvo Europos demokratijos sveikatos lakmuso popierėlis. Šiandien šis testas yra triuškinamai pralaimimas.
O dabar atidžiau pažvelkime į Lietuvą. Aš nevartosiu terminų „kraštutinė kairė“ ar „kraštutinė dešinė“, nes mums jie visai netinka, bet galiu konstatuoti, kad antisemitizmas tapo tiltu ir tarp Lietuvos grupių, kurios kitais klausimais viena kitos nekenčia. Kas tos grupės?
Lietuvos specifika kitokia, nei Europoje. Įdomiausia tai, kad esminė takoskyra ir neapykantos šaltinis yra požiūris į karą Ukrainoje.
Vienoje pusėje – progresyvieji liberalai, visos woke darbotvarkės buldozeriai ir universitetų profesoriai, kurie nuoširdžiai nekenčia Donaldo Trumpo, o nuo konflikto Gazoje pradžios bei dabartiniame Irano karo kontekste – ir Izraelio. Taigi, anot jų, viskas, ką daro šios dvi šalys, yra absoliutus blogis.
Retorika nėra visiškai atvira ar radikali, yra daug Ezopo kalbos, bet pagrindinė mintis yra absoliučiai aiški.
Ir vieni, ir kiti džiaugiasi nedidelėmis amerikiečių ar žydų nesėkmėmis
Nesileisiu į ilgus konstatavimus ir pavyzdžius, bet galima pasakyti tik tiek – ši publika yra selektyvaus teisingumo čempionė. Ir čia matome labai įdomų paradoksą, kurio giluminė priežastis – antisemitizmas. Jie yra Ukrainos pusėje, absoliučiai nekvestionuoja jos teisės į savigyną, o štai Izraelio ir Hamas ar Hezbollah, ar Izraelio ir Irano klausimu jų nuomonė diametraliai priešinga – esą Izraelis nesigina, o žudo nekaltus palestiniečius arba puola vargšą Iraną. Ši grupė gerai matoma viešojoje erdvėje, dominuoja LRT eteryje bei visoje mainstream‘inėje žiniasklaidoje. Kalbant gatvės terminais, iš esmės tai yra landsbergistai – užingridai.
Kita grupė yra landsbergistų – užingridų kritikai bei atviri nekentėjai. Jie atvirai kalba apie tai, kad pastarieji kursto karą, kritikuoja visas paramos Ukrainai akcijas, atvirai džiaugiasi Ukrainą drebinančiais korupcijos skandalais ir t. t.
Kadangi už Rusijos vykdomos agresijos prieš Ukrainą neigimą ar šiurkštų menkinimą numatyta baudžiamoji atsakomybė, jų retorika taip pat yra subalansuota, įvilkta į aptakias frazes, bet mintis yra labai aiški – Ukraina negali laimėti, žūsta žmonės, reikia derėtis ir nusileisti, nereikia erzinti Rusijos, būtina kalbėtis su ja ir t. t. Visa tai transliuojama per alternatyvius kanalus. Taigi, skirtingai nuo oponentų, kuriuos galima pavadinti „karo vanagais“, pastaroji grupė yra „taikos balandžiai“.
Abi šias grupes vienija aštri JAV ir Izraelio karo prieš Iraną kritika. Ir viena, ir kita grupė kritišką informaciją apie karą semiasi arba iš kairuoliškos Vakarų žiniasklaidos, arba iš begalvės žiniasklaidos, kuri aklai retransliuoja primityviausią Irano propagandą.
Ir vieni, ir kiti atvirai džiaugiasi nedidelėmis amerikiečių ar žydų nesėkmėmis, dažniausiai skelbia ne žinias, o kas ką pasakė, VDU ir KTU profesoriai tapo karybos ekspertais ir kalba vėjus.
Kiti nesidrovi platinti kvailiausią Irano propagandą, esą Tel Avivas beveik sugriautas, Benjaminas Netanyahu – nukautas, Iranas numušė Izraelio F-35, skraidinusį… bent dešimt Mossad agentų ir t. t. Trumpai tariant, ir vieni, ir kiti stovi ant tos pačios antisemitinio mąstymo platformos – dėl visko kalti žydai, nes jie įviliojo D. Trumpą į karą. FB gali pamatyti ir memų, kurie skelbia, kad likvidavus 50 garsiausių žydų, pasaulyje nebūtų karų.
Antisemitizmo nuotaikomis gyvena ir Lietuvos musulmonų bendruomenė, kuriai vadovauja muftijus Aleksandras Beganskas, Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių tarybos – Muftiato valdybos pirmininkas. Kas yra muftijus? Tai aukštas musulmonų dvasininkas, islamo teisės (šariato) bei teologijos žinovas, turintis autoritetą aiškinti religines normas. Žinant, kad islamo esmė – besąlygiškas paklusnumas, nuolankumas ir baimė, jokios erdvės diskusijai ar klausimams ten nėra. (Visa tai esu išsamiai išanalizavęs straipsnyje „Kraujais paplūdęs Iranas ir nepatogių tiesų striptizas“. Susiraskite portale). Štai muftijus A. Beganskas „Lietuvos ryto TV“ laidoje „Lietuva tiesiogiai“, kalbėdamas apie Gazą, visiškai nesivaržydamas žėrė Hamas propagandą ir kalbėjo visiškas nesąmones, esą teroristinės organizacijos kaip Hamas ir Hezbollah yra Izraelio kūrinys.
Taigi, Lietuvoje matome platų, aktyvų ir margaspalvį antisemitų aljansą, trokštantį D. Trumpo ir svarbiausia – Izraelio nesėkmės kare su fašistiniu islamo režimu.
Vilniaus sporto rūmai
Tačiau yra dar vienas labai subtilus klausimas – Vilniaus sporto rūmai. Juk viskas susitarta ir suderinta, tereikia pradėti darbus ir visi bus laimingi – tiek plačioji visuomenė, kurie siekia išsaugoti šį vieną iš Lietuvos nepriklausomybės simbolių, tiek ir žydų bendruomenė, kuri ten bus tinkamai pagerbta. Tačiau socialdemokratų vadai linkę į suokalbį su konservatoriais ir Valdu Benkunsku, ir nori juos atiduoti žydų bendruomenei, kuri jo kratosi ir net nežino, ką su tokio dydžio objektu darytų.
Tai, kad dabartinė LSDP viršūnėlė neturi nei politinės išminties ir net elementaraus proto, visi puikiai matome, bet aišku ir tai, kad visą šį reikalą stumia ir begalvių socialdemokratų rankomis nori įgyvendinti TS-LKD, kuriai strateginio mąstymo tikrai netrūksta.
Jau dabar visuomenėje tvyro nuotaikos ir sklando kalbos, kad žydai vėl nori užgrobti tautai brangų turtą. Ir tai ne pinigai, ne kažkoks pastatas, o visai tautai brangus Atgimimo simbolis, kuriame vyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, buvo atsisveikinama su Sausio 13-osios aukomis.
Visiškai aišku, kad jeigu Sporto rūmai bus atiduoti žydų bendruomenei, tai antisemitizmą kilstels į naujas aukštumas. Ko tuo siekiama, koks yra tikrasis šio žingsnio tikslas?
vidasrachlevicius@substack.com
„su trenksmu grįžo“
Rusicizmas „s trieskom“.
„kurios idėjomis yra persmelkti“
Rusiškas linksnio vartojimas. Lietuviškai būtų „idėjų persmelkti“. Jei idėjos persmelkė, tai tie dalykai yra idėjų persmelkti. Jei jis ar ji parašė laišką, tai tas laiškas yra jo ar jos parašytas, o ne „juo“ ar „ja“ (im, jeju).
„Tai – priešiškumas“
Net ir tai yra rusicizmas, nors oficialiai nesmerkiamas ir net mokykloje skatinamas. Bet iš tikrųjų lietuviškiau būtų „tai yra priešiškumas“. Žodis „yra“ lietuvių kalboje nėra draudžiamas. Jo beveik privalomas praleidimas ir pakeitimas brūkšniu yra sovietmečiu išvešėjęs rusicizmas. Straipsnyje yra daug ir kitų atvejų, ir su brūkšniu, ir be.
„susiduriame su labai nepatogia išvada“
Stalkivajemsa. Lietuviškai susiduria, pavyzdžiui, automobiliai ar pan. (bet žurnalistikoje tada rašoma „rėžėsi“ (vriezalsa)). Kaip šitą sakinį pasakyti lietuviškai? Jei tą išvadą mes patys padarome, tada „padarome“; jei ją padaro kas nors kitas, o mes patiriame jos pasekmes, tada „patiriame“. Ir taip toliau, pagal prasmę. Kokia tiksliai prasmė šiame sakinyje, aiškiai net nematyti.
„Jei Europa nesugebės pažaboti šios neapykantos bangos“
Obuzdat. Lietuviškai galima pažaboti arklius, o čia būtų „sutramdyti“, „suvaldyti“ ar pan.
„nuoširdžiai nekenčia Donaldo Trumpo“
Visai nenuoširdžiai. Jie tiesiog mano, kad tai labai žiauriai kieta, šaunu, pažangu ir toks tarsi „trendas“. Jei jiems kas nors pripūstų į galvas, kad šaunu ir „trendy“ manyti kitaip, jie manytų kitaip. Patikėkit, juos aš pažįstu. Nuoširdūs jie nėra. Jie yra baikštūs ir „trendy“.
„nuomonė diametraliai priešinga“
Beprasmis sustiprinantis žodis: diametraliai priešinga, radikalūs (kardinalūs) pokyčiai, elementarus mandagumas ir pan. Visada duodu papildomų taškų autoriams, kurie jų nevartoja. Daugelis iš jų yra atėję iš rusų kalbos sovietmečiu (diametralno protivopoližnyj ir t.t.), bet kai kurie turi atitikmenis ir kitose kalbose (diametrically opposed ir pan.).
„viešojoje erdvėje“
V obščestvennom prostranstvie. Lietuviškai būtų tiesiog „viešumoje“.
„tai yra landsbergistai – užingridai“
Pliusas už žodžio „yra“ pavartojimą (nes du brūkšniai iš eilės kas žodis net ir didžiausiam brūkšnistui nepatiktų). Vis dėlto „landsbergistai“ nėra visai tas pat, kas „užingridai“. „Landsbergistai“ paprastai yra senelistai, o užingridai yra anūkistai. Senelistai ir anūkistai nėra visai tas pat.
„Visa tai esu išsamiai išanalizavęs straipsnyje (…) Susiraskite portale.“
Užkalnio stiliaus imitacija.
„plačioji visuomenė“
Pažodinis vertimas iš „širokaja obščestvennost“. Ar egzistuoja kokia nors „siauroji visuomenė“? Vadinasi, tai yra tiesiog visuomenė. Galbūt dauguma visuomenės, jei tai norėta pasakyti.
„neturi (…) net elementaraus proto“
Vėl beprasmis sustiprinantis žodis. Jokio elementaraus proto; jiems reikia kardinalių permainų, kad radikaliai pasikeistų diametraliai priešinga kryptimi.
„kilstels į naujas aukštumas“
Hm… Tas posakis atsirado pažodžiui išvertus „podnimet na novyje vysoty“, bet tinka ir „rise to new heights“ išversti.
Žiūrėkit, p. Vidai, daugelis straipsnio minčių yra neblogos (nors kai kurias būtų galima ir patikslinti). Bet vis dėlto keistoka, kad nuo sovietmečio pabaigos praėjo jau 36 metai, o iš žurnalistikos rusicizmai neišgaravo (net nauji ateina) ir visos banalybės, „stiliaus štampai“ ir pan. tebėra it laiko mašina iš kokių 1975-ųjų metų „Vakarinių naujienų“ atkeliavę.
Kaip žinote, Londone būna toks Notting Hillo karnavalas. Kaip jis būtų aprašytas tuo postsovietinės žurnalistikos stiliumi? Manau, maždaug taip:
„Rugpjūčio 30 ir 31 dienomis sostinės Notting Hillo mikrorajone vėl šurmuliavo jau tradiciniu tapęs londoniškių ir sostinės svečių pamėgtas karnavalas. Londoniškiai ir miesto svečiai kaip ir kasmet gausiai sugužėjo pasiklausyti reggae muzikos kolektyvų pasirodymų ir paskanauti Karibų jūros regiono patiekalų. Organizatorių teigimu, šventinio karnavalo svečių šiemet laukė dar daugiau naujovių ir pramogų. Kaip informavo Londono vyriausiojo policijos komisariato Kensingtono ir Chelsea policijos komisariato Viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus atstovė ryšiams su visuomene Amelia Smith, viešosios tvarkos pažeidimų šių metų karnavale užfiksuota dviem procentiniais punktais mažiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.“
Rupūs miltai, juk jie patys tai aprašo kažkaip kitaip. Ir Smetonos laikų spaudoje visas stilius būtų kitoks. Galima apie tai pagalvoti.
Po Izraelio įsteigimo aplinkui gyvenantys musulmonai investavo šimtus mlijardų naftos dolerių į Izraelio sunaikinimą, nors galėjo už tuos pinigus aplinkines dykumas paversti žydinčiais sodais
„..tai muftijus A. Beganskas „Lietuvos ryto TV“ laidoje „Lietuva tiesiogiai“, kalbėdamas apie Gazą, visiškai nesivaržydamas žėrė Hamas propagandą ir kalbėjo visiškas nesąmones, esą teroristinės organizacijos kaip Hamas ir Hezbollah yra Izraelio kūrinys.”
O, kodėl ne, jeigu Izraelio tikslas plėsti savo teritorijas palestiniečių sąskaita?
Izraelis yra Palestinos dalis, ir izraeliečiai yra palestiniečiai (ne tik arabai ar kiti gyvenantys Palestinoje). Apie kokią Palestiną Jūs rašote, kokios Palestinos sąskaitą turite galvoje?
V. Landzberg — F. Kuklanskaja — R. Abromovich — V. Putin
Kelelis artimas – V.Putin
Ar ne žydai patys kalti, kad jų niekas nemėgsta? Per tūkstantmečius juos vsi vijo š savo šalies. Nors kai kurie šaltiniai mini daugiau nei 1000 žydų išvarymo atvejų, pateikiame 50 chronologiškai išdėstytų reikšmingiausių žydų išvarymų iš šalių, regionų ar didžiųjų miestų:
722 m. pr. m. e. – Izraelio karalystė: Asirija ištrėmė 10 genčių.
597 m. pr. m. e. – Judėja: Pirmoji Babilono tremtis.
586 m. pr. m. e. – Jeruzalė: Pagrindinė Babilono tremtis sugriovus Šventyklą.
139 m. pr. m. e. – Roma: Pirmasis išvarymas iš miesto dėl „prozelitizmo“.
19 m. e. m. – Roma: Imperatorius Tiberijus išvarė žydus, kurie neatsisakė tikėjimo.
50 m. – Roma: Imperatorius Klaudijus išvarė žydus iš sostinės.
135 m. – Jeruzalė: Imperatorius Hadrianas uždraudė žydams gyventi mieste po Bar Kochbos sukilimo.
415 m. – Aleksandrija (Egiptas): Išvarymas po krikščionių ir žydų susirėmimų.
554 m. – Klermonas (Prancūzija): Priverstinis krikštas arba išvarymas.
612 m. – Vizigotų Ispanija: Karalius Sisebutas įsakė išvaryti nepasikrikštijusius.
1012 m. – Maincas (Vokietija): Imperatorius Henrikas II išvijo žydų bendruomenę.
1016 m. – Krymas: Išvarymas iš regiono.
1182 m. – Prancūzija: Karalius Pilypas II Augustas išvarė žydus iš savo domenų.
1276 m. – Aukštutinė Bavarija: Išvarymas po kaltinimų kraujo šmeižtu.
1290 m. – Anglija: Karalius Edvardas I išvijo visus šalies žydus
1306 m. – Prancūzija: Karalius Pilypas IV Gražusis konfiskavo turtą ir išvarė bendruomenę.
1322 m. – Prancūzija: Dar vienas bandymas išvalyti karalystę.
1348 m. – Šveicarija: Masiniai išvarymai prasidėjus Juodajai mirčiai.
1349 m. – Saksonija (Vokietija): Išvarymas maro epidemijos metu.
1349 m. – Vengrija: Pirmasis didelis išvarymas iš karalystės.
1360 m. – Vengrija: Pakartotinis išvarymas.
1370 m. – Belgija: Išvarymas po kaltinimų ostijų išniekinimu.
1380 m. – Slovakija: Vietinė tremtis.
1388 m. – Strasbūras: Draudimas žydams gyventi mieste.
1394 m. – Prancūzija: Galutinis viduramžių išvarymas, trukęs šimtmečius.
1420 m. – Lionas (Prancūzija): Miesto bendruomenės išvarymas.
1421 m. – Austrija: Masinis suėmimas, egzekucijos ir išvarymas.
1424 m. – Ciurichas (Šveicarija): Išvarymas iš kantonų.
1424 m. – Kelnas (Vokietija): Išvarymas iš vieno didžiausių prekybos centrų.
1439 m. – Augsburgas (Vokietija): Miesto tarybos sprendimas.
1442 m. – Nyderlandai: Pirmieji regioniniai ribojimai.
1453 m. – Breslau (Vroclavas): Išvarymas po Jono Kapistrano pamokslų.
1454 m. – Viurcburgas (Vokietija): Bendruomenės iškeldinimas.
1483 m. – Varšuva (Lenkija): Pirmasis išvarymas iš miesto.
Didieji išvarymai (1492–1799 m.)
1492 m. – Ispanija: Alhamros dekretas – visiškas žydų sefardų išvarymas.
1492 m. – Sicilija: Ispanijos valdžios nurodymu išvaryta visa sala.
1495 m. – LDK: Aleksandras Jogailaitis išvijo žydus iš Lietuvos.
1496 m. – Portugalija: Karalius Emanuelis I įsakė išvykti arba krikštytis.
1498 m. – Niurnbergas (Vokietija): Miesto bendruomenės pašalinimas.
1510 m. – Brandenburgas: Išvarymas po teismo proceso.
1541 m. – Neapolio karalystė: Galutinis išvarymas iš Pietų Italijos.
1569 m. – Popiežiaus valstybė: Pijus V išvarė žydus iš visų miestų, išskyrus Romą ir Ankoną.
1614 m. – Frankfurtas: Pogromas ir bendruomenės išvarymas.
1669 m. – Oranas (Alžyras): Išvarymas iš tuometinės Ispanijos valdos.
1670 m. – Viena (Austrija): Imperatorius Leopoldas I išvijo žydus iš sostinės.
1727 m. – Rusija: Jekaterina I įsakė išvaryti žydus iš šalies.
1744 m. – Praha ir Bohemija: Marija Teresė trumpam išvijo bendruomenę.
1862 m. – JAV: Generolas Grantas išleido įsakymą Nr. 11, išvarantį žydus iš Tenesio ir Kentukio karo zonų.
1948–1970 m. – Arabų šalys (Irakas, Egiptas, Jemenas): Po Izraelio nepriklausomybės apie 850 000 žydų paliko arba buvo išvaryti iš savo namų.
Tai patys ar ne patys?
Pamiršai paminėti, kad iš Babilono išvytus žydus geranoriškai priėmė tuometinis valstybingumą turėjęs Iranas (Persija). Bet ir iš tuometinės Persijos Kyro valdymo laikais žydai buvo išvyti ne „ŠIAIP SAU”… Kaip ir Vokietijos Hitleris „nemylėjo” žydų ne dėl „kuprotos” nosies, bet, kaip sakė ir Noreika-Vėtra, dėl jų žydiško „gudrumo” gyventi kitų sąskaita…
Ar tau nekyla „semitinis” klausimas „Kodėl?” savo noru niekas pasaulyje „nemylėjo, nemyli ir nemylės niekada” žydų, kurių „semitizmą” labai tiksliai simbolizuoja pedo „epšteino..” persona..
Taip pat žydų semitizmą parodo žydų semitinė veikla 1948 metais atsikrausčius į Stalino žydams duotas Palestinos žemes.. Paaiškina, kodėl ir už ką žydai galėjo būti išvarinėjami iš atitinkamo laikotarpio civilizacijų kraštų . Matomai, visais laikotarpiais įvairiose šalyse gyvenusius žydus vietiniams gyventojams žydus „vaikyti…” buvo pakankamai „UŽ KĄ”, kaip yra „UŽ KĄ” ir šiandiena…. Nesibaigiantis, daug dešimtmečių žydų vykdomas periodinis Gazos arabų naikinimas, Vakarų Jordano palestiniečių žemių kolonizavimas, Sirija, Libanas…, Irano ne pirmas teroristinis užpuolimas daugiau nei akivaizdžiai visiems viską paaiškina…
Kai pasižiūri į snukius tų kas išvarė žydus, pradedant nuo kokio Nabuchodonosaro, tai bloga darosi
Išvarė, patys išvyko, spėjo pabėgti kol nenužudė – visko ir visaip būdavo. Dabar jau turi savo valstybę ir ją gina. Negi mes savosios negintume taip pat?
Pasižiūrėjęs į šiuolaikinių žydų Epšteino, Netanjahu, Kuklianskį… daugiau nei „gražius ir iškalbingus ..” snukius, palyginus su romėnų, 2,5 tūkstančių metų savo valstybingumą turinčių persų… „snukiais”, tau pasidarys semitiškai gera, ir tu semitiškai pagalvosi, kad tavo minėti ir neminėti „išvariusieji” galėjo žydus iš savų šalių „varinėti kaip pacukus…”, kaip ir toks Hitleris…, ir dėl daugiau nei „iškalbingų” žydų „snukių”…. Kurie, beje, labai nepatiko ir šiandieninės Lietuvos didvyriui Noreikai-Vėtrai, Škirpai….
puikus sąrašas, demonstruojantis kaip žmonėms tūkstantmečiais nesisekė pamilti parazitų, galgi po Gazos ir Irano žmonija supras klydusi ir pamils šią „didžią” tautą
1388 m. jokio ‘Strasbūro’ dar nebuvo- buvo Štrasburgas ( Strassburg), Šventosios Romos imperijos ,arba Šventosios Vokiečių tautos imperijos miestas. Oficialus Strasbūro ( Strasbourg) pavadinimas atsirado 1681 m.Prancūzijos imperatoriui Liudvikui keturioliktajam užėmus Štrasburgą.
Vidas Rachlevičius savo straipsnelyje vietiniai skurdo nustekentai, išmirštančiai, išsižudančiai publikai semitiškai pasakoja kaip
– „Europa puoselėjo patogią iliuziją: po Holokausto baisybių antisemitizmas buvo tapęs tik marginalinių grupių.. Vienas iš svarbiausių moderniojo antisemitizmo variklių yra progresyviosios kairės intelektualinis nuopuolis – Izraelio valstybė VAIZDUOJAMA kaip absoliutus blogis…”
Visiškai vietinių semitų „nesusemitintas”, atminties nepragėręs, supantį pasaulį adekvačiai suvokiantis, istoriją ir savo gyvenime matytus dalykus pamenantis, matęs ir matantis ką ir kaip „subtiliai” žydai išdirbinėja su vietiniais arabais, palyginus su holokaustu.., žydams Stalino paskirtoje Palestinos arabų žemėje ir apie ją.. nuo 1948 metų į šią Palestinos žemės lopinį iš viso pasaulio priverstinai ar patys suvažiavę žydai.., ypač Izraelio žydai pasirodė kas esa iš tiesų pedo žydo Epšteino JAV ir Izraelio koalicijos šiandieniame Irano teroristiniame užpuolime.., iki šių laikų išlikęs lietuviu žmogelis semitui Rachlevičiui, kitiems semitiškai „apipjaustytiems” ir neapipjaustytiems visokio „politinio” plauko vietiniam semitams pasakytų Noreikos-Vėtros žodžiais – skubiai važiuokit visi laimingai semitintis į jums „pažadėtą žemę”.. Šiandiena, eilinį kartą kaimyninių valstybių sąskaita, su JAV pedo žydo Epšteino draugo Trampo pagalba Netanjahu platinamoje žydams „pažadėtų” žemių naujam apgyvedinimui (Sirija, Libanas, Vakarų Jordano krantas..), kaip niekad anksčiau, trūksta naujų semitų… su semitukais… Iš Rusijos po 1991 keli milijonai semitų į Izraelį išvažiavo.. Būtų laikas ir semitams iš Lietuvos pabaigti daugelį dešimtmečių ir šimtmečių „patiriamus savo antisemitinius vargus” Lietuvoje, palikti „ramybėje” Sporto rūmus, kitas Lietuvos vietas…, ir visiems draugiškai ir linksmai keliauti į jiems dar prieš du tūkstančius „pažadėtą”, Netanjahu sėkmingai plečiamą žemę Gazoje, Libane, Sirijoje….
Puikus straipsnis, nebuvau skaitęs, ačiū Redakcijai ir Autoriui.
Truputis tiesos, truputis melo, daug demagogijos ir gavosi stipriai klaidinanti Rachlevičiaus mišrainė.
„Kairuoliškame diskurse žydai dabar matomi kaip „baltieji engėjai“ arba „kolonizatoriai“.” Ir kuom šitas diskursas neteisingas? Įrodykite, kad žydai ne kolonizatoriai? Meskit į mane akmenį, jei žydai nekolonizatoriai.
Manau „antisemitizmo” banga kyla todėl, kad žydai yra padaryti neliečiamaisiais, kad viešąjame lauke bijoma kalbėti apie tikrąją Izraelio istoriją, apie karčią tiesą, kuri yra tabu.
Jei ta karti tiesa yra dušanskiai, sorošai ir frankfurtiečiai, tada sutinku. Tačiau juk kalbama apie tai, visuotinai žinomi dalykai, kas gi bijo?
kai žydas apie žydus kalba, visad gaunasi daugiau melo nei tiesos
Mes užjaustume Izraelį jeigu jį užpultų klastingi ir galingi priešai, o Izraelis atsitraukdamas kauptų jėgas ir t.t. Tokius karus gali kariauti dideles teritorijas turinčios valstybės. Mums pavyzdys visų pirma Rusijos gynybiniai karai , dabar kitas pvz Ukrainoje . Aišku Izraelis tokių karų kariauti negali – matosi žemėlapyje. Izraelis turi ruoštis preventiniams karams, iki dar užpuolimo. O geriems žmonėms tokie karai atrodo agresyvūs ir užuojautos nenusipelno.
Jau nebesimato žemėlapyje ..Gaza gerai padarė, kad nelaukė užpuolimo ir sudavė prevencinį smūgį Izraeliui.Lietuva maža ir Ukraina ne tokia jau didelė palyginus su Rusija.Kodėl Lietuvai nesudavus prevencinio smūgio delnu Maskvai per veida.
Gaza Izraelio požiūriu tik vienas placdarmas iš Izraelį supančios priešiškos aplinkos
Izraelis jau buvo pasitraukęs iš Gazos 2005 metais. Ir kuo tas pasitraukimas pasibaigė? Apie Iraną apskritai nėra ką daugiau aiškinti, mulos gi nuo pat 1979 m. yra įsipareigoję ***** sunaikinti Izraelį kaip valstybę. Libaną jau spėjo paversti nežinia kuo dar ankstyvaisiais 1980-aisiais, nors libaniečių bent jau tikslingai nenaikina.
PS Kodėl islamo dievo pavadinimas cenzūruojamas? Kvailystė kažkokia.
Jėzus
Kristus
Krišna
Buda
Alachas
Jahvė
Jehova
Afroditė
Venera
Patrimpas
Pizius
*****
Alacho naudininko linksnio galūnė skamba „nepadoriai”, todėl cenzūruoja 🙂
Linksma, cenzūrapsas gaudo jau beveik kaip Skaitytojas.
Lietuviams patiems būtų įdomu žinoti kaip gyveno ir kuo vertėsi Lietuvoje gyvenę žydai. Šimtas ar du šimtai tūkstančių per porą ir daugiau šimtų metų. Nežinodama dokumentiškos tiesos mūsų tauta grįžta prie karikatūriško folklorinio žydo įvaizdžio, „intelektualiai” pastiprinamo pasaulinio sąmokslo teorijomis.
Viena iš didžiausių pasaulinių sąmokslo teorijų teigia,kad lietuviai buvo sovietų okupuoti,o ne patys pasiprašė į sovietų sąjungos sudėtį.
Parašyk, kada ruskių kariuomenė buvo įvesta i Lietuvą. O gal nežinai?
Matome kas nutiko JAV neatskyrus Sinagogos nuo valstybės.
Amerikos ir Izraelio viešųjų reikalų komitetas (AIPAC) gerokai padidino savo finansinį dalyvavimą JAV politikoje, ypač per savo filialus PAC ir Jungtinio demokratijos projekto Super PAC, 2024 m. rinkimų ciklui išleisdamas daugiau nei 100 mln. dolerių. Organizacija perėjo nuo tradicinės lobizmo veiklos prie tiesioginės įtakos pirminiams rinkimams, taikydamas į kandidatus, kurie laikomi kritikuojančiais Izraelį, ir remdama tiek respublikonus, tiek demokratus, kurie pritaria jų proizraelietiškai darbotvarkei.
Karo laikotarpių apie 82 % Kongreso narių labiau palaikė Izraelį ir tik 9 % – Palestiną.
Ne be žydų aktyvios veiklos buvo suformuota pokarinė Europos ideologija. Pagal kurią priešiškumas turkų ir kt migracijai į Europą buvo vos ne nacistinio rasizmo atmaina. Iki dabar iš žydų pusės nesigirdi perspėjimo dėl baugaus masto Europos musulmonizacijos. O juk toks perspėjimas būtų naudingas ir Europai ir patiems žydams. Žydai irgi tapo Europai skirtos ideologijos auka.
Vienas protingas rabinas pasakė:” viskas prasideda nuo žydų,bet žydais nesibaigia,o galiausiai vėl sugrįžta pas žydus”. Bet kokia žydų paleista ir paskleista idėja ideologija sugrįžta bumerangu jiems patiems ant galvų.Nuosaikesni,išmintigesni,religingi žydai tai žino jaučia ir supranta ir todėl turi prižiūrėti savų kitų karingų bedievių gentainių revuliucingą,maištininkų dvasią,ją kontroliuoti,kad tos pasaulinės nelaimės neužkluptų ir gerų žydų ir visos žydų tautos,genties.
Ir vėl Vokietijos tautinius socialistus vadini sutrumpintai, o pasaulinius ne, kodėl? Žmona ar meilužė neleidžia?
Straipsnis Ėlėrtė. ( O gal Ėlėrtė straipsnis):
Vyriausybė grįžta prie idėjos Sporto rūmus paversti žydų memorialu, perduotų savivaldybei
Baigiamoji pastraipa:
„Čia yra ne mano kažkoks sprendimas (įkurti memorialinį muziejų – BNS), tai buvo nuspręsta su viso pasaulio žydų organizacijų atstovais, kad dalis tų patalpų būtų skirta žydų memorialui ir dalis tų patalpų būtų skirta Sąjūdžio suvažiavimo atminimui ir pašarvojimui žmonių, kurie žuvo už nepriklausomybę. Jeigu tas bus išlaikyta – tai viskas tvarkoj“, – kalbėjo F. Kukliansky.