Pirma dalis ČIA.
Jeffrey Epsteno vardas įeis į istoriją kaip vienas iš dažniausiai minėtų tam tikrame istorijos tarpsnyje. Skirtingi šaltiniai skaičiuoja, kad vien praėjusią savaitę pasaulio žiniasklaidoje pasirodė daugiau kaip 50 000 originalių tekstų, susijusių su šiuo skandalu. Tačiau visi kalba apie šį žmogų tik vienu aspektu.
Juk, pavyzdžiui, mums tikrai įdomu, koks yra mūsų garsus krepšininkas už aikštelės ribų arba koks yra tikrasis mylimo aktoriaus veidas ir jo gyvenimo būdas. Ar tai, ką matome, yra tik poza ir vaidyba?
Todėl norėdami geriau suprasti šią visiškai unikalią istoriją, kuri tikrai įeis į istoriją (gerai skamba, ar ne?), privalome pasižiūrėti į Jeffrey Epsteiną ir visų pusių. Taigi, remdamasis įvairiais šaltiniais, tyrimais ir liudijimais, aš sudėliojau vientisą psichologinį portretą. Viską sujungiau į vieną struktūrą. Kas matoma paviršiuje?
Jeffrey Epsteinas viešai kūrė intelektualo ir filantropo įvaizdį, tačiau jo elgesio modeliai, aprašyti žurnalistiniuose tyrimuose, teismo medžiagoje ir buvusių pažįstamų liudijimuose, leidžia pamatyti asmenybės tipą, kuriam būdingi keli svarbiausi štrichai: narcisizmas, antisocialūs bruožai ir puikūs socialinės manipuliacijos gebėjimai.
Į J.E. asmenybę reikia žiūrėti per keturias skales. Pirma – narcisistinė dimensija. Daugelis jį pažinojusių žmonių minėjo jo grandiozinį savęs suvokimą: jis mėgo būti šalia genijų, finansuoti mokslinius projektus, diskutuoti apie kosmologiją ar dirbtinį intelektą, tarsi pats būtų idėjų architektas.
Narcisistinėje skalėje tai atitiktų didelį poreikį būti matomam kaip išskirtiniam, aukštesniam už kitus, formuojančiam ateitį. Tačiau tai nebuvo triukšmingas ar teatrališkas narcisizmas – veikiau šaltas, diskretiškas ir elitinis. Jis kūrė aplinką, kurioje kiti jaustųsi privilegijuoti būti jo rate. Tai būdinga asmenybėms, kurios išoriškai santūrios, bet viduje yra stipriai įsitikinusios savo ypatingumu.
Antra – psichopatijos komponentai, kuriuos pagal plačiai taikomą „Hare PCL-R“ modelį yra nustatę jo asmenybės tyrėjai. Nors pažymima, kad tik klinikinis tyrimas galėtų pateikti tikslų įvertinimą, iš aprašytų elgesio modelių ekspertai įžvelgė kelis tipinius bruožus: paviršutiniškas žavesys, manipuliatyvumas, ribota empatija, atsakomybės išvengimas, gebėjimas meluoti be akivaizdžių emocinių reakcijų.
Psichopatijos skalėje svarbi ne tik agresija, bet ir vadinamasis šaltas instrumentalumas – kai žmonės naudojami kaip priemonės. Jo veiksmai liudija puikų gebėjimą kurti priklausomybių ir kontrolės mechanizmus, o tai, anot tyrėjų, rodo aukštą emocinį atsiribojimą ir kitų jausmų ignoravimą.
Trečia – antisocialios asmenybės bruožai. Tai pasireiškia ne impulsyvumu – jis nebuvo chaotiškas ar spontaniškai agresyvus, o planingu ir sąmoningu normų ignoravimu ir įsitikinimu, kad taisyklės jam negalioja. Mokslo kalba – tai būdinga antisocialiam aukšto funkcionavimo profiliui. Paprasčiau tariant, tai žmogus, kuris geba veikti aukščiausiuose socialiniuose sluoksniuose ir kartu sistemingai nepaisyti visuotinai priimtinų moralės ribų.
Ketvirta – socialinės galios psichologija. J.E. puikiai suprato tinklų svarbą ir jų veikimo schemas. Jis veikė ne kaip klasikinis finansininkas, o kaip „mazgas“, sujungiantis įtakingus žmones.
Sociologiniu požiūriu, jis buvo savotiškas socialinis brokeris, tarpininkas, kuris sujungė atskiras galios grupes ir taip pats tapo nepakeičiamas. Tokie žmonės dažnai pasižymi aukštu strateginiu mąstymu, emociniu atsiribojimu, kantriu planavimu ir gebėjimu išnaudoti informaciją.
Sujungus visa tai, susidaro toks portretas: aukšto intelekto, strategiškai mąstantis individas su ryškiu savo išskirtinumo jausmu, stipriais manipuliaciniais gebėjimais ir ribota empatija. Jo bendravimo stilius – ramus ir intelektualus. Jis gebėjo suvokti ir atspindėti pašnekovo interesus, kurti išskirtinumo iliuziją, tačiau visada išlaikydavo emocinį atstumą.
Anot mokslininkų, tai klasikinis „aukšto funkcionavimo tamsiosios triados“ – narcisizmas, makiavelizmas ir psichopatija – derinys. Nesunku suprasti, kad tokio tipo asmenybės dažnai būna patrauklios ir sėkmingos socialinėje hierarchijoje. Jų stiprybė – ne tik intelektas, bet ir gebėjimas skaityti žmones bei naudotis socialinėmis struktūromis. Tačiau tas pats bruožų rinkinys lemia ir moralinį atsiribojimą bei destruktyvų elgesį.
Norint geriau suprasti jo mąstymą, siūlau kelias ištraukas iš Steve‘o Bannono, kuris yra MAGA ideologas ir buvęs ir „Goldman Sachs“ bankininkas, 2019 m. interviu su J.E.
S. Bannon: „Kaip toks žmogus kaip jūs pateko į „The Rockefeller University“ tarybą? Ten dirba Nobelio premijos laureatai. Kaip ten pateko treideris iš „Bear Stearns“?
J.E.: „Man buvo pasiūlyta tapti tarybos nariu, nes Rockefelleriui reikėjo žmogaus, turinčio finansinės patirties. Universitetas augo. Iki 8 ar 9 dešimtmečio pradžios versle labiausiai svarbi buvo reputacija ir pavardė. Jei buvai Rockefelleris, tai vien tai jau turėjo svorio. Bet 8-ojo dešimtmečio viduryje viskas pasikeitė. Sprendimų priėmimą ėmė dominuoti skaičiavimai. Verslas tapo statistinis. Portfelio valdymas tapo matematinis. Reputacijos negalima buvo išmatuoti, bet skaičius – taip. Rockefelleriui reikėjo žmogaus, kuris suprastų tą pokytį. Davidas Rockefelleris ir aš labai gerai sutardavome. Jis buvo nepaprastas žmogus – gerbė visus. Savo vairuotoją pristatydavo kaip kolegą. Niekada – kaip „mano vairuotoją“. Jis tikėjo, kad ateitis bus politikos, verslo ir lyderystės derinys. Todėl jis įkūrė „Trilateral Commission“.
(Trumpai paaiškinsiu. 1973 m. liepą bankininkas Davidas Rockefelleris ir geopolitikos strategas Zbigniewas Brzezinskis įkūrė Trišalę komisiją. Tai buvo elitinis nevyriausybinis forumas, skatinantis ekonominį ir politinį bendradarbiavimą tarp Šiaurės Amerikos, Vakarų Europos ir Japonijos. Jis subūrė verslo, akademinės bendruomenės ir politikos lyderius, kurie siekė spręsti pasaulines problemas ir skatinti bendras demokratines vertybes.)
„Davidas paklausė, ar noriu prisijungti. Man buvo apie 30 ar 32 metai. Jie paprašė manęs pateikti biografiją, visi kiti parašė išsamius gyvenimo aprašymus – buvę prezidentai, centrinių bankų vadovai, pasaulio lyderiai. Aš parašiau: „Jeffrey Epstein, tiesiog geras vaikinas“. Manau, kad tai buvo juokinga.“
S. Bannonas: „Kai susitinkate su pasaulio lyderiais, ar manote, kad jie yra finansiškai neišprusę?“
J.E. „Dauguma politikos lyderių nėra atėję iš finansų srities. Jie yra populiarūs. Kai kurie buvo generolai. Kai kurie buvo pramogų pasaulio atstovai. Jie neturi finansų išsilavinimo. Jų finansų žinios paprastai apsiriboja asmeninės banko sąskaitos ir mokesčių tvarkymu. Tai sukelia esminius nesusipratimus. (…) Dauguma žmonių, įskaitant pasaulio lyderius, negali įsivaizduoti, kad bankai gali skolinti daugiau pinigų, nei iš tikrųjų turi. (…) Sistema priklauso nuo pasitikėjimo. (…)
Pasaulio ekonomika yra sudėtinga sistema. Taip pat ir žmogaus kūnas. Net ir šiandien dirbtinio intelekto sistemos veikia taip, kad jų kūrėjai iki galo nesupranta. Inžinieriai kuria neuroninius tinklus. Jie įveda duomenis. Sistema pateikia atsakymus. Tačiau paklausti, kaip ji priėjo prie tų atsakymų, netgi kūrėjai dažnai negali visiškai paaiškinti vidinio sprendimo kelio. Mes pasiekėme tašką, kai kuriame sistemas, kurių visiškai nesuprantame.“
S. Bannon: „Kur buvote, kai žlugo „Lehman Brothers“?“
J.E.: „Buvau kalėjime. Buvau izoliuotas. Aštuonių kvadratinių metrų kamera. Lova, metalinė kriauklė, tualetas. Durų anga maisto padėklams. Sargybinis man pasakė, kad Wall Street‘as žlunga. Jis paklausė, kas nutiks jo pensijų fondui. Taip sužinojau apie krizę. Rytais man buvo leidžiama du kartus skambinti. Aš paskambinau Jimmy Cayne‘ui, „Bear Stearns“ prezidentui. Jis paaiškino, kad „Lehman“ žlugo ir sistema yra chaose. Tai buvo ironiška. Buvau laikomas finansų ekspertu – konsultavau pasaulio lyderius – o dabar sėdėjau vienutėje ir sužinojau apie pasaulinį žlugimą skambindamas iš kalėjimo.“
Šiame ilgame interviu J.E. pasakoja apie savo patirtį aukščiausiuose lygiuose, savo darbą Santa Fe institute, „The Rockefeller University“ ir Trišalėje komisijoje. Tačiau nagrinėjant šią temą, mums turbūt svarbiausios ir įdomiausios ne J.E. įžvalgos ar nuomonė apie finansų sistemą, bet jo gebėjimas suartėti su D. Rockefelleriu, kuris pakvietė jį prisijungti prie Trišalės komisijos – visiškai elitinės politikų ir verslininkų iš Šiaurės Amerikos, Europos ir Azijos organizacijos. Taigi, J.E., kuriam tuomet buvo tik 30 metų, atsidūrė tarp įtakingiausių pasaulio politikos veikėjų, tarp kurių buvo buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas ir JAV Federalinės rezervų sistemos vadovas 1979–1987 m. Paulas Volckeris.
Didžiojo sekso skandalo kontekste, šiame interviu man pasirodė labai simptomiškas dalykas, kai J.E. ekonomikos supratimą palygino su žmogaus kūno supratimu – specializuotų sistemų rinkinys, sąveikaujantis taip, kad nė vienas asmuo negali visiškai suprasti. Šis interviu atskleidžia ir kitą J.E. asmenybės pusę: jo darbas su Santa Fe institutu ir elitinėmis pasaulinėmis organizacijomis parodo visą gyvenimą trukusį jo susižavėjimą skaičių, įvairių sistemų ir žmogaus elgesio sąveika: „Pasaulio ekonomika ir žmogaus kūnas yra sudaryti iš sąveikaujančių sistemų. Šių sąveikų supratimas yra raktas į sudėtingumo supratimą – ir tik nedaugelis tai tikrai supranta.“
O dabar panagrinėsime J.E turto struktūrą, investicijas bei reikšmingus aktyvus. Jo portfelyje buvo keletas prabangių nekilnojamojo turto objektų: beveik 2000 kvadratinių metrų Manheteno rezidencija, kurios vertė maždaug 50 mln. USD; vila Palm Byče (Florida); „Zorro Ranch“ ranča Naujojo Meksiko valstijoje; dvi privačios Karibų salos – mažoji ir didžioji Šv. Džeimso salos. Vėlgi remiantis oficialiomis ataskaitomis, J.E. buvo investavęs apie 40 mln. USD į „Valar Ventures“, rizikos kapitalo fondą, kurį įkūrė vienas iš „PayPal“ įkūrėjų Peteris Thielis. Jis aktyviai investavo ir į startuolius bei kitur, o akcijų portfelio vertė jau po J.E. mirties stipriai išaugo ir tai sukūrė papildomą pajamų srautą jo palikimo vykdytojams.
Po paleidimo iš kalėjimo 2009 m. J.E. tapo gerokai uždaresnis ir mažiau matomas viešojoje erdvėje. Tačiau jis buvo aktyvus versle. Dokumentai rodo, kad kartu su Paulu Barrettu, buvusiu „JP Morgan“ treideriu, jis aktyviai investavo per „Alpha Group Capital“. Už tai P. Barrettas gavo daugiau nei 1 mln. USD atlygį.
Tai rodo, kad J.E. finansinė veikla neapsiribojo vien tik konsultacijomis, jis pats vykdė investicines operacijas. Paviešinti duomenys rodo didelius sandorius su „Deutsche Bank“ ir „JP Morgan“. 1998–2018 m. šie bankai atliko didžiulius sandorius jo vardu ir dėl to vėliau turėjo aiškintis teisėsaugai. Tačiau svarbiausi pajamų šaltiniai buvo kiti. Didžioji dalis jo pajamų paskutiniais metais buvo didžiulės sumos, kurias jam už finansines paslaugas mokėjo garsūs milijardieriai – minėtieji L. Wexneris ir L. Blackas. Skaičiuojama, kad net 75% jo pajamų tame laikotarpyje tikriausiai buvo iš jų.
(Bus daugiau)
Šaltinis https://vidasrachlevicius.substack.com
