Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (CBAM) – viena svarbiausių Europos Sąjungos klimato politikos priemonių. Jo tikslas – užtikrinti, kad į ES importuojami gaminiai atitiktų tuos pačius aplinkosaugos standartus kaip ir Europoje gaminamos prekės, o jų gamyboje išskiriamas anglies dioksido kiekis būtų adekvačiai įvertintas.
Tačiau ar ši priemonė nekelia grėsmės žemės ūkiui? Apie tai kalbamės su dr. Arūnu Svitojumi, Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininku.
„Tikslas teisingas, bet įgyvendinimas kelia pavojų“
Kaip A. Svitojus vertina CBAM mechanizmą
„CBAM sumanymas – iš esmės teisingas. Negalime leisti, kad Europos pramonė būtų spaudžiama griežtais klimato reikalavimais, o tuo pat metu į rinką patektų produkcija, pagaminta taikant žemesnius standartus. Tačiau turime labai aiškiai pasakyti – klimato politika negali sugriauti maisto gamybos pagrindų“, – pabrėžia dr. A. Svitojus.
Jo teigimu, šis klausimas aktyviai diskutuojamas su kitomis Europos žemės ūkio organizacijomis. Paskutinį kartą jis aptartas vasario 12–13 d. susitikime Lenkijoje, kuriame dalyvavo Lenkijos, Čekijos, Slovakijos, Latvijos, Estijos šalių žemdirbių atstovai.
„Lenkijoje vykusiame susitikime akivaizdžiai matėme, kad problema yra bendra visai Europai. Tai ne vien Lietuvos ar vienos valstybės klausimas – tai visos ES maisto saugumo klausimas“, – akcentuoja ŽŪR pirmininkas.
80 proc. importo kritimas – signalas apie sisteminę problemą
Naujausi Europos Komisijos duomenys rodo, kad 2026 m. sausį ES azoto trąšų importas sumažėjo daugiau kaip 80 proc., palyginti su 2025 m. sausiu. Jei prieš metus importas siekė daugiau kaip 1,18 mln. tonų, šiemet – tik apie 180 tūkst. tonų.
Azoto trąšos sudaro apie 46 proc. viso ES trąšų suvartojimo, o daugiau kaip 30 proc. jų tradiciškai importuojama. Toks staigus kritimas jau daro įtaką rinkai – vidaus trąšų kainos 2026 m. sausį buvo 25 proc. didesnės nei 2024 m. vidurkis.
„Kai importas krenta daugiau kaip 80 proc., tai jau nebe teorinis scenarijus. Tai tikras tiekimo šokas. Trąšos sudaro iki trečdalio ūkininkų sąnaudų, ypač augalininkystėje. Jei kainos kyla, o prieinamumas mažėja – tai tiesioginis smūgis ūkininkų konkurencingumui“, – pažymi dr. A. Svitojus.
Maisto saugumas – ne mažiau svarbus nei klimato tikslai
CBAM tikslai aiškūs – skatinti švaresnę gamybą, užtikrinti sąžiningą konkurenciją, generuoti lėšas klimato politikai ir padėti ES iki 2030 m. sumažinti bent 55 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų bei iki 2050 m. pasiekti klimatui neutralų ekonomiką.
Tačiau, pasak ŽŪR pirmininko, būtina įvertinti realias pasekmes žemės ūkiui.
„Klimato politika turi būti suderinta su maisto saugumo politika. Jei šiandien destabilizuosime trąšų rinką, rytoj galime susidurti su derliaus mažėjimu ir kainų šuoliu vartotojams. Turime galvoti strategiškai“, – teigia jis.
Šiuo klausimu viešą poziciją jau paskelbė Copa-Cogeca, vienijanti ES ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų organizacijas. Diskusijos su šalių nariais numatytos vasario 26–27 d. posėdžiuose.
„Mes palaikome Copa-Cogeca raginimą peržiūrėti CBAM taikymą trąšoms. Būtina įvertinti technines sąlygas, rinkos pasirengimą ir ūkininkų galimybes absorbuoti papildomas išlaidas“, – pažymi dr. A. Svitojus.
Ar artėja nauja krizė?
Atsargų lygis kai kuriose valstybėse narėse dengia tik apie 45–50 proc. 2026 m. derliaus poreikio, o kai kur – dar mažiau. Tai reiškia didėjantį ES maisto gamybos pažeidžiamumą.
„Negalime sau leisti padėties, kai klimato reguliavimas tampa dar viena žemės ūkio krize. Jau trečius metus kai kuriuose sektoriuose fiksuojamos neigiamos maržos. Jei trąšų prieinamumas ir kainos taps neprognozuojamos, tai gali būti lūžio taškas“, – įspėja ŽŪR pirmininkas.
Anot jo, būtini du lygmenys sprendimų:
Trumpalaikiai – siekiant stabilizuoti rinką ir užtikrinti tiekimą.
Ilgalaikiai – stiprinant ES trąšų gamybos pajėgumus ir mažinant priklausomybę nuo importo.
„Turime veikti atsakingai ir vieningai“
Dr. A. Svitojus pabrėžia, kad diskusijos su Europos partneriais rodo aiškią kryptį – reikia subalansuoto sprendimo.
„Mūsų pozicija aiški – mes palaikome klimato tikslus, tačiau reikalaujame atsakingo įgyvendinimo. Europos žemės ūkis turi išlikti konkurencingas, tvarus ir pajėgus užtikrinti maisto saugumą 500 milijonų europiečių. Tai – strateginis interesas“, – sako jis.
Pasak ŽŪR pirmininko, artimiausios savaitės bus lemiamos, nes diskusijos Europos lygmeniu intensyvėja.
„Šiandien sprendžiame ne tik apie trąšų rinką. Sprendžiame apie Europos žemės ūkio ateitį“, – apibendrina dr. Arūnas Svitojus.
Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas dr. Arūnas Svitojus su visa Europos Komisija ir toliau ” pučia miglą” apie „klimato gelbėjimą, klimato politiką..”, kurią prieš vieną kitą dešimtmetį pasauliui pasiūlė pralaimėjęs prezidento rinkimus, ir neradęs politikoje savo vietos buvęs JAV viceprezidentas Goras.. Ne taip seniai gal JAV prezidento viceprezidentas pasakė, kad „klimato gelbėjimas, klimato kaita, žalia energetika..” buvo avantiūra.. „Kovojantys” su atmosferoje CO2 „didėjimu”, formuojantys „gerą klimato politiką..” „mokslo daktarai, profesoriai, mokslininkai..” per visą laikotarpį nėra pajėgūs savo „klimato poltikose, žaliose energetikose..” atsakyti į paprastą mokyklinį klausimą – „kaip čia atmosferoje gali būti, kad vis daugiau „kūrenant”, bet koks kūrenimas naudoja žmonių gyvybei reikalingą deguonį, žemės ūkyje karvėms „gausiau bezdant..”, degimo (bezdėjimo) metu vis daugiau CO2, tuo pačiu metu yra atitinkamai „sudeginamas” deguonis.., DEGUONIO procentiškai ATMOSFEROJE NĖ KIEK NESUMAŽĖJA…
O žemės ūkiui laibai reikalingų azotinių trąšų Eurosojūzas mažiau gamina, nes be ruso dujų šių trąšų eurosojūze gamyba yra nuostolinga, kaip ir azoto trąšų mažiau importuoja, nes didžiausios Azoto trąšų pasaulyje tiekėjos yra Rusija ir Baltarusija, kurių trąšoms eurosojūzas paskelbė sankcijas.. Tuo tarpu Vakarų Europai „žalią energetiką” įsiūliusi JAV Baltarusijos azoto trąšoms sankcijas panaikino ir apie JAV „žemės ūkio ateitį”, CO2 atmosferoje „didėjimą”…, nesirūpina… Kažkada Europai ir pasauliui įsiūlytą „žalią problemą”, kaip ir Ukrainos šiandieninę problemą, JAV palieka „spręsti” Eurosojūzui…
Jo, jo, jų tikslai visada teisingi, norint pasiekti Auksinį milijardą. Taip jie seniai galvojo, įsodinant drg. Liūtą Trockį į laivelį Niujorke. O karai neteršia gamtos? Žalos jai nedaro? O miškų gaisrai ir ugnikalniai jokios įtakos nedaro, ane, prapiesoriai?
Ėlėrtė. Bus taip ,kaip jau nuspręsta:
https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/2835252/ep-pritare-tikslui-iki-2040-m-90-proc-mazinti-tarsa-siltnamio-efekta-sukelianciom-dujom