Vidas Rachlevičius. J. Epsteino turtas, finansai ir pajamų šaltiniai. Palikim miegamuosius, imkimės jo piniginės (pabaiga)

I dalis ČIA. II – ČIA. III – ČIA. IV – ČIA.

Pabaigai – labai svarbus klausimas. Pasaulio spauda mirga marga hipotezėmis ir kategoriškais teiginiais apie tai, kad Jeffrey Epsteinas garsiems žmonėms spendė vadinamuosius „medaus spąstus“ – tai, ką daro pasaulio žvalgybos.

Taigi, ar šioje istorijoje būta šantažo ar jo elementų?

Kaip jau pastebėjote, šiuose rašiniuose aš griežtai vengiu teiginių, kurie pagrįsti tik „juk viskas aišku, tai akivaizdu“ logika. Tai liečia ir plačiai paplitusius teiginius esą J.E. buvo „Mossad“, FSB agentas, kurie paremti neįvardijamų šaltinių, kuriems teigė kiti neįvardijami šaltiniai, liudijimais. O štai ukrainiečių komentatoriai teigia, kad J.E. buvo net Vladimiro Putino „piniginė“.

Aš elgiuosi disciplinuotai: nelendu į tai, ko nežinau ar ko neįmanoma patikrinti, palieku tai pokalbiams prie arbatos. Rašydamas apie jo pinigus, vadovaujuosi tik tuo, kas dokumentuota teismuose, civilinėse bylose, bankų tyrimuose ir oficialiose ataskaitose – be gandų ir interneto žiniuonių teorijų. Bet pabaigoje rasite epizodą ir iš kitos sferos. Jis rodo, kad mes net neįsivaizduojame, kokios apimties ir sudėtingumo yra J.E. istorija, ir kokios įtakingos jėgos joje dalyvavo. Ir turbūt niekada nesužinosime ir nepamatysime viso jos vaizdo.

Grįžtame prie esminio klausimo. Ar J.E. sukurta struktūra turėjo potencialą šantažui?

Vienareikšmiškai – taip. Teismuose užfiksuota, kad kai kurie svečiai galėjo būti seksualinėse situacijose ne tik su apmokamomis moterimis, bet ir su nepilnametėmis. Tai yra liudijimų dalis, bet nėra pateikta kaltinimų konkretiems asmenims.

Tokios situacijos buvo fiksuojamos ir turėtų didelį šantažo potencialą. Tačiau viešai nepateikta jokių įrodymų, kad J.E. naudojo tokią medžiagą, pavyzdžiui, finansiniam šantažui. Nėra nei vieno įrodyto atvejo, kad kas nors jam būtų mokėjęs „už tylą“.

Tiesa, prieš keletą metų „The Wall Street Journal“ rašė, kad J.E. tariamai bandė šantažuoti Billą Gatesą. Jis esą grasino atskleisti B. Gateso santykius su rusų bridžo žaidėja Mila Antonova. Bet vėlgi, visas tekstas tuomet buvo paremtas hipotezėmis, pilnas žodžių „galimai“, „tariamai“, o tai teigė ne tiesioginiai liudininkai, o „šį klausimą išmanantys šaltiniai“. J.E. failų kontekste ši istorija vėl iškilo viešumon. B. Gatesas viešai pripažino, kad turėjo santykių su ruse, bet neigia savo kokį nors dalyvavimą J.E. nusikaltimuose.

Rimti ekspertai ir tyrėjai sutaria, kad jeigu būtų egzistavęs finansinio šantažo modelis, tikėtina, kad perimtuose ir išanalizuotuose J.E. finansiniuose dokumentuose būtų matomi nepaaiškinami ir fragmentuoti pervedimai iš įvairių įtakingų asmenų. To nerasta.

Nebuvo aptikta ir jokių slaptų atsiskaitymo schemų. Nei viename oficialiame kaltinime J.E. nebuvo pareikštas kaltinimas dėl šantažo ar turto prievartavimo, ir prokuratūra viešai nepateikė įrodymų, kad jis sistemingai naudojo kompromituojančią medžiagą finansinei naudai gauti. Tai svarbus teisinis faktas.

Tačiau ar vietoje tiesioginio šantažo galėjo veikti „minkštoji įtaka“? Čia prasideda svarbiausioji dalis. Kaip jau ne kartą minėjau, J.E. kaupė socialinį kapitalą ir reputacinę įtaką, o ne kūrė aplinką kriminaliniam šantažui – sukuriama išskirtinė aplinka, užmezgami asmeniniai ryšiai, sustiprinamas tarpusavio interesų tinklas. Čia glūdi labai svarbus psichologinis veiksnys – norėdamas įgyti pasitikėjimą, J.E. galingus žmones paversdavo bendrininkais.

Verslo galimybės atsiranda per pasitikėjimą ir grupinę priklausomybę. Ir būtent šis modelis atitinka dokumentuotą faktinę medžiagą apie jo santykius su L. Wexneriu ir L. Blacku, „JP Morgan“ ir „Deutsche Bank“.

Visiškai akivaizdu, kad bet koks bandymas šantažuoti tokioje aplinkoje iškart taptų žinomas ir tai būtų ilgamečių J.E. pastangų bei investicijų į socialinę struktūrą pabaiga. Arba baigtųsi dar blogiau, nes su pasaulio galingaisiais nejuokaujama.

Šioje vietoje reikėtų paminėti vieną labai iškalbingą istoriją. 2014 m. J.E. susipažino su tuometiniu Rusijos ekonomikos plėtros ministro pavaduotoju Sergejumi Beliakovu, kuris, beje, buvo baigęs Federalinės saugumo tarnybos akademiją. Ir štai vienas J.E. laiškas S. Beliakovui. 2015 m. liepą J.E. paprašė ruso pagalbos: „Man reikia paslaugos. Yra viena rusė iš Maskvos. Ji bando šantažuoti grupę įtakingų verslininkų Niujorke. Tai kenkia visų susijusių asmenų verslui… Turite kokių nors pasiūlymų?“

S. Beliakovas pažadėjo padėti ir susitikti su žmogumi, kuris pažįsta minėtą moterį. Jos pavardė neminima, bet spėju, kad tai buvo ta jauna rusaitė, tikra gražuolė, kuri labai keista trajektorija iškrito per savo buto langą Niujorke. Ir kaip tyčia, po jos langu buvo nuimtas apsauginis sietas…

Davusi priesaiką, Hillary Clinton liudijo: „Aš niekada nebuvau susitikusi su Jeffrey Epsteinu.“ Paklausta, kaip jos dukters Chelsea vestuvėse atsirado Ghislaine Maxwell, buvusi pirmoji JAV ponia atsakė, kad ją atsivedė kažkas iš svečių.

Kai kalbame apie galimą šantažą, tai pilkosios zonos atvejams priskiriamas vienas iš nedaugelio užfiksuotų keistų ir didelių mokėjimų. Tai buvo minėtojo „Apollo Global Management“ įkūrėjo L. Blacko transakcija.

Po J.E. mirties atliktas tyrimas parodė, kad L. Blackas sumokėjo J.E. 158 mln. USD už „mokesčių planavimo paslaugas“. Nors oficialiai tai buvo mokestis už finansines konsultacijas, suma buvo neproporcinga – dvigubai didesnė nei geriausių advokatų kontorų įkainiai. Daugelis ekspertų tai interpretavo kaip mokestį už tylą arba už „prieigą“ prie J.E. sukurto ultraVIP klientų socialinio tinklo.

J.E. pajamų struktūra po 2008 m. rodo, kad jis labai priklausė nuo dviejų pagrindinių klientų.

Leonas Juodasis ██████████████████████ 50 %

„Wexners“ ██████████ 28 %

Kiti klientai ██████ 20 %

Mažos sumos █ 2 %

*proporcinė dalis dokumentuose fiksuotų pajamų. Čia rodomos tik pagrindinės dokumentais patvirtintos pajamos.

Ir pabaigai – apie J.E. testamentą. Lietuvoje daug kas kilstelėjo antakį, kai buvo paskelbta, kad savo testamentu vienai lietuvei jis paliko 3 mln. USD. Smulkmena.

Nuotraukoje – Karyna Šuliak, baltarusių stomatologė, kuri susipažino su J.E. apie 2009 m. ir buvo viena iš ilgalaikių draugių iki pat jo mirties. Jai J.E. paliko 100 mln. USD. Tačiau tai nėra klasikinis testamentas. Kas tai? Apie viską nuosekliai.

J.E. buvo sudaręs testamentą, bet situacija su jo vykdymu yra sudėtinga ir iki šiol nėra atsakymo, kad viskas įvykdyta. Kas įvyko po jo mirties? Likus vos dviem dienoms iki mirties 2019 m., J.E. visą savo turtą – 577 mln. USD – pervedė į „The 1953 Trust“. Į jį perėjo visas jo turimas turtas – pinigai, vertybiniai popieriai, nekilnojamasis turtas, lėktuvai ir kt. Struktūra yra privati ir uždara, todėl ilgą laiką duomenys apie tikruosius naudos gavėjus nebuvo viešai žinomi. „Trust agreement“ – tai teisinis sandoris, kuriuo turto savininkas perduoda turtines teises valdytojui, kad šis jas naudotų ir valdytų griežtai nustatytomis sąlygomis ir tik konkrečių naudos gavėjų interesais. Pagrindinės šalys yra steigėjas (Settlor / Grantor) – asmuo, kuris perduoda turtą į trastą. Patikėtinis (Trustee) – asmuo ar institucija, kuri valdo turtą pagal sutarties sąlygas. Ir naudos gavėjas (Beneficiary) – asmuo, kuris gauna naudą iš traste esančio turto. Į trastą galima perduoti įvairų turtą. „The 1953 Trust“ administruoja Darrenas Indyke‘as, ilgametis J.E. asmeninis teisininkas ir Richardas Kahnas, ilgametis jo buhalteris, finansų ekspertas. Šie du asmenys vienu metu yra ir testamento vykdytojai, ir trasto patikėtiniai, jie kontroliuoja tiek turto valdymą, tiek ir administravimą.

Lietuvos teisėje klasikinio anglosaksiško „trust“ instituto nėra. Artimiausias atitikmuo – turto patikėjimo teisė arba tam tikros sutartinės konstrukcijos. Trastai dažniausiai naudojami JK, JAV, Kipre, Maltoje ir kitose šalyse.

J.E. testamentas buvo pateiktas teismui JAV priklausančiose Mergelių salose. Tuo pat metu dešimtys aukų arba apsimetančių jomis pateikė civilinius ieškinius dėl seksualinės prievartos ir prekybos žmonėmis.

Formaliai testamento vykdymo procesas buvo pradėtas, bet ieškovės siekė, kad lėšos pirmiausia būtų naudojamos kompensacijoms. Buvo sudaryta speciali kompensacijų programa „Epstein Victims“ Compensation Program“, per kurią jau išmokėta šimtai milijonų dolerių. Dalis turto buvo parduota – nekilnojamasis turtas Niujorke, Palm Byče, JAV Mergelių salose ir kt., kad būtų padengti įsipareigojimai. Kitaip tariant, jo turtas nebuvo paprastai išdalintas paveldėtojams. Dėl to turto vyko ir tebevyksta teisminiai ginčai.

Po J.E. mirties 2019 m., JAV Mergelių Salų vyriausybė pareiškė teisines pretenzijas, J.E. priklausiusi „Southern Trust Company“ (STC), kurią minėjau ankstesnėse dalyse, buvo kaltinama, kad mokesčių lengvatas gavo apgaulės būdu. 2022 m. buvo pasiektas susitarimas ir J.E. turto valdytojai sutiko grąžinti daugiau nei 80 mln. USD nesąžiningai gautų mokesčių lengvatų.

Viešai žinoma, kad didžioji turto dalis nebuvo skirta konkretiems asmenims, nes testamentas labiau struktūrizavo turto valdymą per fondą. Kaip bebūtų, daug detalių nėra viešos. Tačiau dokumentuose nurodoma, kad yra maždaug 40–43 asmenys, kuriems buvo numatyti pinigai. Naujausiose, tik šiais metais atskleistose bylos detalėse nurodomi keli pagrindiniai planuoti naudos gavėjai. Minėtoji Karyna Šuliak, buvusi J.E. draugė nurodoma kaip didžiausia naudos gavėja – apie 100 mln. USD ir nekilnojamasis turtas. Po to – minėtieji trasto valdytojai D. Indyke‘as (50 mln. USD) ir R. Kahnas (25 mln. USD). Ilgametei J.E. draugei, bendražygei ir bendrininkei Ghislaine Maxwell turėtų būti skirta apie 10 mln. USD, broliui Markui Epsteinui ir keliems darbuotojams – mažesnės sumos. Manau, kad šiame sąraše yra ir minėtoji lietuvė, kuriai, kaip teigiama, yra skirta 3 mln. USD.

Jeffrey Epsteino brolio Marko turtas taip pat apipintas paslaptimis.

Svarbu akcentuoti, kad J.E. turto paskirstymas naudos gavėjams dar neįvykdytas, visi mokėjimai yra blokuoti tol, kol teismai nepatvirtins, kad visos prievolės, pavyzdžiui, aukoms, kreditoriams, valdžios institucijoms yra sumokėtos. Todėl galima spėti, kad testamento vykdymas truks dar labai ilgai.

Vietoje pabaigos…

FTB agentė atidaro Jeffrey Epsteino seifą. Ji sustingsta: „Šis pasas neturėtų egzistuoti.“

2019 m. liepos 6 d. FTB specialioji agentė Kelly Maguire stovi J. Epsteino namuose Manhatane. Atidaromas seifas. 70 000 USD grynaisiais, 48 deimantai, išsibarstę kaip žvyras. Kompaktiniai diskai su užrašais „Jauna [vardas] + [vardas]“ ir „Nuogų merginų nuotraukos“. Šimtai nuotraukų.

Tada ji paima paskutinį daiktą. Pasibaigusio galiojimo pasą. Tamsiai raudonas viršelis, auksinis herbas. Austrijos Respublika. Ji atverčia pasą. Jeffrey Epsteino nuotrauka, bet pavardė – Marius Robert Fortelni. Gimimo vieta: Viena. Gyvenamoji vieta: Damamas, Saudo Arabija. Išdavimo data: 1982 m. gegužės 21 d.

Puslapiai užpildyti pasienio kontrolės spaudais – Prancūzija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Saudo Arabija. Visi iš devintojo dešimtmečio. Tai nebuvo suvenyras, kažkas aktyviai naudojo šį pasą. Kokiais tikslais?

Bet štai kas priverčia tyrėjus nutilti: tai buvo teisėtas Austrijos vyriausybės dokumentas su tikromis apsaugos priemonėmis, kurį išdavė Vienos federalinė policija. Norint gauti tokį, reikalingi aukšto valstybinio lygio ryšiai. Korumpuotas pareigūnas, turintis prieigą prie pasų gamybos arba žvalgybos agentūra.

2022 m. Austrijos vidaus reikalų ministras padarė šokiruojantį prisipažinimą: jų vidaus registruose jokių įrašų apie šį pasą nėra, tačiau pasas fiziškai egzistuoja ir jį turi FTB. Austrijos teigimu, jis niekada nebuvo oficialiai išduotas. Bet kaip gali egzistuoti tikras pasas, kuris, kaip teigia vyriausybė, niekada nebuvo išduotas?

Buvęs J.E. verslo partneris Stevenas Hoffenbergas teigė, kad J.E. buvo įdarbintas žvalgyboje būtent tuomet, kai buvo išduotas pasas. Alexanderis Acosta tariamai yra pasakęs kolegoms: „Man buvo pasakyta, kad Epsteinas „priklauso žvalgybai“ ir reikia jį palikti ramybėje.“

A. Acosta buvo svarbi figūra J.E. pirmojoje byloje. Jis tarpininkavo sudarant prieštaringą 2008 m. kaltės pripažinimo susitarimą dėl baudžiamojo persekiojimo nutraukimo, leidusį J.E. išvengti federalinių kaltinimų dėl prekybos žmonėmis seksualiniais tikslais.

A. Acosta neigia tai sakęs, o JAV Teisingumo departamentas teigia, kad jokių įrodymų dėl J.E. darbo žvalgyboje nėra. Tačiau austriškas pasas yra saugomas įrodymų saugykloje. Tai įrodymas, kad kažkas, turintis ypatingų galių, buvo suteikęs J.E. užsienio tapatybę, kuria jis naudojosi.

Buvęs J.E. salos darbuotojas interviu „Bloomberg“ sakė: „Žinojau apie du seifus saloje. Slaptumo lygis aplink plieninį seifą Epsteino biure leido manyti, kad jame buvo ne tik pinigai.“ Į tą kambarį niekas nebuvo įleidžiamas. Netgi namų tvarkytojos.

Jei Manhatano seife buvo laikomi deimantai, grynieji pinigai, suklastotas pasas ir nusikaltimų įrodymai, tai kas galėjo būti seife, kuriame buvo „daug daugiau“?

Po J.E. mirties FTB surengė reidą jo saloje.

Jie niekada taip ir nepasakė, kas buvo to seifo viduje…